Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Juodupės krašto šviesuolis Antanas Ražinskas: nuo žemės gelmių paslapčių iki poezijos

Kiekvienas kraštas turi išauginęs didžiausios pagarbos vertų žymūnų. Vieni jų visuomenei labai gerai žinomi, dažnai prisimenami, kitų biografijos ir Lietuvai nuveikti svarbūs darbai tyliai sugula į istoriją. Mažąja Lietuvos kultūros sostine šiemet tapęs Juodupės miestelis (seniūnijos centras) didžiuojasi, kad šis kraštas užaugino daug mokslo, meno, švietimo šviesulių. Netoli Lietuvos–Latvijos sienos miškų apsuptas Juodupės seniūnijos Armonių kaimas. Jame užaugo Antanas Ražinskas. Šviesaus atminimo mokslininkas, pedagogas, kūrėjas. Jis – pirmojo šalyje Geodezijos ir kartografijos muziejaus įkūrėjas. Birželio 4 d. A. Ražinskui būtų sukakę 95-eri. Rokiškio krašto muziejus dėkingas šiam žmogui – jis išsaugojo ir padovanojo vieną vertingiausių eksponatų – Rokiškio grafystės žemėlapį.

Ištuštėjo vieta, bet ne istorija

Nedidelis Armonių kaimas, prieš šimtmetį turėjęs pustrečio šimto gyventojų, kaip ir daugelis atokių kaimų, ištuštėjo. 2001 m. jame gyveno šeši armoniškiai, o nuo 2011 m. gyventojų nebeliko. Tačiau liko čia gimusių ir užaugusių žmonių istorijos. Armonyse 1925 m. birželio 4 d. Ražanskų šeimoje gimė Antanas. Jis – šio kaimo šviesulys – ir aplinkinių kaimų gyventojų minimas su didele pagarba. 1951 m. baigęs Kauno politechnikos institutą tapo Kauno žemės ūkio technikumo dėstytoju. Tokia buvo jo, geodezininko, karjeros pradžia. O vėliau – mokslo laiptais, šuoliais į viršų. Aspirantūra, disertacija, mokslininko vardas. Galybė mokslinių straipsnių apie eiliniam žmogui neįkandamą sritį: vertikaliųjų Žemės plutos judelių ir neotektonikos tyrimus, gravimertinius matavimus, geodezines niveliacijas ir t. t. Jis intensyviai tyrinėjo Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių zonų gravitacinius laukus. 1961 m. A. Ražinsko iniciatyva Mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute įkurtas Geodezijos skyrius, leidžiami mokslo darbai. 1968 m. A. Ražinskas baigė veiklą Geologijos institute ir pasinėrė į pedagoginį darbą Vilniaus, o vėliau Kauno technologijos universitete. Iš Vilniaus persikėlęs gyventi į Kauną, o vėliau – į savo sodybą Kunigiškių kaime (Jonavos r.). 2000 m. čia jis įkūrė Lietuvos geodezijos ir kartografijos muziejų. 2003 m. šis muziejus buvo perkeltas į Kauno aerogeodezijos institutą, kuriame A. Ražinskas iki gyvenimo pabaigos puoselėjo humanistines idėjas.

2005 m. birželyje Aerogeodezijos institute iškilmingai paminėtas A. Ražinsko 80-metis. Ta proga jo bendražygis Algimantas Grigelis jubiliatui linkėjo: „Jeigu dar turi sveikatos, jeigu yra idėjų ir noro kurti, jeigu esi palikęs pėdsaką savo pamėgtoje mokslo srityje, muziejuje, sode, draugijoje, poezijoje, galiausiai Tave žinojusių širdyse – tuomet aštuoniasdešimt – dar tik vasaros pradžia“ (citata iš „Lietuvos valsčių“ knygos „Juodupė. Onuškis“). Deja, žymiam kraštiečiui tebuvo likę gyventi pusantrų metų. Jis mirė 2006 m. gruodyje.

Mokslininkas poetas

A.Ražinsko veikla buvo įvairialypė. Iškilaus geodezininko širdyje daug vietos užėmė kūryba. Jis išleido poezijos rinkinį „Gyvenimo pėdos“ (2002) ir atsiminimų knygą „Tarp geodezijos, geofizikos ir kartografijos krantų“ (2005). Jo eilėse – meilė tėvynei, partizanų laisvės kovų kančios, gimtinės nostalgija. Yra dedikuotų motinai, sudegusiai Juodupės bažnyčiai, mylimajai…

A.Ražinsko poezija (ištraukos)

Palik ramybėj

Palik ramybėj  jauną sielą

Stiprus, galingas ilgesy.

Neįgyvendinsim nei vieną

Svajonę karo sūkury!

Ne darbui, ne kūrybos metas,

Kai miris čia, šalia,

Kai baimės nepažįstas retas,

Karžygiai nušaunami miške…

(…)

Praeitin sugrįžus

Šiandieną aplankiau aš praeitį negyvą

Ir vaikščiojau užžėlusiais takais.

Prisiminimuose ėjau per lauką plyną,

Kur praeitį tik aš ir Tu matai…

Ir vėl kuriu praėjusias svajones,

Jaunų dienų skambėjimą girdžiu.

Praeina pro mane jau mirę žmonės

Be jausmo didelio ir be minčių…

(…)

Sudegusiai Juodupės bažnyčiai

Išalkusi liepsna prarijo Tavo kūną,

O pelenus nešioja vėjai…

Mes jautėme širdies sunkumą,

Kai Tu su viesulu kalbėjai

Viršuj, ant kalno, Tu buvai

Dangun įrėmus savo bokštą,

Lėtai ir susimąsčius lingavai,

Žinodamas, žmogus ko trokšta.

O kiek žmonių, pamiršę savo buitį,

Tavy juk meldėsi aklai,

Kiek nuodėmių sunkių atleido

Tavy būvoję kunigai…

Per kaimus, vienkiemius ir lauko plotus

Skleidiei tiesos ir atgailos bangas

Smerkei godumą, norus nežabotus

Ir laiminai pavargusiais rankas.

Išalkusi liepsna prarijo Tavo kūną,

O pelenus nešioja vėjai…

Sava būtim Tu pajutai žmogaus žiaurumą,

Nors Dievo valioje kalne stovėjai.

Verutei

Matau Tave skaisčiausiam rožės žiede,

Girdžiu tave čiurlenime srovės greitos,

Ir vėl atgimasta mano jėgos,

Kai laukiu aš dienos naujos.

Regiu Tavų akių spindėjimą,

patvirtintą vos matomu šypsniu.

Tikiu Tavim kaip saulės patekėjimu,

Kaip vėjo šnabždesiu tyliu.

Su Tavimi sugrįžta mano jaunos dienos

Ir spindesys darbų šviesių.

Tavus virpėjimus sugaunu

Su virpesių gėlių žiedų.

Ir nežinau didesnio ajusmo,

Širdies dainuojamų dainų,

Prisiminimais ir viltim ataustų

Kai Tavo vardą tyloje tariu

(…).

Aukso vertės dovana – muziejui

Armoniškis A. Ražinskas – didelėje Rokiškio krašto muziejaus pagarboje. Už dovanotą Rokiškio grafystės žemėlapį, sudarytą 1848 m. Muziejaus direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė sako, jog tai vienas vertingiausių istorinių eksponatų. Rokiškio grafystės žemėlapį (formatas 131×244 cm.) grafo Konstantino Tyzenhauzo užsakymu braižė kartografas Michalas Skinderis, dokumento titule įrašęs datą „1848 m. liepos 1 d.“ ir pasirašęs plano apačioje „Michal Skinder geometra“. Žemėlapis apima žemes nuo Kamajų iki Aknystos, jame pažymėtas kiekvienas upelis, ežeras, pelkė, svarbiausieji tų metų pastatai, matomas reljefas. Išskirtos žemės naudmenos, miškų rūšys, keliai, aukštumos. Iš šio žemėlapio galima sužinoti vietovių pavadinimus, kaimų išdėstymą, tikslius išmatavimus. Daug grafystės vietovių pavadinimų rašyta lietuviškai, net pagal teritorijos tarmę. Dauguma vietovardžių ir hidronimų išlikę nepakitę iki šių dienų, juos galima atsekti pagal sunormintus šiandienos pavadinimus.

Rado ir išsaugojo

Šis žemėlapis, kaip mokymo priemonė, buvo patekęs į 1927 m. grafo Totlėbeno dvaro pastate įkurtą Kėdainių aukštesniąją kultūrtechnikų mokyklą, kurioje buvo rengiami ir geodezininkai. Mokykla nustojo veikti 1944 m. Joje A. Ražinskas mokėsi geodezijos, o vėliau dirbo. Traukdamiesi vokiečiai mokyklos pastatą susprogdino. Dalį geodezinių prietaisų ir kitokių mokymo priemonių darbuotojams pavyko išsaugoti. Unikalų dokumentą – Rokiškio grafystės žemėlapį – išsaugojo mokslininkas A. Ražinskas.

„Jis suprato, kokią reikšmę turi šis žemėlapis. Su mokslininku nebuvau susitikusi. Pas jį važiavo ir žemėlapį atsivežė muziejaus istorikė Onutė Mackevičienė. Tai unikalus ir mūsų krašto istorijai ypač reikšmingas eksponatas. Iš dešimties lakštų, suklijuotų ant drobės. Didžiulio formato, nubraižytas juodu tušu, vietomis spalvintas akvarele. Jame preciziškai sužymėti kaimai, sodybos, palivarkai, balos, pelkės, keliai… Iki smulkmenų. Surašyti pavadinimai. Žemėlapis buvo labai prastos būklės, daug metų laikytas ritinyje, daug kartų lankstytas. Ryškūs keturi horizontalūs ir šeši vertikalūs lenkimai, daug įplyšimų, kai kur trūko fragmentų, smarkiausiai apnykusi apatinė žemėlapio dalis, nemažai vietų popierius nuo drobės atsiklijavęs, apibyrėję klijai. Žemėlapio drobė nešvari, kai kurie įrašai, daryti mėlynu rašalu, smarkiai išblukę“, – vertingos dovanos būklę apibūdino M. Mieliauskienė.

Kodėl – Kėdainiuose?

Muziejus žemėlapį perdavė restauratoriams. 2005–2006 m. jį restauravo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriai Eglė Virpilaitienė, Eglė Piščikaitė ir Paulius Zovė. Šiuo metu žemėlapis eksponuojamas ekspozicijoje „Rokiškio dvaras. XIX– X a. vid.“

Kaip Rokiškio grafystės žemėlapis atsidūrė Kėdainių aukštesniojoje kultūrtechnikų mokykloje? „Kėdainiai nebuvo susiję su mūsų grafais. Todėl lieka mįslė, kaip šis žemėlapis atsidūrė vietos mokykloje“, – sakė M. Mieliauskienė, abejojanti, ar kada pavyks sužinoti šios istorinės vertybės kelionę. Yra įvairių pasvarstymų, esą žemėlapis per karą galėjo būti slapta išgabentas iš Rokiškio į Kėdainius bandant jį išsaugoti.

Rekomenduojami video