Sekmadienį „Scanoramą“ uždarė Deimanto Narkevičiaus 3D filmas „Čiulbanti siela“. Iš karto išduodu paslaptį, kad trys „Scanoramoje“ pamatyti filmai atsigulė į mano geriausių 2023 metų filmų dešimtuką. Visi trys – programoje „Kertant Europą“.

Prasti reikalai arba vargšai sutvėrimai

„Prasti reikalai“ („Poor Things“) dabar bus rodomi visos Lietuvos kino teatruose. Šis filmas laimėjo Venecijos kino festivalį. Jo anglišką pavadinimą reikėtų versti „Vargšės būtybės“. Jame kalbama apie sutvėrimus, kuriuos iš žmonių mokslininkai sukūrė siekdami progreso.

Aktorė Emma Stone vaidina heroję, kuriai įdėjo kūdikio smegenis. Holivudo veterano Willem Dafoe vaidinamam daktarui tėvas vaikystėje degino genitalijas. Smurtaujantį vyrą feministinio judėjimo paveikta žmona verčia paklusniu ožiu. Išties – vargšai sutvėrimai.

Šio spalvingo ir komiško filmo režisierius graikas Yorgos Lanthimos buvo kino kritikas ir tapo kino režisieriumi. Iš pat pradžių jis mėgo stebinti žiūrovus visokiais nebūtais dalykais. Lietuvoje visi jo filmai buvo rodyti, juos mėgo mūsų kino renginiai.

„Iltinis dantis“ atvirai kopijavo skandalingąjį italų klasiką Pier Paolo Pasolini. „Švento elnio nužudymas“ pernelyg kartojo austrą Michael Haneke. Antiutopija „Lobsteris“ jau buvo originalesnis filmas, nors noras išsiskirti jame ne iki galo atrodė pateisintas. Visai neseniai Lietuvoje rodyta „Favoritė“ patenkino savo logišku siužetu. Svarbiausia, kad šioje anglų kalba sukurtoje istorinėje dramoje atsirado humoras, kurio iki tol itin rimtam graikui akivaizdžiai trūko.

Filmas „Prasti reikalai“ yra sukurtas pagal pripažintą škotų rašytojo Alasdair Gray romaną, postmodernistinę „Frankenšteino“ versiją. Joje viskas yra gana paprasta, smagu ir juokinga. Jauna mergina Bela nusižudo. Genialus mokslininkas įdeda jai jos dar negimusio kūdikio smegenis ir atgaivina. Gyva, bet dėl suprantamų priežasčių suvaikėjusi mergina ima iš naujo pažinti pasaulį.

Garsiausi pasaulio aktoriai šiame filme nebijo kontroversiškų scenų. Suvaikėjusi herojė nueina ironišką moters evoliucijos kelią. Nuo pirmų sekso žaidimų iki socialistinės revoliucijos, viešnamio išminties ir protingos santuokos išvadų.

Rytų Europos rudimentai

Satyros elementų gausu rumunų režisieriaus Radu Jude filme „Nesitikėk per daug iš pasaulio pabaigos“. R.Jude yra laikomas vienu įdomiausių šiuolaikinio Europos kino intelektualų, nors jo filmų nedera bijoti plačiai publikai. Jie yra paprasti ir dažnai kalba tiesiai šviesiai apie pasaulio aktualijas.

Šiame – pagrindinė filmo veikėja Angela (akt. Ilinca Manolache) nuolat važinėja automobiliu po miestą ir yra tikra Barbė devyndarbė. Ji ieško herojų TV programai apie darbo saugumą. Visokių vargšų neįgalių žmonių, kurie patyrė traumas ir negavo iš darbdavių tinkamos paramos. Taip ji prisideda prie tolesnio šių žmonių išnaudojimo. Tokios temos laidas kuria labai abejotina austrų kompanija. Ji eksploatuoja Rumunijos skurdą ir jos miškus. Vokiečių aktorė Nina Hoss filme pasirodo kaip šios kompanijos direktorė. Ne itin protinga, nors ji yra tiesioginė klasiko Johann Wolfgang von Goethe proproanūkė. Pati prisipažįsta Gėtės neskaičiusi.

„Prasti reikalai“ („Poor Things“) dabar bus rodomi visos Lietuvos kino teatruose. Šis filmas laimėjo Venecijos kino festivalį. Jo anglišką pavadinimą reikėtų versti „Vargšės būtybės“. Jame kalbama apie sutvėrimus, kuriuos iš žmonių mokslininkai sukūrė siekdami progreso.

Taip R.Jude nedviprasmiškai parodo, kaip išsigimsta Vakarų intelektualų dinastijos, o Rytų postsocialistinės visuomenės neišlipa iš pataikavimo pinigams. Pati Angela niekina ir kritikuoja visus, bet pati laksto ir prakaituoja dėl kiekvieno honoraro. Laisvalaikiu ji kuria neskoningus „TikTok“ įrašus, kuriuose užsideda plikę, vešlius antakius ir riebiais keiksmažodžiais kritikuoja viską iš kairės į dešinę. Pasisako už Putino Rusiją, parodijuoja liūdnai pagarsėjusį blogerį Andrew Tate, kuris homofobiškais ir nešvankiais juokais surinko milijardą sekėjų. A.Tate buvo kikboksininkas, kuris vėliau išgarsėjo seksistiniais pasisakymais ir paskutiniais metais gyvena Rumunijoje, nors ir čia jį pasiekė kaltinimai prekyba žmonėmis ir moterų prievartavimu. 

R.Jude filmo forma yra įtraukianti. Pradžioje režisierius mums rodo energingą kelio filmą, bet savo kūrinį užbaigia jam būdinga realybės šou maniera. Filmo trukmė ilga, bet jis nenusibosta dėl dinamiško ir nuolat besikeičiančio stiliaus. R.Jude yra vadinamas rumuniškuoju Godaru, bet pats šiame filme pasijuokia iš mirusio klasiko. Tuo pačiu ir iš savęs.

Mokyklos fronte nieko naujo

2008 metais Kanų kino festivalį laimėjo prancūzų pedagoginė drama „Klasė“ (originalus pavadinimas „Entre les murs“). Jame iš arti buvo parodytas šiuolaikinio mokytojo darbas. Atrodo, kas čia tokio, bet filme nuolat tvyrojo įtampa.

Modernioje mokykloje pedagogas susiduria su vaikais, kurie visai nenori mokytis ir užduoda nepatogius klausimus. Tu negali šaukti, rėkti, įžeidinėti, žeminti, bet, kita vertus, reikia suvaldyti klasę. Kartais vaikai provokuoja, maištauja, smerkia, meluoja, o tu privalai laikytis demokratinės visuomenės naujų raudonų linijų ir tolerancijos taisyklių. Jeigu ir kyla maištas prieš tave, jį reikia malšinti remiantis savo išmintimi ir pedagogo patirtimi.

Berlyno festivalio pamiltas „Mokytojų kambarys“, kurį sukūrė Vokietijoje dirbantis jaunas režisierius Ilker Çatak, žengia dar toliau. Jo filmo herojė – jauna mokytoja Karla – sužino, kad mokykloje siautėja vagis. Jos mokinį, turkų emigrantų vaiką, neteisingai apkaltina. Principinga mokytoja nusprendžia išaiškinti vagį pati. Ir čia prasideda tikras žiūroviškas trileris.

Pasirodo, kad norėdamas gero gali pasiekti visiškai priešingų rezultatų. Vagys irgi turi savo teises, gerai jas išmano, ir net būdamas teisus – gali likti blogiausiu. Kovoti už teisybę politkorektiškoje gerovės visuomenėje nėra lengva, nors teoriškai įmanoma.

Šis filmas yra ne tik pedagoginis trileris, bet ir šiuolaikinės visuomenės metafora. Įtraukianti Hičkokišku saspensu ir nepaleidžianti žiūrovo dėmesio.

Mokytoją Karlą suvaidino 32 metų vokiečių aktorė Leonie Benesch, kurią visi pastebėjo dar 2009 metais režisieriaus M.Haneke perliuke „Baltas kaspinas“. Už naujausią vaidmenį L.Benesch verta „Oskaro“ nominacijos.

Rekomenduoju pažiūrėti visus tris aprašytus filmus ir patirti gero kino emocijas.