Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jau tris dešimtmečius įsimylėjusi savo gyvenimo guru – Česlovą Milošą

Šiemet Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos konkurso laureate tapo Giedrė Kadžiulytė – redaktorė, leidėja, kultūros renginių organizatorė bei leidyklos „Apostrofa“ vadovė. Premija laureatei skirta už leidybinę veiklą, skirtą Č.Milošo kūrybai, ir jo kūrybos vertimus.

„Esu apstulbusi“, − taip vos sužinojusi apie Kėdainiuose jai paskirtą apdovanojimą reagavo G.Kadžiulytė.

Jau 18 metų viena leidžia knygas

Č.Milošui jau beveik 30 metų pasišventusi G.Kadžiulytė dabar ir pati sako, kad yra jį įsimylėjusi. Dažniausiai prizus skina autoriai, vertėjai, tačiau tam, kad knyga išvystų dienos šviesą ir patektų į skaitytojų rankas, reikia įveikti kelias dešimtis beveik niekam nematomų procesų. Visus juos įkūnija premiją už Č.Milošo palikimo leidybą gavusi kraštietė G.Kadžiulytė.

Giedrę mačiau užpernai, kai ji neslėpė džiaugsmo atlydėjusi 2019 metų premijos laureatą poetą, vertėją, Lietuvos rašytojų sąjungos narį Vytą Dekšnį su žmona į ceremoniją Kėdainiuose atsiimti jo pelnytos Č.Milošo premijos.

Giedrė visiems aplink dalino savo šypseną ir pati mielai pristatinėjo laureatą, pažindino jį su žmonėmis. Nors buvo pakviesti visi premijos skyrimo komisijos nariai, pretendentai ir juos pateikę asmenys, be paties laureato, iš jų bene vienintelė Giedrė buvo atvykusi į Kėdainius kartu pasidžiaugti ir švęsti šį didelį kultūrinį laimėjimą.

Leidykloje „Apostrofa“, kurioje ji viena pati dirba jau 18 metų, ir buvo 1 000 egzempliorių tiražu išleista V.Dekšnio iš lenkų kalbos išversta Andrzejaus Franaszeko parašyta Č.Milošo biografija.

Ši moteris yra prisilietusi prie daugelio Č.Milošo kūrinių, pažinojo gimines ir artimuosius, buria Lietuvoje Č.Milošo gerbėjus bei draugus.

Įsimylėjo nuo pirmų tekstų

Su Giedre kalbamės apie mūsų kultūros ašį, šviesuolį, kurio šaknys mūsų žemėje, čia, Šeteniuose.

Pati Giedrė prisipažįsta, kad su tėvais gyvendama Dotnuvoje-Akademijoje, vos 12 kilometrų (jei eitum tiesiai per Nevėžį) nuo Č.Milošo gimtinės, ji apie jį tik žinojo, kad toks yra. Buvo skaičiusi jo garsiąją Nobelio kalbą.

Lemtingi buvo 1991-ieji, kai Lietuvoje energingai ėmė veikti Atviros Lietuvos fondas, sukūręs ambicingą programą „Atviros Lietuvos knyga“, kuri sparčiai leido humanitarinių socialinių mokslų knygų vertimus ir skleidė juos šalyje. Tada jai pirmą kartą pakliuvo penkios Č.Milošo parašytos knygos, kurias ji perskaitė ir sau atrado Č.Milošą.

„Jis man atsakė į klausimus. Tapo savotišku guru sudėtingame šių dienų pasaulyje. Po to asmeniškai su juo buvo supažindinta 1996 metais Josifo Brodskio jubiliejui skirtame renginyje, kurį kartu su kolegomis organizavau, – pasakoja G.Kadžiulytė. – Mane nustebino tai, kad netikėtai jis padarė šilto ir paprasto žmogaus įspūdį. Greitai tapo artimas lyg būtų mano senelis. Jo subtilus humoras, miela šypsena pakerėjo taip, kad aš jį įsimylėjau.“

Daug asmeniškų prisiminimų

Nuo to karto Giedrė ryšį su Č.Milošu palaikė kaskart jam atvykus į Lietuvą arba jai nuvykus į Krokuvą.

Tai jis pasiūlė Giedrei, nusprendusiai pasukti į nepriklausomą leidybą, pradėti nuo jo knygos „Pakelės šunytis“. Tai buvo pirmoji Č.Milošo knyga, kuria ji, tada dar leidyklos „Strofa“ vyriausioji redaktorė, rūpinosi nuo pradžios iki galo.

Labai įsirėžęs atmintin ir Č.Milošo „Pakelės šunyčio“ pristatymas Verkių rūmuose 2000 metais.

„Tai buvo fantastiškas vakaras, kuriame dalyvavo ir pats Č.Milošas su žmona Carol, ir kita Nobelio premijos laureatė Wisława Szymborska. Č.Milošas net susigraudino. Dar tą patį vakarą žmona sakė, kad Č.Milošui tas potyris buvo ypatingas, ir tai pasitvirtino: netrukus, gal tą naktį ar kitą rytą gimė nuostabus eilėraštis „Verkiai“, − ne apie save, o apie kitus vis pasakoja leidėja ir dabar jau Č.Milošo premijos laureatė G.Kadžiulytė.

Po žmonos bei jaunesniojo brolio mirties Č.Milošas šiek tiek užsidarė, mažiau bendravo, bet itin retai sapnuojanti Giedrė prisipažino, kad jis ją lanko sapnuose. „Kartais jis man duoda patarimų“, − pusiau rimtai sako Giedrė.

Išleista mažai Milošo poezijos

Leidėja mano, kad Lietuvoje turime vis dar per mažai išverstos Č.Milošo poezijos. Č.Milošas – gana sunkiai verčiamas poetas. Žinoma, ne visi jo eilėraščiai „suskambėtų“ lietuviškai, bet kai kuriuos yra išvertę net po kelis vertėjus, turime 3–4 lietuviškas versijas.

„Visų pirma, Č.Milošas yra poetas. Lenkijoje yra išleistas daugiau kaip 1 000 puslapių jo poezijos tomas. Užsisakiusi jubiliejinį leidimą jame sužymėjau visus man žinomus į lietuvių kalbą išverstus eilėraščius. Sakyčiau, susidarytų apie 10 proc. Tai pagalvokite, kiek mažai Č.Milošo eilėraščių mes galime skaityti lietuviškai. Šių metų pradžioje tą foliantą atidaviau Tomui Venclovai, prašiau, kad pažiūrėtų, gal dar ką galėtų išversti, ir liepos pradžioje jis jau atsiuntė išvertęs pluoštą. Jei jo imtųsi kiti poezijos vertėjai, gana greitai turėtume ketvirtadalį ir daugiau“, – viltingai kalbėjo G.Kadžiulytė.

G.Kadžiulytė: „Rengdama jo kūrinius spaudai nardau keliose srityse – literatūroje, filosofijoje, istorijoje – ir vis ko nors naujo išmokstu. Jo tekstai mane „nusiunčia“ į kitų autorių tekstus. Leisti mėgstamą autorių yra didžiulė privilegija, o išleisti Č.Milošą – dar ir didžiulė garbė.“

Bet leidėja turėtų būti rami, nes ji yra padariusi labai didelį indėlį. Turi pasirodyti dar viena knyga su T.Venclovos verstais Č.Milošo eilėraščiais, tarp kurių – septyni naujai išversti, švelniai Giedrei paraginus.

Taip pat dėl neblėstančios Giedrės aistros Č.Milošui ir noro deramai paminėti 110-ąsias jo gimimo metines neseniai pasirodė svarbiausiu jo veikalu vadinamas „Poetinis traktatas (su mano komentarais)“, įstabiai išverstas T.Venclovos. 600 dvikalbio – abiem Č.Milošo kalbomis – leidimo egzempliorių platinama Lietuvoje, kiti bendradarbiaujant su Lenkijos „Paribio“ fondu nukeliavo į Lenkiją.

Apie skaitytojus

„Tikrai nėra taip, kad Č.Milošo kūryba būtų labai populiari, bet aš jaučiu jo gerbėjų ratą. Jis nedidelis, kokie keturi šimtai“, − sako leidėja.

Juos sutinka mugėse ar renginiuose, kai pati pardavinėja knygas, nes „Apostrofos“ leidėja daro ir tai. Tada mugėse mato tiek vyresnius Č.Milošo kūrybos gerbėjus, tiek jaunus žmones, kurie atranda autorių ir yra neabejingi jo kūrybai.

Giedrė įsitikinusi, kad Č.Milošą reikia skaityti net ir ieškant atsakymų į sudėtingus šiandienos klausimus.

„Šiam sudėtingam politiniam pasauliui jis yra pasakęs svarbių dalykų“, − apie asmenybę, kuri visą savo gyvenimą paskyrė kovai su autoritarizmu ir tironija, sako Giedrė. Ji priduria, kad praverstų nuolat vykstantys Č.Milošo seminarai jaunimui, studentams, tik jiems reiktų išmintingo mentoriaus.

Kad dabar Č.Milošo vardas jau geriau žinomas tarp jaunuolių, didelis nuopelnas tų, kurie įtraukė Č.Milošą į mokyklos programą, įsitikinusi G.Kadžiulytė.

Dabar knygas pirkti patogu, greita, bet elektroniniuose knygynuose turi žinoti, ko ieškai – jei Č.Milošo nežinai, jo ir nesurasi.

Č.Milošas – ištisas žemynas

Šio rašytojo mintys ir poezija nesensta. Ir jo turinys platus kaip ištisas žemynas. Iš viso Giedrės kalbėjimo jaučiu aistrą ir pasišventimą labai svarbiam mūsų laikų kūrėjui. Rūpestį dėl dar neišleistų ir neišverstų jo kūrinių, dėl pakartotinių jau išparduotų kūrinių leidimų, kad prireikus kokios nors Č.Milošo knygos, ją visuomet būtų galima nusipirkti ar rasti bibliotekose. Jos norą tomis knygomis aprūpinti mus visus. Išmokyti mus jį skaityti ir suprasti. Kokybiškai jį išversti, kad tie vertimai pergyventų kelias kartas.

Klausydama apie jos darbą, leidybą, organizuotus renginius, rastus rėmėjus, perspektyvas, planus ir siekius galvoju, kiek gyvenimų nugyvena vienas toks savo idėja degantis žmogus? Ir kiek premijų jam turėtume paskirti?

Nė karto per visą pokalbį man neteko grąžinti Giedrės prie Č.Milošo. Ji tik apie jį ir kalbėjo. Taip kalba žmogus, turintis didesnių siekių, o ne tik patenkinti savo paties reikmes.

Pabaigai norėčiau dar kartą pacituoti Giedrę: „Rengdama jo kūrinius spaudai nardau keliose srityse – literatūroje, filosofijoje, istorijoje – ir vis ko nors naujo išmokstu. Jo tekstai mane „nusiunčia“ į kitų autorių tekstus. Leisti mėgstamą autorių yra didžiulė privilegija, o išleisti Č.Milošą – dar ir didžiulė garbė.“

Jorūnė Liutkienė

Rekomenduojami video