Paryžius – miestas, kuris nuo seno traukia kūrėjus, svajotojus ir istorijos mėgėjus iš viso pasaulio. Čia, tarp Eifelio bokšto, Luvro ir Monmartro, slypi ir Lietuvos kultūrai reikšmingos istorijos. Tokie atradimai kaip Vytis virš seniausio viešo laikrodžio Paryžiuje, Lietuvos sodai ar Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos kopija Paryžiaus Šv. Severino bažnyčioje – tik keli pavyzdžiai, liudijantys lietuvių pėdsakus šiame mieste.

Naujas žemėlapis

Įgyvendindama projektą „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“, Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) kviečia atrasti praeities ženklus, kurie ir šiandien gyvuoja Paryžiaus gatvėse. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyti išeivijos menininkai, kūrėjai, taip pat Prancūzijoje esantys su Lietuva susiję objektai ir atminties vietos.

„Mūsų tikslas – bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ne tik tirti ir dokumentuoti lietuvybės ženklus užsienyje, bet ir pristatyti tokį paveldą visuomenei. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti naują žemėlapį, kuris ves Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Paryžiuje keliais, kvies sužinoti jo istorijas. Žemėlapį, kurį sudarėme kartu su Lietuvių bendruomene Prancūzijoje, pirmą kartą pristatysime renginio metu“, – sako projekto vadovė Agnė Pancerovaitė.

Diplomatiniai ryšiai ir valstybingumas

Paryžiuje, Pl. du Général Catroux gatvėje, stovi Lietuvos diplomatinės atstovybės pastatas. Virš įėjimo matomas Gediminaičių stulpų ženklas. Istorija dar įdomi tuo, kad po pirmosios sovietų okupacijos Lietuvai praradus pastatą, tik dr. Stasio A.Bačkio ypatingomis pastangomis bent iš dalies pavyko išsaugoti pasiuntinybės biblioteką, archyvus, privačius diplomatų daiktus.

Netoli senosios atstovybės įkurtas Lietuvos sodų skveras – pirmoji Lietuvos vardo vieta Paryžiuje, atidaryta 2024 m. 7-ame Paryžiaus rajone esanti vieta, kurioje įsikūrė Lietuvos sodai, parinkta ne atsitiktinai, o būtent dėl nuo 1925 iki 1940 m. priešais šį skverą veikusios istorinės tarpukario Lietuvos ambasados. 2002 m. Prancūzija ratifikavo sutartį dėl kompensacijos, ir Lietuva įsigijo naują diplomatinei veiklai skirtą pastatą.

Šiemet lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną, su Lietuva susijusių vietų žemėlapį papildė dar viena vertybė – atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos atminimo lentelė jo susitikimų su bendražygiais ir draugais vietoje – kavinėje „Le Maresquier“ adresu: 12 Pl. Saint-Augustin.

Vytis virš seniausio viešo laikrodžio

Lietuvio akį Paryžiuje džiugina ir neatsiejamas valstybingumo simbolis – Vytis. Paryžiuje, Sitė saloje (Île de la Cité) yra seniausias Paryžiaus viešasis laikrodis, pradėjęs veikti 1371 m. Iki tol laikrodžiai buvo tik bažnyčiose.

1572 m. mirus Žygimantui Augustui, Lenkijos ir Lietuvos bajorai išsirinko Henriką Valua kaip pirmąjį elekcinį Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovą. 1573–1575 m. jis buvo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Tačiau 1574 m. sužinojęs apie brolio mirtį, Henrikas pabėgo į Prancūziją ir tapo Prancūzijos karaliumi Henriku III. Nors jo valdymas buvo trumpas, ATR simboliai išliko jo herbe ir papuošė unikalų laikrodį.

Vytis taip pat išlikęs Lamberto rūmų fasade. 1843 m. pastatą Paryžiaus centre, Senos saloje, įsigijo kunigaikštis Adomas Jurgis Čartoriskis. Čia buvo įsikūręs ATR emigrantų politinis ir kultūrinis centras.

„Avilys“ ir litvakų dailininkų sambūris

Kiek nutolus nuo kitų pagrindinių objektų galima susipažinti su La Ruche („Avilys“) pastatu, esančiu Montparnasse rajone. Sukurtas kaip rotonda-vyninė Gustave'o Eiffelio 1900 m. pasaulinei parodai, vėliau tapo neturtingų menininkų prieglobsčiu. Litvakų dailininkai, tokie kaip Jacques Lipchitz, Chaïmas Soutine’as ar Neemija Arbitblatas, čia praleido ne vienus metus, kurdami ir formuodami moderniojo meno kryptį – École de Paris (Paryžiaus mokyklą). Paviljonas pramintas „Aviliu“ dėl apskritos formos ir nuolatos jame zujančių dailininkų.

Dauguma litvakų, gimę ir augę religingose žydų šeimose nedideliuose Rytų Europos miesteliuose – štetluose, atsinešė į Paryžių savitą pasaulėžiūrą, unikalią formų ir spalvų pajautą. Jidiš kultūra ir savitas meno supratimas litvakų kūryboje persipynė su moderniomis to meto kryptimis – postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu, fovizmu. Ši centro ir periferijos sąveika suformavo Paryžiaus mokyklą ir prancūzų ekspresionizmo kryptį.

Menkai žinoma tapatybės dalis

„Tai tik nedidelė dalis maršruto objektų, kuriais kviesime pakeliauti, pavyzdžių. Renginyje atsiskleis kur kas daugiau istorijų. Lietuvos paveldas užsienyje yra mažai tyrinėtas ir menkai žinomas ne tik vietiniams, bet ir diasporos atstovams. Todėl pirmoji užduotis yra kultūros paveldo inventorizacija ir aprašymas, o po to – išsaugojimas“, – pažymi VKPK pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Ji taip pat priduria, kad Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje ne tik liudija mūsų praeitį, bet ir jungia mus su pasauliu, padeda formuoti tautos savastį, išsaugoti tapatybę. Tikslų padeda siekti moderni duomenų bazė.

„Projektų metu surinkta informacija bus įtraukta į VKPK sukurtą upaveldas.lt duomenų bazę, kurioje kaupiami lietuvybės pėdsakai, išsibarstę po visą pasaulį. Tokiu būdu užtikriname, kad šie duomenys būtų ne tik kaupiami, tačiau ir lengvai prieinami visuomenei“, – papildo pirmininkė.