Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lygiadienis Viečiūnuose: auka už vasaros gėrybes

Paskutinį rugsėjo šeštadienį vyksianti Rudens lygiadieno šventė Viečiūnuose – baigiamasis Verpstės festivalio akordas. Verpstės festivalis yra unikalus projektas, kurio simbolis – aukso spalvos verpstė – tiesiogiai susijęs su verpimo tradicijomis šiame krašte. Verpstė yra ne tik medinis verpimo pirštais prietaisas, bet ir drožinys, perduodantis užkoduotas simbolines reikšmes – mitologinį supančio pasaulio suvokimą, troškimus ir viltis, todėl dauguma festivalio veiklų kuriama remiantis tautodailės tradicija. Aukso spalvos verpstė mėlyname fone yra ir Viečiūnų miestelio heraldiniame simbolyje – herbe.

Verpstė – jausmai, troškimai ir viltys

Tad visai nenuostabu, kad tradiciškai kiekvienai šventei menininkai ir tautodailininkai kuria šventės simbolį – verpstę, kuri paprastai eksponuojama parke prie bendruomenės namų. Viečiūnų seniūnijoje gyvenantys menininkai ir tautodailininkai iš medžio, metalo ir šiaudų yra sukūrę ženklus, kuriuos meniškai jungė į savotišką baltų ženklų verpstę. Pernai tautinių šokių kolektyvai ir folkloro ansambliai iš visos Dzūkijos „suverpė“ choreografinį spektaklį iš dainų, poezijos, šokių ir muzikos.

Šįmet pagrindinis šventės akcentas – verpstė iš augalų, kurią bendruomenės nariai kuria kartu su menininke, floriste, edukatore Rūta Kazakevičiene. Turėdama laisvesnio laiko, kūrėjų komandai padeda ir druskininkietė tautodailininkė Daiva Stoncelienė. Gamtinio dekoro studijos „Natūralistė“ įkūrėja R.Kazakevičienė sako, kad kūrybai ją įkvepia betarpiškas ryšys su gamta. Daugelį medžiagų, naudojamų savo kūryboje, ji pati susirenka klaidžiodama po pievas ir miškus Druskininkų apylinkėse, kai kurias medžiagas įsigyja ir užsienyje.

„Šįkart verpstės sukūrimas nemažas iššūkis man pačiai ir padedančiai komandai, – sako R.Kazakevičienė. – Vien dydis verčia pasukti galvą, kaip gražiai sukomponuoti augalus. Dirbame prie kūrinio kasdien jau dvi savaites ir pamažu artėjame prie pabaigos, šventei tikrai suspėsime pabaigti.“

Verpstės-paveikslo dydis išties įspūdingas – 2,40 m aukščio ir 1,30 m pločio. Kūrėja pastebi, kad paveikslo fonas šįkart bus žalias, nes jis kuriamas iš natūralių stabilizuotų samanų, o pačiai verpstei bus panaudotos samanos ir įvairių atspalvių džiovinti augalai. Verpstė iš stabilizuotų samanų papuoš Viečiūnų bendruomenės centro parodų salę.

Kūrybinės išmonės iššūkiai

Tai ne vienintelis Verpstės festivalio metu sukurtas išskirtinis kūrybinis darbas. Festivalis vyko ne vieną dieną, jis tęsėsi visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio šventės rugsėjo 24-ąją. Liepos mėnesį pirmąkart Druskininkų regione vyko penkias dienas trukęs erdvinių karpinių / raižinių pleneras. Jo metu šešios geriausios šalyje įvairių Lietuvos regionų karpymo iš popieriaus meistrės – Alma Stugienė (Kuršėnai, Šiaulių r.), Vilija Jurkuvienė (Tauragė), Gita Kolosovienė (Obeliai, Rokiškio r.), Virginija Jurevičienė (Kupiškis), Lina Kabelkaitė (Leipalingis) ir Diana Lukošiūnaitė (Druskininkai) – iškarpė 28 m erdvinių karpinių juostų su verpstės motyvais (7 juostos po 4 m ilgio).

„Visos menininkės vienu balsu tvirtino, kad tokio ilgio juostų iki šiol dar neteko karpyti“, – patikino plenero kuratorė Diana Lūkošiūnaitė, sertifikuota karpinių meistrė, tautodailininkė, meno kūrėja iš Druskininkų. Karpinių juostos su verpstės motyvais, nugulusios ant popieriaus, dabar puošia Viečiūnų bendruomenės centro langus, dar įspūdingiau atrodo, kai švenčių progomis jose žaidžia šviesų instaliacijų spalvos.

Menininkės ne tik darbavosi žirklutėmis, bet ir atvirų amato demonstravimo valandų metu Viečiūnų jaunimą ir susidomėjusius bendruomenės narius supažindino su karpymo ir raižymo technika. Karpinių miniatūromis buvo galima pasigrožėti ir Viečiūnų bendruomenės centre surengtoje parodoje.

Miestelio istorijos vingiai

Kadaise žinomas dėl čia veikusio AB „Drobė“ Viečiūnų verpimo fabriko ir praeityje garsios krepšinio komandos Viečiūnų „Drobė“, miestelis dešiniajame Nemuno krante 2000 metais tapo Druskininkų savivaldybės dalimi ir per tą laiką patyrė daugybę pozityvių bei modernių poslinkių, pagerinusių gyvenimo jame kokybę.

Tačiau vietovės unikalumą nusako išliekamąją vertę turintys faktai. Tad prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, archeologas, baltų šventviečių tyrinėtojas ir žygeivis, nuo 1993 m. rengiantis ekspedicijas Lietuvos kraštui, gyventojams, kultūrai ir, žinoma, baltų genčių paveldui pažinti, Viečiūnų ir Druskininkų gyventojus rugsėjo 21 dieną kviečia į paskaitą „(Ne)atrasti Viečiūnai: senovės keliai ir kitos paveldo vietos“.

Padėka už vasaros gėrybes

Žinoma, laukiamiausias yra finalinis festivalio renginys – Rudens lygiadienio šventė, kurios ypatingai laukia vietinė bendruomenė ir į kurią būtinai atvyksta svečiai iš kitų Druskininkų krašto vietovių.

Dar visai jaunas, trečią gimtadienį skaičiuojantis festivalis jau turi tradicinių prasminių akcentų: be minėtos verpstės sukūrimo, finaliniame renginyje būtinai skanaujama įvairių patiekalų iš grikių – kasdienės dzūkų duonos. Rugsėjo 24 dieną į Griekynės kiemelį pasivaišinti grikių arbata, pyragais, blynais, medumi, duona, senovine buzele, gira ir net pasimėgauti grikių SPA kvies linksmos „gaspadinės“ Laima ir Eleonora.

„Rudens lygė lietuviams nuo seno buvo ypatingas laikas, kai atsisveikinama su saule, kurią rudenį ir žiemą pakeičia ugnis namų židinyje, – sako Viečiūnų laisvalaikio salės vadovė Jolita Paulauskaitė-Mieliauskė. – Ne be reikalo tuo metu Baltų vienybės dienos padangę apšviečia ugnies liepsnos, deginami laužai, kuriuos pamaitiname grūdais ir pagirdome vandeniu.“

Dar vienas tradiciniu tampantis šventės akcentas – šiaudinių baltų ugnies ženklų, sukurtų bendruomenės, ekspozicija.

„Šįmet sukūrėme aštuonis baltų ugnies ženklus, bet įspūdingiausias – didžiulis ožys, į kurį galima įlipti ir jame pažaisti, – pasakoja J.Paulauskaitė-Miliauskė. – Kai kurie ženklai jau eksponuojami, juos galima apžiūrėti parke prie Viešiūnų bendruomenės namų.“

Lygiadienio šventės metu bus atlikta apeiga Saulei ir Žemynai, šiaudinių ugnies ženklų atidavimo ugniai apeiga, kaip auka už skalsą ir visas gautas malones bus sudegintas įspūdingasis ožys – sotumo ir vaisingumo simbolis.

Taip saulei ir žemei bus padėkota už suteiktus turtus, gerą derlių ir kitas vasaros gėrybes. „Ta auka labai prasminga, nes pagaminti kūrinį, skirti tam laiko, kantrybės, sudėti širdį ir išmonę užtrunka, o liepsna plyksteli trumpai, tad norisi, kad šis reginys būtų ne šiaip, o pakerėtų žiūrovus, pakylėtų jų dvasią“, – teigia Jolita.

Rugsėjo 24-ąją vyks gausi rudens gėrybių mugė, šventės žiūrovai galės dalyvauti įdomiose edukacijose, pavyzdžiui, sukurti darbelį iš senų laikraščių, pasipuošti namus žolynų dekoracija, išbandyti nenuspėjamą raugo keramikos piešinį ir kt.

O kadangi Viečiūnų bendruomenės nariai jau pagarsėję kaip entuziastingi šokėjai, jie ir vėl kviečia dalyvauti akcijoje „Visa Lietuva šoka“. Tiesa, koks bus šokis, organizatoriai kol kas neatskleidžia.

Žiūrovus linksmis Rokas Kašėta su programa „Dzūkodelika“, o nusiteikti minoriškam rudeniui kvies romantiškasis Dainotas Varnas.


Rekomenduojami video