„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ – šiandien šie žodžiai daugeliui skamba lyg aidas iš praeities. Žvelgdami į tautinio atgimimo laikotarpį, kuris dar vadinamas „Lietuvos pavasariu“, neišvengiamai susiduriame su klausimu apie „Kronikos“ reikšmę. Kiek Lietuvos Katalikų Bažnyčia prisidėjo prie šio atgimimo? Kokią įtaką tautiniam identitetui turėjo pogrindžio leidiniai?

Istorikai dar įvertins

„Istorikai, sociologai, psichologai analizuos „Kronikos“ fenomeną, ieškos atsakymų į sudėtingus klausimus. Neabejotinai kils ir diskusijų, galbūt ir kontroversijų. Vieni teigs, kad „Kronikos“ reikšmė buvo vietinė, ribota, kiti – kad ji esminė. Daugelis Lietuvos gyventojų, išgirdę „LKB Kronikos“ pavadinimą, sutriks, nežinodami, kaip į jį reaguoti. Tačiau ar „Kronikos“ reikšmė priklauso nuo mūsų interpretacijų? Be abejo, „LKB kroniką“, kaip istorinį fenomeną, reikia įvertinti ir interpretuoti. Bet ar esama reikšmės, kuri nepriklausytų nuo analizės išvadų?“ – dar 1992 metais klausė kunigas dr. Arvydas Žygas (1958–2011).

Prisimindami praeitį, kuriame ateitį

„LKB kronika“ – daugiau nei istorinis dokumentas. Tai liudijimas, kaip išsaugoti žmogiškumą, orumą ir tikėjimą priespaudos tamsoje. Žmogus, nesimokantis iš istorijos, pasmerktas ją pakartoti. Pamoka paprasta: tikroji laisvė yra vidinė laisvė. Pasak liudininkų, bet kokių represijų laikotarpiu tikrai laisvi buvo tie, kurie nepaisydami grėsmės ir kančios tarnavo Evangelijai.

Vis dėlto keista, kad net ir praėjus daugiau nei 50 metų nuo „LKB kronikos“ išleidimo pradžios, rimta analizė, kuri apimtų istorinius, sociologinius, psichologinius ir teologinius aspektus, dar laukia savo tyrėjų. Kodėl? Gal todėl, kad tai šių laikų istorija, kuri dar turi gyvus šios istorijos liudininkus? Jų atsiminimai formuoja mūsų suvokimą apie „Kroniką“, o jų liudijimai nereikalauja akademinių interpretacijų? Bet tikrai ateis toks laikas, kai „Kronika“ atsiskleis naujais rakursais, bus perskaityta iš naujo ir interpretuota minėtų sričių tyrėjų. Tada išryškės nauji kontekstai, nauji prasmės sluoksniai, nes istorija – nuolatinis dialogas tarp praeities ir dabarties.

Kaip išsaugoti istorinę atmintį ir perduoti ją ateities kartoms? Vienas iš būdų – kūrybiškai ir patraukliai papasakoti apie svarbius istorinius įvykius įvairių amžiaus grupių žmonėms.

2022 metais, minint „LKB kronikos“ 50 metų jubiliejų, atskira knyga buvo išleisti iki tol niekur nepublikuoti kardinolo Sigito Tamkevičiaus dienoraščiai „Priespaudos kovos ir nelaisvės metai: 1968–1988“. Juos istorikas, Vilniaus universiteto prof. Arūnas Streikus prilygino aštraus siužeto trileriui.

Kaip sako pats kardinolas S.Tamkevičius, knygoje jis bandė kuo tiksliausiai atskleisti 1968–1988 priespaudos ir kovos metus. „Visa tai, kas užfiksuota šiame dienoraštyje, yra faktai: vardai ir pavardės ne tik žmonių, kurie per sovietmetį kentėjo ir kovojo, bet ir vykdžiusių priespaudą arba talkinusių priespaudos nešėjams. Tikiu, kad išaušus Lietuvos laisvės rytui ne vienas iš paminėtų žmonių pasikeitė, kai kurie gal net padarė atgailą. Todėl nemeskime į juos pasmerkimo akmenų: nežmoniškos sistemos jie buvo sužeisti labiau nei tie, kurie kentėjo ir kovojo“, – knygos pristatymo metu sakė jos autorius kardinolas S.Tamkevičius.

Pasak kardinolo, 50 metų trukusi sovietų okupacija ne tik išoriškai pavergė žmones. Buvo stengtasi pavergti ir jų dvasią, kad taptume klusniais Kremliaus sraigteliais: „Sunaikinus partizaninį pasipriešinimą, okupantui liko tik vienas priešas – Bažnyčia ir jos žmonės, ypač dvasiškiai. Okupantas suprato: kol Bažnyčia gyva, jam nepavyks pavergti žmonių dvasios, todėl visokiais būdais – grasinimais, baudomis, teismais, lageriais, verbavimu tapti KGB kolaborantais – bandydavo iki minimumo suvaržyti kunigų veiklą.“ Pasak atsiminimų autoriaus, anuomet vienintelė reali pasipriešinimo priemonė buvo okupanto nusikaltimų viešinimas Lietuvoje, ypač laisvame pasaulyje.

Beje, kardinolas S.Tamkevičius tęsia savo dienoraščio rašymą, kuriame aprašo ir šių dienų įvykius. Anksčiau ar vėliau knyga pasirodys. Teisę išleisti dienoraštį yra gavęs fondas „Bažnyčios kronika“. Tad ateityje galėsime skaityti įdomias įžvalgas žmogaus, kuris kovojo už Lietuvos laisvę ir mato, kaip mes ja naudojamės.

Kaip papasakoti vaikams?

Fondas „Bažnyčios kronika“ tai bando daryti jau ne pirmą kartą. Jubiliejiniais „Kronikos“ metais pasirodė ne tik kardinolo S.Tamkevičiaus dienoraščių knyga, bet ir vaikams skirta knygelė „Kronika. Slaptos knygos istorija“, kuri grafinės novelės iliustracijų pagalba pasakoja pogrindinio leidinio istoriją. Knygelėje atkurtos to meto autentiškos detalės ir aplinka. Pasak vienos iš šios istorijos herojų – Laisvės premijos laureatės, sesers Bernadetos Mališkaitės SJE, knygelė ne tik pamokanti, bet ir įkvepianti: „Liudiju, kad tai nesumeluota istorija, nes pati joje dalyvavau.“

Fondo „Bažnyčios kronika“ vienas iš veiklos tikslų, kad pogrindinio leidinio istorija nenugrimztų užmarštin. Dar vienas, ne mažiau svarbus akcentas – kritinio mąstymo ugdymas: istorijos studijavimas lavina kritinį mąstymą, moko analizuoti informaciją, vertinti skirtingus požiūrius ir argumentus. Tai padeda formuoti objektyvų požiūrį į pasaulį. O to kartais pritrūksta mums visiems.

Technologinio triukšmo amžiuje nelengva sudominti skaitytoją, todėl ieškoma įdomių ir interaktyvių būdų papasakoti šią istoriją net ir tiems, kurie nemėgsta skaityti. Vienas iš tokių bandymų – neseniai pasirodžiusi spalvinimo knygelė „Paslaptinga kelionė per geležinę uždangą“.

Ir pramoga, ir istorijos pamoka

„Seniai nedavė ramybės mintis, jog reikia parašyti nors trumpus atsiminimus apie tai, kaip atsirado ir buvo leidžiama „LKB kronika“: be manęs, jų niekas neparašys. Rašymą vis atidėliojau, nes trūko laiko. Dabar laiko turiu, – saulei leidžiantis Pan America lėktuvas pakilo iš Kenedžio oro uosto ir nusileis tik rytoj per pietus…“ – taip savo atsiminimus pasakoti pradeda kardinolas S.Tamkevičius.

Būtent pagal šį pasakojimą buvo dėliojama ir spalvinimo knygelės istorija. Joje rasite ne tik spalvinimui skirtus puslapius – joje visa istorija apie kovą už laisvę ir nepriklausomybę, kuri nutiesė kelią Kovo 11-ajai.

Ši spalvinimo knygelė – puiki edukacinė priemonė, kurią mokytojai gali naudoti pamokose, nes knygelėje rasite įvairių užduotėlių, galėsite „pasimatuoti“ pogrindininko rūbą ir pajusti, ką reiškia būti tikru herojumi. Tai gera proga su vaikais kalbėtis apie svarbius istorinius įvykius, skatinti jų smalsumą ir kūrybiškumą.

Net jei nemėgstate skaityti, vis tiek galėsite pasinerti į Lietuvos istoriją. Spalvindami piešinėlius ir skenuodami QR kodus, interaktyviai susipažinsite su „LKB kronikos“ istorija. Vienas QR kodas atvers animuotą pasakojimą apie „LKB kronikos“ leidybą, kurį sukūrė projekto partneris Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka KRD Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus darbuotojos, o kitas QR kodas padės atrasti visą virtualų pogrindinio leidinio kelią nuo Lietuvos iki Amerikos ir tremties vietų, jame išgirsite net ir kardinolo S.Tamkevičiaus balsą!

Dar daugiau – ši interaktyvi spalvinimo knygelė skirta ne tik vaikams nuo 9–12 metų, jų tėveliams, bet net ir jų seneliams. Mat spalvinti tinka ir patinka ne tik vaikams. Spalvinimas vyresnio amžiaus žmonėms – tai ne tik malonus laiko praleidimo būdas, bet ir galimybė lavinti smulkiąją motoriką, atsipalaiduoti, nuraminti mintis. Tai puiki proga pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir pasinerti į spalvų bei istorijų pasaulį. Be to, bendras spalvinimas su anūkais – tai neįkainojamos akimirkos, kurios sušildys jūsų širdis ir sukurs gražius prisiminimus visam gyvenimui.

Padovanokite sau ir savo artimiesiems šią unikalią kelionę laiku – įsigykite spalvinimo knygelę „Paslaptinga kelionė per geležinę uždangą“ ir kartu kurkite prisiminimus. O tiems, kurie laiką leidžia globojami senelių namuose, spalvindami ir dalindamiesi savo gyvenimo istorijomis, spalvinimas padės atgaivinti brangias gyvenimo akimirkas ir sukurti glaudesnį santykį su šalia esančiais.

Šventės ateina ir praeina, bet įspūdžių ir gražių akimirkų poreikis išlieka visada. „Paslaptinga kelionė per geležinę uždangą“ – tai originali ir prasminga dovana bet kokia proga, kuri suteiks džiaugsmo ir žinių visai šeimai.

Spalvinimo knygelę galite įsigyti:

Vytauto Didžiojo karo muziejuje, K.Donelaičio g. 64, Kaunas

Šv. Kazimiero knygyne, Vilniaus g. 3, Kaunas

Šv. Jurgio knygyne, J.Bendoriaus g. 3, Marijampolė

Katedros knygyne, Katedros a. 3, Telšiai

Na, o pigiausiai – siųsdami leidėjui laišką el. paštu kbfvadyba@gmail.com

Leidėjas: Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“

Iliustracijos ir maketas: Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė

Projekto partneris: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka KRD Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyrius

Animacijos vizualinis dizainas: Emilija Dirsytė, Irma Leščinskaitė

Animacijos įgarsinimas: Aina Kirdulienė

Knygelės išleidimą parėmė: Lietuvių katalikų religinė šalpa

„LKB kronika“ – vieniems gerai pažįstama, o kitų dar tik atradimo laukianti Lietuvos istorijos dalis, tad nuoširdžiai dėkojame visiems savo rėmėjams, kurie padeda išsaugoti Lietuvos istoriją. Visos lėšos, gautos už parduotas knygeles, ir parama renkama „LKB kronikos“ įamžinimo atnaujinimui:

Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“

Juridinio asmens kodas: 192033380

Bankas: AB SEB bankas

Banko kodas: 70440

Sąskaitos Nr. LT967044060003203832