Po dvejų metų pertraukos Rokiškio dvare vėl surengtos prakartėlių parodos eksponatai šiemet labai skirtingi. Yra ir trijų metrų pločio, su specialiu mechanizmu kūdikėliui supti, ir vos matomi. Eksponuojant kluone ir baiminantis pelių, meduolinės tešlos prakartėlės ankstesniais metais pageidaujamos nebuvo. Šiemet paroda įkurta centriniuose dvaro rūmuose, o viena prakartėlė kvepia cinamonu. Muziejininkai, kantriai ruošdami šią parodą, vylėsi, kad žiūrovai pamatys ją gyvai. Tačiau greičiausiai kūrinius teks apžiūrėti tik virtualiai, o senesnius darbus – Rokiškio krašto muziejaus languose...

Pasiruošę visoms aplinkybėms

Septynioliktoji tradicinė prakartėlių paroda Rokiškio krašto muziejuje turėtų pradėti veikti gruodžio dešimtąją. Į Rokiškį atvežtos keturiasdešimt septynios naujos prakartėlės iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Parodos organizatoriai sako pasiruošę visokioms aplinkybėms, kad šį tradicinį grožį rokiškėnai išvystų, o šių metų darbai kaip niekad skirtingi – pirmą kartą eksponuojama prakartėlė, „kurią reikia apžiūrinėti per lupą“.

„Tikrai šiuo sudėtingu laikotarpiu į prašymą dalyvauti konkursinėje parodoje atsiliepė nemažai žmonių. Ne tik žinomi medžio meistrai, kurių braižas pažįstamas, kurie kasmet dalyvauja ir sušildo mūsų sales savo darbais, bet ir naujokai, pirmą kartą atvežę čia savo kūrybą. Prakartėlių meistrai iš Minsko ir Polacko atsiuntė kūrinių nuotraukų. Konkurse dalyvauja ir dviejų latvių iš Neretos darbai“, – sako parodos organizatoriai. Kartu su lietuviais latviai ir baltarusiai varžysis dėl trijų prizų – 250, 200 ir 150 eurų. Juos ketinama įteikti sausio mėnesį.

Kas atstovauja Rokiškiui

Viena parodos kuratorių Giedrė Spundzevičienė sakė, kad Rokiškiui šioje parodoje atstovauja Robertas Žaliukas, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio mokiniai, vadovaujami Loretos Rimšienės, lopšelio-darželio „Varpelis“ auklėtiniai, sukūrę prakartėlę kartu su tėvais, atvežti tapyti kūriniai iš Obelių savarankiško gyvenimo namų. O mūsiškės Anelės Čirūnaitės sukurta miniatiūrinė prakartėlė iš modelino, ko gero, privers įsižiūrėti į jos darbą akyliau, nes tai ir yra būtent tas kūrinys, kurį reikia apžiūrinėti per padidinamąjį stiklą.

Ir sakralu, ir modernu

Ištikimieji. Taip muziejininkai vadina kai kuriuos medžio meistrus, kuriems prakartėlių paroda – šventas reikalas. Dažnas jų – respublikinės Liongino Šepkos premijos laureatas. Štai pasvališkis Vytautas Jackūnas parodai pristatė trijų metrų pločio prakartėlę netgi su mechaniniu įtaisu kūdikėlio lopšeliui. „Ji ir sakrali, ir sumoderninta“, – svarstė G. Spundzevičienė.

Parodoje taip pat dalyvauja dar vienas premijuotas ir tituluotas meistras iš Garliavos Adolfas Teresius su sūnumi Augustinu. G. Spundevičienė gyrė ir Šiaulių krašto kūrėjus, kurie „užsidegę šia mintim“.

„Yra prakartėlė iš meduolių tešlos. Ji kvepia cinamonu ir yra sukurta meistrų iš Vilniaus rajono. Išsiskiria Tado Sidaravičiaus iš Marijampolės, taip pat uteniškės Jolitos Levčenkienės prakartėlė iš akmens masės. Tai šešiolika figūrų, kurios degtos beveik trijų tūkstančių laipsnių temperatūroje“, – sakė parodos organizatorė.

Anot G. Spundzevičienės, šių metų prakartėlės ne tik iš įvairių medžiagų, bet ir labai skirtingų interpretacijų. „O tas tradicijos interpretavimas šiemet labai spalvingas ir įdomus“, – pastebi žinovai.

Dar viena šių metų naujovė

Dalį darbų – prakartėlių iš muziejaus fondo, iš saugyklų – žmonės galės matyti ne tik dieną, bet ir naktį. Jos eksponuojamos apšviestuose abiejų oficinų languose. „Jos tampa savotiška langų galerija, kuri visiems prieinama pasivaikštant, būnant arčiau gamtos“, – sakė muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė. Dauguma šių kūrinių sukurti iš trapių medžiagų, ne medžio.

Apie kolekciją

Rokiškio krašto muziejaus kolekcijoje – daugiau nei šimtas kūrinių. Ji sukaupta per šešiolika metų ir jau senokai išgarsino Rokiškį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ne vieną kluone šalia dvaro eksponuojamą prakartėlę yra sukūrę garsiausi Lietuvos medžio meistrai – Saulius Lampickas iš Alytaus, Adolfas Teresius iš Garliavos, Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės, a. a. Jonas Tvardauskas iš Anykščių, Pranas Dužinskas iš Telšių bei kiti. Šias prakartėles Kalėdų šventėms skolinasi ir įstaigos, ir bažnyčios visoje Lietuvoje. Nors muziejininkai prieš keletą metų manė, kad idėja rengti prakartėlių konkursines parodas – jau išsemta, tačiau kūrėjai protestavo – jie nori į Rokiškį vežti savo darbus, tobulėti, konkuruoti, bendrauti, dalytis mintimis.

Krašto muziejus respublikines prakartėlių parodas rengia nuo 1998-ųjų. Mintis ir idėja priklauso italui verslininkui ir mecenatui Andželui Frosijui. „Tai buvo visai nauja, todėl muziejininkams teko įdėti nemažai pastangų, kad tokios tada dar neįprastos parodos virstų tikrove“, – prisiminė direktorės pavaduotoja Dalia Kiukienė. Dėl Rokiškio muziejininkų atvirumo naujoms idėjoms ir neįprastiems siūlymams šios parodos ne tik neliko nepastebėtos daugybės kultūrinių renginių – parodų, pristatymų, plenerų – kontekste. Atvirkščiai – po kelerių metų apie Rokiškyje rengiamas parodas jau žinojo visa Lietuva, jose veržėsi dalyvauti ir žinomi, ir nežinomi kūrėjai, o lankytojų kartais buvo sulaukiama net rekordinio skaičiaus. Vieną tokią rekordinę dieną parodą aplankė 600 žmonių. Ja domėjosi mokinukai, dvasininkai, svečiai iš užsienio, žinomi Lietuvos politikai.

Iš pradžių muziejininkai ir idėjos autorius buvo nutarę parodose eksponuoti tik erdvines prakartėlių kompozicijas ir netaikyti jokių apribojimų medžiagoms. Svarbiausias kriterijus buvo meniškumas ir originalumas, nesvarbu, ar kūrinys iš popieriaus, ar net iš maisto produktų. Tiesa, dabar apribojimų yra: prakartėlės eksponuojamos kluone, tad baiminamasi, kad jų, sukurtų iš nepatvarių medžiagų, nesugraužtų pelės.