Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvos totoriai ne tik narsūs kariai, bet ir puikūs daržininkai

Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai" kviečia susipažinti su karingosios totorių tautos tradicijomis bei kultūra. Turbūt teko girdėti, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas į Lietuvą pakvietė atvykti totorių tautos atstovus ir apgyvendino juos netoli sostinės esančiose teritorijose, įpareigodamas saugoti svarbiausią Kunigaikštystės miestą. Totoriai istorinėje atmintyje išliko kaip geri ir narsūs kariai, puikūs raiteliai.

Įsikūrę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, narsiai kovėsi didžiuosiuose mūšiuose, gynė valdovo Vytauto garbę Žalgirio lauke. Ištikimybė – dar vienas išskirtinis totorių bruožas. Kalbama, kad totorių karių nebūdavę įmanoma papirkti ar kitaip iš jų išvilioti valstybines paslaptis.

Tad metas susipažinti su išlikusiu totorių paveldu Lietuvoje. Būtent ši bendruomenė į mūsų šalį atnešė musulmoniškas tradicijas, burnoje tirpstančių šimtalapių, koldūnų, balandėlių bei čeburekų receptus, daržininkystę, puikiai išdirbtus kailius ir egzotiškus tautinius kostiumus. Beje, ar žinojote, kad žodžiai „svogūnas" ir „kilimas" taip pat Lietuvos totorių paveldas kasdienėje mūsų kalboje?

Ražių mečetė (nuotr. Alytaus TIC)

Į lietuvių kalbą šie daiktavardžiai atkeliavo iš turkų kalbos, kuria kalbėjo ir Lietuvos totoriai. Geriausiai su šios tautos palikimu susipažinsite Alytaus rajone. Čia verta aplankyti Raižių kaimą, kuriame totoriai įsikūrė jau XV amžiuje. Raižiuose stovi kukli medinė liaudiškos architektūros formų mečetė, įvairiais pavidalais ir etapais veikusi nuo pat XVI amžiaus.

Neseniai gyvenvietėje atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam atminti bei saulės laikrodžiai, vienas jų rodo Lietuvos, o kitas – Žalgirio mūšio lauke tiksintį laiką. Raižiuose iki šiol gyvena ir savo kultūrą puoselėja totorių bendruomenė. Įdomu susipažinti su totorių kasdienybe, religija, liaudies kostiumais? Atvykite į Subartonis, kuriuose veikia Lietuvos totorių kultūros paveldo muziejus. Nemėžio miestelyje (Vilniaus r.) pamatysite daugybę šiltnamių, nedidukę medinę mečetę ir totorių kapinaites.

Subartonys (nuotr. Alytaus TIC)

Šie ženklai išduoda, kad gyvenvietė priklausiusi totoriams, kurie atslūgus karų grėsmei pradėjo garsėti kaip puikūs daržininkai. Kunigaikščių padovanotose žemėse, jie statydavo šiltnamius ir puoselėdavo pomidorus, baklažanus, agurkus. Keturiasdešimties totorių kaimas – dar viena gyvenvietė Lietuvos teritorijoje, kurioje ilgus šimtmečius gyvavo ir tebegyvuoja totorių bendruomenė.

Nors Vilniaus bei Alytaus rajonuose išlikę daugiausia šios tautos tradicijas ir kultūrą pristatančių objektų, tačiau ir kituose Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Ignalinoje, Visagine galite sutikti Lietuvos totorių paveldo pavyzdžių.

Rekomenduojami video