Rugpjūčio 2 dieną sukako 90 metų, kai gimė vienas labiausiai garbinamų pasaulio teatro ir kino aktorių britas Peteris O`Toole‘as (1932–2013). Iš Lietuvos ekranuose anksčiau rodytų filmų su šiuo aktoriumi – „Kaip pavogti milijoną“.

Airių ir škotų kraujas

Pasaulį aktorius išvydo Konemaroje (Golvėjaus grafystė, Airija), škotų slaugytojos ir airių futbolo žaidėjo šeimoje. Į klausimus, kuo norėtų tapti, atsakydavo, kad visada norėjo būti poetu arba aktoriumi. Bet į „Abbey Theatre“ dramos mokyklą Dubline nebuvo priimtas, nes nemokėjo airių kalbos.

Gavęs Londono Karališkosios dramos meno akademijos (RADA) stipendiją, čia 1952–1954 metais mokėsi su legendomis tapusiais Albertu Finney, Alanu Batesu ir Ričardu Hariu. Baigęs studijas vaidino Bristolio teatre „Old Vic“, vėliau ir kituose Didžiosios Britanijos bei Airijos teatruose. Vaidino Brodvėjaus teatruose Niujorke.

Ilgame jo teatro vaidmenų sąraše daug Williamo Shakespeare’o personažų: Hamletas, karalius Lyras, Petručijus „Užsispyrėlės sutramdyme“. 1962 metais P.O`Toole’as tapo tikra kinematografinio pasaulio įžymybe, suvaidinęs pagrindinį vaidmenį režisieriaus Davido Leano istoriniame biografiniame filme „Arabijos Lorensas“.

Filmas buvo apdovanotas septyniais „Oskarais“: už geriausią filmą, režisūrą, operatoriaus meistriškumą, dekoracijas, muziką, montažą ir garsą. P.O`Toole’as buvo nominuotas „Oskarui“ už vaidybą, tačiau jo negavo. Vėliau jis buvo aštuonis kartus nominuojamas „Oskarui“, bet už vaidmenis šio apdovanojimo nė karto negavo. Tokį patį liūdną antirekordą moterų aktorių kategorijoje pakartojo tik amerikietė Glenn Close.

P.O`Toole’as aštuonis kartus buvo nominuojamas „Oskarui“, bet šio apdovanojimo nė karto negavo. Tokį patį liūdną antirekordą moterų aktorių kategorijoje pakartojo tik amerikietė G.Close.

2003 metais P.O`Toole‘as gavo JAV kino akademijos statulėlę už gyvenimo nuopelnus. Tokį paguodos prizą jam įteikė amerikiečiai. Daug legendų nepataikė laiku ir vietoje gauti prizų. Vis tiek pasaulis britų aktorius vadina pačiais geriausiais. P.O`Toole’as surinko geriausius airių, škotų ir anglų bruožus. Išsiskyrė aukštu ūgiu, blyškia balta oda ir ryškiai mėlynomis akimis. Dažnai vaidino karalius.

Legendinis šnipas

„Arabijos Lorensas“ yra įspūdingiausias kino epas, kurio trukmė viršija 220 minučių. Jis buvo nufilmuotas su 70 mm kino juosta, skirta plačiam kino ekranui. Tais laikais nebuvo kompiuterinių efektų. Masinės karo scenos su kupranugarių raitelių atakomis, traukinio užpuolimu ir kitais įspūdingais vaizdais buvo kuriamos realiose lokacijose. Filmavimo grupė dirbo Maroko ir Jordanijos dykumose, senoviniuose arabų miestuose bei Ispanijoje, Anglijoje.

Holivudo profesionalai Stevenas Spielbergas ir Martinas Scorsese padėjo restauruoti šį filmą iki maksimalios jo trukmės. Jų teigimu šiandien „Arabijos Lorensas“ kainuotų apie milijardą dolerių. Ir vargu ar įmanoma išvis tokį filmą sukurti vėl. Žavi ne tik techniniai filmo pasiekimai. Galingas filmo užmojis dera su P.O`Toole’o vaidinamo karininko idealisto drama.

Pulkininkas Lorensas siekia suvienyti arabų gentis kovai su turkų okupantais. Galiausiai jis mato, kaip garbės troškimą keičia kraujo ir valdžios troškimas. Bendražygių drąsą keičia karvedžių pasipūtimas ir valdovų veidmainystė. P.O`Toole’as savo blyškiu veidu ir žydrų akių žvilgsniu puikiai kontrastavo su tamsaus gymio Egipto aktoriumi Omaru Sharifu ir Meksikoje gimusiu Anthony Quinnu.

Personažų įvairovė

Peteriui nesisekė su „Oskarais“, bet D.Leano dėka jis gavo universalaus aktoriaus reputaciją. Tokią, kad jis gali vaidinti bet ką. Lietuvoje mes matėme jo žavų avantiūristą Saimoną Dermotą komedijoje „Kaip pavogti milijoną“ (rež. William Wyler, 1966). Visiškai banalus filmas, bet žiūrovai jame mėgavosi šmaikščiais dialogais.

Jais dalijosi P.O`Toole’as ir elegantiškiausia visų laikų aktorė Audrey Hepburn. 1968 metais mūsų tėvų karta pamatė, kaip P.O`Toole’as vaidina su jos bendrapavarde, bet visai ne giminaite iš Amerikos – Katharine Hepburn – dramoje apie karalių Henriką II-ąjį „Liūtas žiemą“ (rež. Anthony Harvey).

Gaila, kad sovietmečiu neleisdavo rodyti filmų apie žudikus maniakus. Kitas pasaulis mėgavosi Anatole Litvako detektyvu „Generolų naktis“ (1967). Jame P.O`Toole’as suvaidino nacių generolą, kuris tuo pačiu yra patologinis žudikas. Aktorius norėjo parodyti, kad jis vienodai įtikinamai gali vaidinti labai mielą, stiprų personažą ir silpną bei šlykštų.

Kino pasaulio beprotybė

Pasisekė, kad sovietmečiu kino teatruose buvo parodytas amerikiečio Richardo Rusho originalus filmas „Triukų meistras“. 1980 metais jis blykstelėjo ekranuose, kaip šviežio oro gurkšnis. Tai kinas apie kiną. Vietnamo karo veteranas Kameronas bėga nuo policijos ir netikėtai pasislepia filmavimo aikštelėje. Čia reikalingas kaskadininkas, pagrindinio aktoriaus dubleris. Buvusiam kareiviui patinka rizikuoti ir jis su džiaugsmu sutinka atlikti beprotiškiausius triukus.

Filmą apie Pirmąjį pasaulinį karą kuria diktatoriškas režisierius Elijas Krosas. Jį ir vaidina P.O`Toole‘as. Gudrus manipuliatorius, radikalus menininkas. Kartais sunku suprasti, ar jis yra įkvėpimo ieškantis poetas, ar kraujo ištroškęs beprotis. O gal toks yra kino pasaulis, kuriame vyrauja sunkiai suvokiamas chaosas. Filme meistriškai sūpuoklės principu vienas kitą keičia lyrinės ir nuotykių scenos. Jas palydi kompozitoriaus Dominic Frontiere muzika. „Triukų meistras“ iki šiandien išlieka viena įspūdingiausių metaforų apie kino kūrimo procesą. Aktorius tobulai perteikia kino režisieriaus profesiją, kuri reikalauja tiek menininko akies, tiek griežto vadovo rankos. Už šį filmą P.O`Toole’as taip pat buvo nominuotas „Oskarui“, bet eilinį kartą jo negavo.

Tarp erotikos ir draugystės

Aktoriai dažnai tokį standartą pasiekia, kai juos kviečia ten, kur būtina kviesti tik geriausius. Dažnai tai nebūna garbingi pietūs. „Penthouse“ užsakymu Italijoje buvo kuriamas gigantiškas erotinis filmas „Kaligula“. Geriausi anglų aktoriai Malcolmas McDowellas, Johnas Gielgudas buvo čia kviesti už didelius honorarus, kad suteiktų šiam reginiui „meniškos pornografijos“ statusą.

Ambicijos nepasiteisino ir visos įžymybės suskubo bėgti iš skęstančio laivo. Mūsų žiūrovai labai mėgo žiūrėti šį filmą iš vaizdo kasečių. P.O`Toole‘as čia vaidino tironą imperatorių Tiberijų. 1983 metais Kauno dramos teatre buvo rodoma Jono Vaitkaus „Kaligula“ pagal Albero Kamiu pjesę. Epizoduose ant ekranų buvo rodomos ištraukos iš filmo „Kaligula“. Tos ištraukos, kuriose buvo užfiksuotos masinės orgijos. Razina žiūrovams.

Erotiką labai mėgo italų kino virtuozas Bernardo Bertolucci. Išgarsėjęs savo „Konformistu“ ir „Paskutiniu tango Paryžiuje“, jis nusprendė kurti filmą Kinijoje apie paskutinį jos imperatorių. Taip ir pavadintas filmas „Paskutinis imperatorius“ 1987 metais išvydo ekranus. Šalia Azijos aktorių P.O`Toole’as vaidino imperatoriaus mokytoją Redžinaldą Džonstoną. Istorinė drama susilaukė komercinės sėkmės ir 2013 metais buvo konvertuota į 3D formatą.

P.O`Toole’as vaidino iki pat savo mirties. 2009 metais paskutinį kartą buvo nominuotas „Oskarui“ už vaidmenį filme „Venera“ (rež. Roger Mitchell). Gaila, kad puiki kamerinė drama apie senstantį aktorių ir jauną merginą nesusilaukė įvertinimo. P.O`Toole’as suvaidino beveik save, puikiai balansavo tarp meilės ir šleikštulio, erotikos ir draugystės.