Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Parodoje „Linksmų Šventų Kalėdų!“ – tarpukario kalėdiniai atvirukai

Gruodžio 20 d. 17.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Linksmų Šventų Kalėdų! Tarpukario kalėdiniai atvirukai iš Editos Mildažytės kolekcijos“. Tą patį vakarą bernardinių vienuolyno refektoriume („Arkangelo“ konferencijų ir meno centre) bus galima apžiūrėti Kalėdų eglę, kuri papuošta Editos Mildažytės surinktais žaisliukais. Eksponuojama šv. Mikalojus skulptūrėlė, rasta legendinio sostinės skulptoriaus Boleslovo Balzukevičiaus (1879–1935) name. Paroda veiks iki 2017 m. vasario 2 d. Kalėdų eglė refektoriume stovės iki 2017 m. sausio 7 d.

Religinio turinio paveikslėlius, naudotus sveikinant per didžiąsias bažnytines šventes, pagrįstai galima laikyti atvirukų pirmtakais. Lietuviški kalėdiniai atvirukai „užgimsta“ 1904-aisiais – spaudos grąžinimo metais. Tarpukariu kalėdiniai atvirukai taip pat buvo kuriami ir spausdinami Vokietijoje ir Prancūzijoje, Lietuvoje ant jų būdavo užspaudžiamas lietuviškas kalėdinis pasveikinimas. Atvirukuose matomi žiemiški peizažai, apsnigtos eglės, idiliški šeimos vaizdai, įsimylėjėliai. Šventoji šeima Betliejaus prakartėlėje – gana retas vaizdinys. Nemažą kolekcijos dalį sudaro Estijoje leisti protestantiški kalėdiniai atvirukai. Eksponuojamas atvirukas su Lietuvos respublikos prezidento Kazio Griniaus parašu.

Rinkti atvirukus Editą Mildažytę įkvėpė vaikystės kalėdaičiai su įkepta rūtos šakele, kuriuos seneliai siųsdavo į Ameriką kaip gražiausią atviruką iš Lietuvos. E. Mildažytės teigimu: „Šventoms Kalėdoms siųsti atvirukus buvo elitinės kultūros dalis. Man mieliausia tai, kad šiame rinkinyje yra bičiulių dovanoti atvirukai, atspindintys tarpukario Lietuvos kultūrą. Tai tradicija, kurią mes paveldėjome, tegul ir miesčionišku pavidalu, ji siejosi su kitokiu, teisingesniu praeities gyvenimu, nostalgija, laisvės laukimu, viltimi.“

Masiškai eglutės pradėtos puošti XX amžiuje. Negalint įsigyti pirktinių dekoracijų, eglutės puoštos riešutais, popierinėmis girliandomis, kepiniais, vata. Kai kurie E. Mildažytės žaisliukai dar mena tarpukarį, kiti – sovietmetį. Dauguma eksponuojamų eglutės puošmenų – smetoniško Kauno artelių meistrų darbas: iš įvairių karoliukų vertos girliandos ir žaisleliai.

Edita Mildažytė prisimena: „Mudu su mano šviesios atminties vyru Gintautu Vyšniausku laukėme 1995-ųjų Kalėdų. Tai buvo didžiųjų mūsų gyvenimo lūžių metai, o turėjau papuošti eglę vaikams. Tada prisiminiau, kad rūsyje yra dėžė su senais žaislais... Taip gimė mintis rinkti kalėdinius žaisliukus. Daugiausia jų, žinoma, įgydavo Gintautas, nes tai buvo paprasčiausia ir taikliausiai į tikslą pataikanti dovana man. Gerai atsimenu, kada, kokius ir kaip sudėtus žaisliukus jis man dovanojo. Ilgainiui supratau, kad jau renku kolekciją, ir džiaugiuosi galėdama ja pasidalinti.“

Rekomenduojami video