Šeštadienį, liepos 8-ą dieną , Karlovi Varų kino festivalyje buvo išdalyti apdovanojimai.

„Krištolinis Gaublys" atiteko bulgarų filmui „Blagos pamokos". Neseniai aš sutikau vyresnių žmonių, kurie tapo telefoninių ir interneto sukčių aukomis. Visi skaitom ir žinom apie juos. Maža to, sukčiavimo būdų technologijos tobulėja taip, kad bet kuris iš mūsų gali netekti savo pinigų. Nusikaltėliai neturi jokio garbės kodekso ir labiausiai vilioja patiklius senjorus, vienišus žmones, kurie lengviau apsigauna. Sukčiai atima paskutines santaupas iš pensininkų, kuriems nebėra iš ko gyventi. Teisėsauga retai padeda tokios nelaimės atveju. Žinau, kad greitai atsiras nemažai filmų ta tema. „Blagos pamokos" vienas iš jų.

Blaga – septyniasdešimtmetė mokytoja, tvirtos moralės moteris.  Kai telefoniniai sukčiai išvilioja iš jos pinigus, atsiranda rimti iššūkiai. Pinigus jį taupė savo vyro kapui. Režisierius Stefanas Komandarevas jau ne pirmą kartą imasi socialinių problemų. Šį kartą jis filmą skiria mūsų tėvų kartai, kuri staigiai pateko į rinkos ekonomiką ir jiems nelengva prisitaikyti. Rytų Europos valstybės žada vyresnei kartai orų gyvenimą, bet pažadai dažnai nesutampa su realybe. Lietuvai ši tema labai artima.

Karlovi Varų festivalio prizas už geriausią moters vaidmenį atiteko šiame filme sublizgėjusiai Eli Skorčevai (Eli Skorcheva).

Norvegas Herbertas Nordrumas gavo analogišką prizą už geriausią vyro vaidmenį skandinaviškoje komedijoje „Hipnozė" (režisierius Ernstas De Geeras). Jis išgarsėjo Joachimo Triero komedijoje „Blogiausias žmogus pasaulyje". Moterims jis atrodo labai seksualus.

Moterims labai patiko prancūzų aktorius Vincentas Perezas. Jis vaidino šalia Žeraro Depardje  „Sirano De Beržerakas" ekranizacijoje, su Katrin Denev melodramoje „Indokinija" ir egzotiškame Hju Hadsono filme „Mano svajonių Afrika". Jį dažnai kartojo Lietuvos televizijos kanalai.

Vincentas Perezas dažnai vaidino istoriniuose filmuose, kuriuose dominuoja apsiaustai ir špagos. Jis pats režisuoja ir šiemet atvežė į Karlovi Varus tokio pat žanro filmą apie dvikovas „Garbės reikalas". Tiesa, su feministiniu prieskoniu. Žiūrovai balsavo už šį filmą populiariausio rinkimuose. Gal todėl, kad dvikovos visada buvo įdomios ir pats Vincentas Perezas irgi savo filme vaidina.

Specialus Žiuri prizas teko Irano režisieriaus Beruzo Karamizade filmui „Tušti lizdai", skirtame socialinėms problemoms ir jaunimo temai.

Visi mano išvardinti filmai nesuteikė šedevro atradimo jausmo, bet gali paįvairinti Lietuvos kino teatrų repertuarą.

Karlovi Varų festivalį uždarė tradicinė motyvacinė amerikiečių drama „Čempionai". Joje rodomas sunkaus charakterio treneris, gavęs už bausmę treniruoti neįgalių komandą. Filmas nebūtų vertas dėmesio, jeigu jame nevaidintų Vudis Harelsonas (Woody Harrelson). Labai universalus ir charizmatiškas aktorius. Paskutiniu metu matėme jį švedų satyroje „Liūdesio trikampis", kurioje jis vaidino girtuoklį kapitoną. Gaila, kad jis neatvyko į festivalio uždarymą, o atsiuntė tik virtualų sveikinimą. Režisierius Milošas Formanas jį režisavo biografinėje dramoje „Visuomenė prieš Larį Flintą". Tuomet vežė jį į Čekiją ir parodė jos grožį. Nuo to laiko Vudis Harelsonas gerai pažįsta Čekiją ir jos kultūrą.

Europos vidurys

Karlovi Varų festivalio organizatoriai stengėsi surinkti filmus iš viso pasaulio. Vistik jaučiamas dėmesys Europos šalių kinui. Karlovi Varų miestas dvelkia skirtingom senojo žemyno įvairiom pusėm. Iš vienos- Rytų Europa, slavai, iš kitos -arti esančios Vokietijos įtaka ir Vakarų Europos kultūra. Spaudos seansuose daug dėmesio buvo skirta geriausiems filmams iš kitų festivalių, kuriuos jau mačiau. Juos itin lanko vietiniai žurnalistai , kinematografininkai. Ypač daug jaunimo ir net moksleivių. Jiems tai puiki pažintis pamatyti geriausius Europos kino pasiekimus.

Man ir kitiems užsieniečiams trūko spaudos seansų, skirtų pasaulinėms premjeroms. Net  jeigu jos ir ne pačios įdomiausios. Todėl aš su kitais užsieniečiais dažnai sėdėjau prie paprastų vietinių filmų seanso ant grindų, kantriai laukdamas laisvos vietos į nedideles sales Thermal viešbutyje.

Vietiniai čekų filmai irgi susilaukė daug dėmesio. Režisieriaus Alberto Hospodarskio ekologinė drama „Žiaurus karštis" naujai pažvelgia į klimato kaitą ir galimą saulės katastrofą. Dažniausiai kine rodomi pernelyg karšti saulės spinduliai sieja paniką ir baimę dėl mūsų išlikimo. Naujame čekų filme saulė kaista iki nenugalimo karščio, bet niekas nežino, kokia riba mums yra kiek pavojinga. Viena vertus, kamuoja nežinomybė, nes niekas nežino, kur ta pavojinga riba, bet kas gali nutikti ir jokie Briusai Vilisai neišgelbės nuo pražūties. Kita vertus, saulės išsiveržimas, pasikeitimai nebūtinai viską sugadins, gal susikurs nauja harmonija ir tvarka. Naujos mūsų kartos gal prisitaikys ir sėkmingai išgyvens klimato kaitas, dėl kurių mes labai panikuojame.

Čekų komedija „Jinai atėjo naktį" primena įprastą šiai šaliai TV filmų žanrą-buitines komedijas. Naktį ateina pagrindinio veikėjo mama. Jis ilsisi su žmona. Sena ir įkyri mama atėjo, paprašė pernakvoti po kelionės. Paskiau ji nebenori išeiti ir vis randą pasiteisinimą, kodėl nevyksta savais keliais. Mums gerai suprantamas humoras išsenka ir filmo pabaigoje autoriai randa socialinių alegorijų apie tėvų ir vaikų kartas. Apie kartų konfliktą tarp vyresnių, kuriuos pas mus vadina vatnikais, prisimenančius socializmo laikus. Ir jų santykį su jaunais , dirbančiais kasdienę rutiną kapitalizmo rinkoje. Tiesa, politinis šio filmo humoras stokoja jėgos.

Amerikiečių aktorė Robin Wright papuošė Karlovi Varų festivalio uždarymą ir gavo garbės prizą iš festivalio prezidento Irži Bartoškos rankų. Ji mums žinoma iš filmų „Forestas Gampas", „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049", serialo „Kortų namelis".

Tarp Kanų ir Venecijos festivalių vykstančio Karlovi Varų konkursų organizatoriai sugeba rasti ir atrinkti dar niekur nerodytus įdomius filmus. Kiekvieną dieną kažkur vykstančių didelių ir mažų kino festivalių fone-rasti pasaulines premjeras-yra nelengvas uždavinys. Karlovi Varai sutelkia daug kino pramonės žmonių. Čia vyksta ne tik baigtų filmų premjeros, bet ir sutariama dėl vystomų projektų finansavimo. Festivalio užkulisiuose kino pramonės profesionalai sutaria dėl savo filmų kūrimo ir platinimo. Kino teatrai vis dažniau sutaria remti filmus, kurie juose rodomi. Drauge rūpintis dėl jų platinimo. Festivalių žiūrovai yra  pakankamai didelė rinkos dalis mažesnio biudžeto filmams. Šiemet Karlovi Varų festivalyje buvo parduota virš 123 000 bilietų.