Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
R. Anusauskas: esu labiau gamtos fotografas, negu muzikas

Pasak muziko, keliautojo, fotografo ir verslininko Ričardo Anusausko, su juo geriausia šnekėtis gamtos tema, mat šioje srityje jis nardo kaip žuvis vandenyje.

Menininkas, padovanojęs Lietuvai net penketą solidžių fotografijos albumų gyvūnijos tematika, tikina, kad savo nuotraukomis apglėbia daugiau nei du trečdalius pasaulio, vien Afrikoje klajota 36 kartus, ne taip seniai lankėsi Kosta Rikoje – paukščių ir gyvūnų rojuje, kur gyvena apie 880 rūšių paukščių ir apie 2,5 tūkst. rūšių gyvūnų. Daugumą jam pavyko įamžinti. „Kokia įdomi paralelė, – sako jis. – Panašių rūšių gyvūnijos, kurios apstu ten, yra ir pas mus. Tai rodo, kad pasaulis iš tikrųjų labai vientisas...“

Susirgo paukščiais

Kai gyvenau Žvėryne (dabar R.Anusauskas gyvena sostinėje, Antakalnyje), vien pro savo buto langą nufilmavau ir nufotografavau 43 rūšis paukščių: 15 iš jų įeina į Raudonąją knygą. Vingio parke įamžinau 202 rūšis paukščių (iš viso Lietuvoje priskaičiuojama 383 rūšys paukščių). Tai senas miškas, paukščiai dar ne visiškai išbaidyti... Kasdien prieš mano langus ant akmenų tvoros sutūpdavo gal 10–15 įvairių paukščių. Paberdavau lesalo, ir giesmininkai, kaip vaikai, čirškimu išsireikalaudavo pusryčių. Per dieną mano „svečiai“ sulesdavo apie kilogramą kukurūzų, saulėgrąžų, sėmenų. Jei ne mano vilionės, labai ilgai būtų reikėję laukti, pvz., svilikų, kad gerą kadrą padarytum – tai labai retas ir baikštus paukštelis, arti prie jo neprieisi. Statomos palapinės, kantriai laukiama. O Žvėryne, būdavo, atšokuoja ir voverės, ir kiaunės, suka ratus kėkštai. Gal du tūkstančius kartų nufotografavau mandarininę antelę (labai retas paukštis, atskrendantis iš Tolimųjų Rytų) – taip gimė knyga „Mandarininė antelė“. Štai kokios trapios antelės plunksnos, ji visa judesy... Taigi aš jau seniai sergu paukščiais. Baisiausia, kad nesinori kitų darbų dirbti“, – juokiasi gamtos mylėtojas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Šiuo metu jis įsitraukęs į filmų apie gyvąją gamtą kūrimą. Pirmąją filmo „Keturi metų laikai“ seriją bus galima išvysti rugsėjo mėnesį per „Lietuvos ryto“ televiziją. Medžiagos užtektinai, tad Ričardas ketina sukurti apie dešimt serijų. Jose atsiskleis visa gyvoji Lietuvos gamta – paukščiai, žvėrys. „Reikia įamžinti, kol dar šio turto turime, – teigia menininkas. – Kai šitaip kertami miškai, greitai neliks nei paukščių, nei žvėrių.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Atsivėrė trečioji akis

Ar jūs ir šalia vilkų toks bebaimis?“ – paklausiau Ričardo, išvydusi dviejų gražuolių vilkų nuotraukas. „Kiekviena nuotrauka turi savo istoriją, jų gal net 500, – pasakoja kūrėjas. – Kažkada medžiotojai netyčia nušovė vilkę, liko maži vilkiukai. Juos mes prižiūrėdavome – veždavome į mišką maisto. Taip ir prisijaukinome, net paūgėję jie mus atpažindavo, atbėgdavo pasitikti. Iš pradžių, būdavo, paurzgia, pasišiaušia ar bando pulti, bet tuoj pat atpažįsta... Tai tik viena istorija.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Ko žmogus gali išmokti iš paukščių, žvėrių? Pasak menininko, fotografuodamas išmoksti matyti, kas dedasi aplink. Imi girdėti gamtą, jausti, tarsi atsiveria trečioji akis. Išmoksti elgtis su paukščiais, gyvūnais, su jais susidraugauji. Štai briedis – kas per pusmetrį prieis iki jo, kad padarytų puikų kadrą? Kai žinai, kur briedžių buveinė, šiltą dieną tykai, kol jie atslinks prie vandens, puls gerti, maudytis. Kitose nuotraukose – spalvotieji tulžiai. Ričardas juos filmavo prie Dubysos, pasislėpęs žolėse. Pratūnojo gal pusdienį, o iš to, ką nufilmavo, išėjo tik kelios minutės filmo kadrų. Didžiausiu įvykiu savo, fotomenininko, gyvenime jis laiko laukinių lingių fotografavimą. O prasidėjo viskas nuo jaunų paukštelių priežiūros...

Paskui išraiškingos fotografijos virsta paveikslais: štai elnių ruja, baltasis danielius – absoliuti retenybė, skandinaviška pelėda, tupinti ant žolės, erelis, drugeliai, žydinčių grikių laukas, Nidos negyvos kopos, gintarinė mėlynos jūros banga – pastaroji nuotrauka laimėjo prizą ne viename tarptautiniame konkurse.

Asmeninio archyvo nuotr.

Procesai niūrūs

Ar daug žmonių šiandien domisi gamtos fotografija, knygomis? „Man svarbu prasmingai gyventi, ką nors palikti po savęs. Beldėmės dešimtis tūkstančių kilometrų ieškodami labai reto Vietnamo nacionalinio parko, kur, neva, gyvena pandos. Bridome daugybę kilometrų per džiungles, deja, gyvų faunos atstovų neteko pamatyti. Visi sugaudyti, paskersti, sukapoti, iš jų padaryti konservai, užpiltinės, tepalai. Azijos šalys baigia suryti gyvąją gamtą. Turbūt vienokios ar kitokios priežastys sunaikins ir Lietuvos fauną. Kodėl paskelbiami, pvz., Kurapkų metai? Todėl, kad kažkada skaičiuodavome jų tūkstančiais, o dabar vos kelios dešimtys liko, – nerimo mintis dėsto fotografas. – 460 gandrų gyvena ir minta šiukšlynuose, nes gyvojoje gamtoje nebeužtenka maisto. Jūriniai ereliai medžioja gandrus, to niekada nedarė – jiems taip pat neužtenka maisto. Esu labai piktas dėl Neringos, čia iškirsta dešimtys hektarų miško, apskritai naikinama visa Lietuva. Paskraidykite oro balionu, pamatysite, kaip masiškai kertami miškai. Augo pušys, derėjo uogos, o šiandien, o rytoj? Atrodo, kad po mūsų nebebus mūsų. Procesai niūrūs, gamta sparčiai keičiasi. Jei ne šiandien, tai kada nors ir mano knygos, ir filmai turės neįkainojamą vertę.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Jį bandė pagrobti

Apie nuotykius kelionių metu Ričardas gali pasakoti nesustodamas. Meksikoje ir Brazilijoje jį bandė pagrobti. Tai pavojingiausios šalys, kuriose žmonės grobiami norint gauti išpirką. Jei negaunama pinigų, auką bandoma panaudoti donorystei ar prostitucijai. Jei ir čia netinka, nusviedžia į narkotikų plantaciją. Dirbi, kol pajėgi dirbti, saugomas ginkluotų banditų...

Bet nei svetimose šalyse tykantys pavojai, nei mistiniai reiškiniai, su kuriais menininkas taip pat susidūrė, neatgraso jo nuo kelionių. Tikslas – apkeliauti visą pasaulį.

Asmeninio archyvo nuotr.

Dukra surado meilę

R.Anusauskas tikrai turi kuo didžiuotis. Jo specialiai sukurta muzika, dainos padėjo dukrai Evelinai sparčiai kopti dainininkės karjeros laiptais. Šiandien tėtis labiausiai džiaugiasi tuo, kad dukra ištekėjo už nuostabaus žmogaus Amerikoje. „Jie myli vienas kitą – ir tai yra svarbiausia. Evelina Anusauskaitė-Yong turi tvirtą charakterį, žemaitišką užsispyrimą, paveldėtą iš mano mamos, močiutės, taigi, ji nesnaus. Yra parašiusi dainų soliniams albumams, išleido tris vaizdo klipus, koncertuoja Amerikoje... O mano paties muzikinis gyvenimas taip pat rieda toliau – nuo pirmos iki paskutinės natos parašiau muziką savo filmams apie gamtą, ir toliau tuo užsiimsiu – rašysiu muziką filmams. Nors... šiuo metu gyvenu iš filmavimo, albumų pardavimų ir fotografijos. Man patinka, kai galiu iki galo valdyti visus procesus. Muzika ir fotografija – artimos sritys, juk yra nuotraukų, skambančių lyg muzika“, – teigia Ričardas.

Sūnus Mindaugas tapo rimtu kompiuterininku, grafiku dizaineriu, turi savo firmą, pats filmuoja, fotografuoja. Atrodo, jau atrado savo vietą po saule. Jauniausias, 15 metų, sūnus Haroldas irgi įsikniaubęs į kompiuterius. Ir ne tik. Praėjusią savaitę baigė filmuotis meniniame filme „Riplings“ („Raibuliavimai”, režisierius Saulius Kovalskas). Kas žino, gal ši menininkų atžala taps didžiu artistu?..

Rekomenduojami video