Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mes kaip paukščiai sugrįžome po 30 metų…

Birželio 16-ąją, mėgaudamiesi vasariškai karštos saulės glamonėmis, iš Airijos, Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės, Šilutės ir iš kitų Lietuvos kampelių į klasės susitikimą rinkosi 1988-aisiais Vilkyškių vidurinę mokyklą (dabar Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija) baigę abiturientai. 

Bendraklasiai troško pasimatyti, o susitikus po 30-ties nesimatymo metų prisiminti mokykloje prabėgusias dienas, apkabinti į gyvenimo kelią išlydėjusias auklėtojas Almą Mišeikienę ir Mariją BučinskaitęMes kaip paukščiai sugrįžome po 30 metų…Taliatienę.

Susitikimas mokykloje buvo jaudinantis: džiaugėmės matydami bendraklasius, kuriuos po trisdešimties metų ne visus ir beatpažinome, tryško džiaugsmo ašaros, kai stipriai viens kitą apsikabinome…

Muzikos kabinete susitikimo pamoką pradėjo klasės auklėtojos Alma Mišeikienė ir Marija Bučinskaitė–Taliatienė. Tylos minute pagerbėme į Amžinybę iškeliavusius bendraklasius. Kiekvienas į susitikimą atvykęs 1988–ųjų mokinys papasakojo apie savo likimo vingius, vaikus, net anūkus. Gyvenimo paukštė per 30 metų bendramokslius pamėtė tai žemyn, tai aukštyn… Auklėtojos džiaugėsi, kad visi buvusieji auklėtiniai sėkmingai išėjo gyvenimo mokyklą. Baigiantis pamokai, auklėtoja Alma Mišeikienė sėdo prie pianino ir visi kartu sudainavome Kosto Smorigino dainą „Paukščiai“. Ir vėl jaudulys kirbino širdis…

Poros valandų pamoka persikėlė į mokyklos kiemą, kur buvo fotografuojamasi, netilo kalbos ir mokiniškas šurmulys.

Po ilgos prisiminimų popietės mokykloje šventę tęsėme Šyšos kaimo sodyboje (Šilutės r.), įsikūrusioje Nemuno deltos regioniniame parke, ant Atmatos upės kranto. Kiek dar prisiminta mokyklinių nuotykių, kiek dainų sudainuota, kadrilių sušokta, kiek būta juoko – tik Saulė, Mėnulis ir Atmatos vandenys tesuskaičiuos…

Išsiskyrėme su viltimi, kad kitą kartą vėl susitikus mūsų, 1988-ųjų abiturientų, būrys bus dar platesnis – prisidės ir tie, kurie negalėjo šįkart.

Klasiokė Asta Girčytė–Andrulienė

 

Rekomenduojami video