LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kaimiškos vietovės bibliotekoje dirbantis žmogus šiandien nėra vien knygų ar kitų leidinių išdavėjas ir perskaitytų priėmėjas. Šiandien, ypač atokiuose kaimuose veikiančių, viešųjų bibliotekų filialų bibliotekininkas – ir socialinis darbuotojas, ir psichologas, konsultantas, ir informacinių technologijų specialistas, kultūros darbuotojas... Visų jo atliekamų funkcijų neišvardysi, o ir vardyti nereikia, kai gyventojai kur buvę, kur nebuvę į biblioteką suka. Vadinasi, jiems ten gera, jie čia laukiami. Kokių tikslų vedami į Kumečių biblioteką suka šio atokaus, bet labai aktyvaus Alytaus rajono krašto gyventojai – Aldonos KUDZIENĖS pokalbis su Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kumečių filialo vyresniąja bibliotekininke Nijole POCEVIČIENE.
– Jei tiksli informacija pateikiama internete, tai Kumečių bibliotekai, šiandieniniam filialui, šiemet sukanka 60 metų. Kiek jau metų šioje bibliotekoje lankytojus pasitinkate Jūs?
– Kumečių bibliotekoje dirbu 26 metus. Per šį laikotarpį biblioteka buvo atnaujinta ir 1994 metais sujungta su Kumečių mokyklos biblioteka. Tačiau 2018 metais mokyklą uždarė, tad, atsilaisvinus jos patalpoms, biblioteka prasiplėtė. Jos erdvėse rengiame edukacijas, susitikimus, šventes.
Liaudies išmintis sako, kad vienas lauke ne karys, todėl daug renginių vykdome su Kumečių kaimo bendruomene ir bendruomenine organizacija „Dainavos kaukas“. Dažniausiai bendrus projektus rašome su „Dainavos kauku“ partnerio teisėmis.
– Iš tiesų šiais laikais biblioteka atokesniam kaimui – ne tik knygų erdvė, kultūros šviesulys, žmonių susitikimų vieta, bet ir informacinių technologijų sala. Ar kumetiškiai mėgsta užsukti į savo biblioteką? Ar tik knygų skaitymas žmones atveda? Kokių paslaugų jiems galite pasiūlyti?
– Kovido pandemijos metu padaugėjo bibliotekos lankytojų. Gyventojai, kurie nėra knygų mylėtojai, noriai pradėjo skaityti laikraščius ir žurnalus. Dar viena padidėjusio spaudos išdavimo priežastis – prenumeruoti leidinius kaimo žmogui dabar yra brangu.
Būna atvejų, kad susidaro skaitytojų eilė. Vieni skaito iki pietų, o tada jau neša kitiems į namus vakaro skaitiniams.
Daug metų ištikimiausi bibliotekos skaitytojai – Albina Kasperavičienė, Irena Akulavičienė, Aldona Kaževienė, Bronė Abečiūnienė, Bronė Vasiliauskienė, Antanas Andriuškevičius. Janina Bieliūnienė, kuriai jau 89-eri, yra pati vyriausia bibliotekos skaitytoja, šiemet jau perskaičiusi 51 knygą. Janinai knygas į namus neša knygnešė A.Kasperavičienė.
Visi bibliotekos lankytojai nemokamai įsigijo elektroninius skaitytojo pažymėjimus, kurie galioja visose Lietuvos bibliotekose. Juos padovanojo bendruomeninė organizacija „Dainavos kaukas“.
Gyventojai užsuka pasinaudoti internetine bankininkyste, dažniausiai susimokėti už elektros vartojimą ir telefono paslaugas.
Neturintys elektroninio pašto prašo nuskenuoti ir išsiųsti reikiamus dokumentus.
Naudojasi dokumentų spausdinimo ir kopijavimo paslauga.
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai fiziniams asmenims paskelbus programą „Katilų keitimas namų ūkiuose“, ne vienas kreipėsi pagalbos užpildant paraišką, o vėliau teikiant reikiamus dokumentus atsiskaitymui.
– Pačių naujausių knygų gaunate?
– Naujų knygų gauname, bet visų vartotojų poreikių negalime patenkinti. Turime galimybę pageidaujamų knygų parsivežti iš Alytaus rajono savivaldybės centrinės bibliotekos arba iš kitų Alytaus rajono filialų ir ne tik. Kiekvienas skaitytojas, neradęs norimos knygos savo bibliotekoje, gali nemokamai ją užsisakyti iš bet kurios kitos Lietuvos bibliotekos. Šią galimybę suteikia tarpbibliotekinis abonementas (TBA) – knygų dalijimosi tarp šalies bibliotekų paslauga, kuria naudojantis viena biblioteka skolina leidinius kitai.
Viskas, ką reikia padaryti neradus norimo leidinio, kreiptis į bibliotekininką, kuris paieškos jo kitoje Lietuvos bibliotekoje ir nemokamai parsiųs. Galima sakyti, kad nuo šiol Lietuva tampa viena didele biblioteka.
Naujomis knygomis biblioteka dar pasipildo per akciją „Knygų Kalėdos“.
Praėjusiais metais Kumečių bibliotekai buvo padovanotos 22 populiarios, dar spaustuve kvepiančios knygos. Tikimės, kad ir šių metų „Knygų Kalėdos“ bus dosnios.
– O knygas dažnai skaitytojams į namus nešti tenka?
– Ne tik knygas ir spaudą tenka nešti ir man pačiai, bet nuolatinė ilgametė bibliotekos knygnešė yra jau mano paminėta Albina Kasperavičienė. Ji yra ir aktyvi renginių lankytoja, nuostabi skaitovė.
– Kiek pačiai lieka laiko knygų skaitymui? Kokiomis ypač domitės?
– Knygų skaitymui skiriu vakarus, kurie kartais užsitęsia iki išnaktų. Ir, žinoma, savaitgalius, atostogų metą. Šiuo metu skaitau dvi knygas – labai priklauso nuo nuotaikos, kurią knygą pasiimti. Lengvo stiliaus knygą dažniausiai skaitau, kai aplink yra triukšmo, o tyloje siekiu tos, kuriai reikalingas susikaupimas.
Tačiau neturiu susidarius jų sąrašo ar autorių, kuriuos skaitau. Visada norisi perskaityti naujas, populiarias knygas.
– Jūsų bibliotekos skaitykla vasaromis ištuštėja, ar priešingai – randasi daugiau skaitančiųjų vietoje?
– Biblioteka vasarą atgyja ir nuo vaikų šurmulio. Kaime atvažiuoja daug atostogaujančių vaikų ir jaunimo. Vieni užbėga kompiuteriu pažaisti, kiti muzikos pasiklausyti.
Užsuka ir tie, kurie myli knygą. Susirinkę ir žurnalo „Naminukas“ užduotis sprendžia.
Dažnai netgi močiutę vaikai įkalbina pasiimti knygą ar žurnalą.
Suaugusieji įpratę skaityti namuose. Vietoje perskaito „Alytaus naujienose“ ketvirtadienį spausdinamas turgaus ir būties aktualijas, savaitraštyje „Dainavos žodis“ skelbimus peržiūri.
Kaimas jau tampa pusiau miestu. Gyvuliukų mažai kas augina, daržus ne prie kiekvieno kiemo pamatysi. Todėl skaitymui namuose kaimiški darbai netrukdo.
– Rašoma, kad teikiate informaciją apie krašto istoriją, papročius, lankytinas vietas. Taigi, kuo ypatinga Kumečių krašto istorija? Kokiais papročiais žavitės ir ką dar, be krioklio, pasiūlytumėte užsukusiems keliauninkams aplankyti?
– Dažnam atvykusiam prie krioklio kyla klausimas – kodėl Kumečiai. Manoma, kad Metelių dvaras stovėjo dabartiniame Kumečių kaime, ant dirbtinio Metelytės tvenkinio kranto. Aplinkui gyvenantys dirbo dvare. Kumečiais nuo XVIII a. pabaigos iki 1941-ųjų buvo vadinami dvarų darbininkai. Manoma, kad Kumečių kaimo pavadinimas ir kilęs remiantis šiuo faktu.
Užsukusius keliauninkus kviečiu aplankyti paminklą stalinizmo represijų aukoms atminti ir stogastulpį žymiausiam Alytaus krašto knygnešiui – Kazimierui Stasiukynui. Šis Vlado Krušnos kūrinys stovi Peršėkininkų kaime. Dar pasiūlau nepravažiuoti pro Kaukų ir Obelytės piliakalnius.
– Jei neklystu, Jūs įtekėjote (gal darom nutekėjote?) į plačią ir labai vieningą šio krašto Pocevičių giminę. Pati turbūt augusi ne tokioje gausioje šeimoje. Kas tokio ypatingo jaučiama plačioje giminėje?
– Taip, esu gausios Pocevičių šeimos marti. Ir žinau, kad ar dienos metu, ar gilioje naktyje visada, reikalui esant, sulauksiu pagalbos, jeigu tik jos prireiks. Tai tarsi nerašyta šios giminės taisyklė.
– Papasakokite daugiau apie savo šeimą.
– Jau 35 metai esu ištekėjusi. Su vyru Kęstučiu užauginome tris dukras. Didžiausias džiaugsmas, kad visos gyvena Lietuvoje. Dažnai aplanko mus Kumečiuose, o ir mes dažni svečiai jų namuose. Vyresnioji Gintarė ir jauniausioji Silvija gyvena Alytaus rajone, Alovės seniūnijoje, vidurinioji Simona išvykusi į Vilniaus rajoną, Riešę. Prieš dvejus metus tapome dviejų nuostabių anūkų – Simo ir Leono – seneliais.
Laisvalaikiu mėgstame keliauti, lankome Lietuvos dvarus, pažintinius takus ir kitas nuostabaus grožio Lietuvos vietas. Norisi pirmiausia geriau pažinti savo šalį.
– Ir pabaigai pokalbio – filosofinis klausimas, ar esate linkusi dalintis? Ar visada gaunama tiek, kiek duodama?
– Dalintis būtina, ir tai darykime nelaukdami atpildo.
