Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Iškilmės S. Dariaus tėviškėje: didvyriai gyvi mūsų širdyse

Iš įvairių šalies miestų ir miestelių praėjusį sekmadienį riedėjo žmonės į Judrėnų seniūnijos Dariškės kaimą, S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 89-ųjų metinių minėjimą. Didvyriai gyvi tol, kol puoselėjamas jų atminimas. Liepos 17-oji ne tik jų žūties, bet ir pasaulio Lietuvių vienybės diena. Tūkstantinė minia žmonių, susirinkusių į šventę, paliudijo, jog brangina savo tautos didvyrius, šalies istoriją.

Įžanga į jubiliejų

Judrėniškiai didžiuojasi, kad jų žemėje legendinio lakūno S. Dariaus šaknys. Šiemet Judrėnų S. Dariaus bendruomenė nusprendė, kad 89-osios skrydžio metinės bus svarbiausia ir didžiausia seniūnijos šventė, o jubiliejų kitais metais minės dar iškilmingiau. Veiviržėnų kultūros centro Judrėnų skyrius, seniūnija, bendruomenė, mokykla atsakingai ruošėsi šventei.

Ir šį kartą svarbus akcentas – bėgimas S. Dariaus garbei nuo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų S. Dariaus skyriaus iki Dariškės kaimo, kur vyko minėjimas. Tradiciniame bėgime „Atminimo ugnis – Dariui“ dalyvavo 62 bėgikai – ne tik judrėniškiai, bet ir nuo karo siaubo prieglobstį Judrėnų seniūnijoje radę ukrainiečiai. Pagarbiai nešdami savo valstybinę vėliavą jie demonstravo meilę tėvynei ir tikėjimą šalies pergale. Tarp suaugusiųjų – 10 mažųjų bėgikų, anot renginio vedėjo Mėčislovo Raštikio, dariais tapti svajojančių vaikų. „Kiekvienas turi svajoti, nes žmogaus gyvenimo variklis – svajonė ir tikslas“, – patikino jis. Karštais plojimais šventės dalyviai pasitiko bėgikus, garbingai įveikusius apie 3,5 km. Patriotišką dvasią sustiprino susirinkusiųjų sugiedota „Tautiška giesmė“.

Šventės dalyvių žvilgsniai dažnai nukrypdavo į padangę, kurią drebino neaukštai praskrendančių lėktuvų variklių gaudesys. Netikėtai iš vieno pažiro saldainių lietus. „Tai UAB „Judrės medis“, kurios savininkas Raimondas Rėbžda, dovana“, – paskelbė šventės vedėja Vilija Norvilienė.

Pajusti žygdarbio dvasią

Saulėta Dariškės padangė džiugino čia iš įvairių šalies kampelių susirinkusiuosius. Juos šildė renginio vedėjų – V. Norvilienės, Judrėnų skyriaus teatro režisierės, ir M. Raštikio, S. Dariaus muziejaus vadovo, sodri žemaitiška šnekta, šmaikštavimas, humoras. Muziejininkas atskleidė ne vieną įdomų legendinio skrydžio istorijos faktą. „S. Darius ir S. Girėnas – mūsų tautos dvasios, stiprybės pavyzdys. Jie stengėsi suvienyti lietuvius, parodyti, kad ir maža tauta gali pasiekti didelių laimėjimų ir būti tokia pat išdidi, kaip amerikiečiai, prancūzai bei kitų didelių valstybių žmonės, – dėstė M. Raštikis. – Sako, Judrėnai – užkampis. Ne, tokių užkampių nebūna: judėjimas, veiksmas vyksta ten, kur mes gyvename.“

Išskirtine proga susirinkusius šventės dalyvius pasveikinusi rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė linkėjo meilės savo tėvynei, ją puošti kasdieniais darbais, pasiekimais, kuriais galėtų didžiuotis vaikai ir anūkai. „Jeigu šiandien susirinkote, vadinasi, branginate Lietuvos istoriją“, – neabejojo mero pavaduotoja Ligita Liutikienė.
Rajono Savivaldybės tarybos narys Raimundas Daubaris patikino, jog svarbus ne tik S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbis, krepšinio idėjos atvežimas į Lietuvą, bet ir tai, kad jie suvienijo lietuvius, tebevienija ir šiandien. „Judrėnų bendruomenė – aktyviausia, darbščiausia Klaipėdos rajone, – kalbėjo R. Daubaris, Judrėnų seniūnijos gyventojas. – Čia kažkokia ypatinga aplinka, jaučiama praeities stiprybė.“ Tarybos narys Vaclovas Macijauskas linkėjo visiems pajusti žygdarbio dvasią ir padaryti po savo žygdarbį. Į susirinkusiuosius kreipėsi ir Seimo narys Petras Gražulis, pasveikino rajono Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.
Pasak Judrėnų seniūnijos seniūno Zigmanto Siminausko, prieš 89 metus du žemaičiai savo skrydžiu įrodė meilę Lietuvai. „Linkiu visiems padaryti tokius darbus, kaip šie didvyriai, ir kad juos minėtų ateinančios kartos“, – kalbėjo jis.

Skrydis – kiekvieno širdyje

Tą sekmadienį po šv. Mišių Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas Robertas Romanovskis atskubėjo į Dariškę pasveikinti susirinkusiųjų. „Kiekvienas bent sapnuose esame skridęs. Skrydis – nuostabiausias dalykas: žmogus savo proto galia sugalvojo pakilti į dangų. Variklio progresu žmogus kuria, stato, kad visi patogiau ir geriau gyventumėme. Judrėniškių surengta iškilminga šventė mus praturtina dvasiškai ir pažinimo prasme – galime ir pajausti, ir palytėti: ne kasdien iš arti turime galimybę pamatyti lėktuvą“, – kalbėjo kunigas Robertas.

Endriejavo ir Judrėnų parapijose klebono tarnystę atliekantis R. Romanovskis turi piloto licenziją ir savo lėktuvą. Dariškėje įrengtame aerodrome jis kartu su kitais aviacijos aistruoliais demonstravo sparnuotą savo transporto priemonę, skraidino ne vieną šventės dalyvį, užsigeidusį romantikos – atsidurti padangėje. „Pakilome kilometrą, nėrėme į debesį ir pradėjome leistis. Labai smagu“, – šypsojosi studentė Valdonė Riaukaitė iš Priekulės.
Šiame aerodrome šventės dieną buvo išsirikiavę, kilo ir leidosi ultralengvieji, sportiniai lėktuvai. „Pagerbti S. Dariaus ir S. Girėno atminimą susirinko daug lėktuvų pilotų, inžinierių, konstruktorių, modeliuotojų, – atskleidė aviacijos atsargos majoras Jonas Noreika, koordinavęs skrydžius. – Laukiame atskrendančio lėktuvo „Bellanca“ – „Lituanicos“ dublerio, kurio komanda vėl ruošiasi transatlantiniam skrydžiui.“

Su savo komanda atvykęs Rolandas Paksas žiūrovus pasveikino žemaitiškai. „Labai norėjau, kad atskristų istorinis lėktuvas „Bellanca“, bet dėl techninių kliūčių nepavyko. Nulenkti galvas reikia prieš S. Darių ir S. Girėną: čia susirinkome ypatinga proga – artėja skrydžio jubiliejus. Skolas reikia grąžinti – sutvarkysime „Bellancą“ ir atskrisime pas jus į svečius“, – kalbėjo R. Paksas.

Vėliau jam bendraujant su judrėniškiais vienas iš jų tiesiai paklausė: jeigu negalėjote atskristi į Judrėnus, tai kaip perskrisite Atlantą?“

Tarsi atsiprašydamas dėl netesėto pažado vakare R. Paksas su pilotų grupe ANBO (Robertas Noreika, Algimantas Žentelis, Antanas Marčiukaitis) pademonstravo žiūrovams sudėtingą grupinio akrobatinio skrydžio programą.
Jie taip pat galėjo pamatyti S. Dariaus ir S. Girėno kreipimąsi į pasaulio lietuvius – autentišką dokumentą su originaliais parašais, kurį pristatė VšĮ Lituanicos instituto atstovė Lijana.

Atmintis neblėsta

Šventė Dariškėje sujungė įvairių kartų žmones. „Mačiau, kaip 1969 m. patriotiškai nusiteikę vyrai, atsiraitoję rankoves, pylė pilkapį S. Dariaus gimtojoje sodyboje, – „Bangai“ sakė judrėniškė, buvusi mokytoja Jadvyga Rėbždienė. – Žinojau šių didvyrių istoriją ir savo mokiniams paslapčia pasakojau. Tada oficialių minėjimų nebuvo.“ Iš Šilutės rajono atvykusiai Reginai minėjimas – didžiausi atlaidai, ji visada dalyvauja.

Gargždiškė Biruta Alšauskienė sakė niekada nepraleidžianti šių švenčių. „Šalia Dariškės – mano tėviškė. Senelis su S. Dariumi buvo bendraamžiai, vaikystėje bendravo – daug pasakodavo man apie šį didvyrį“, – sakė ji. Rajono Savivaldybės tarybos narė Regina Kernagienė prisiminė čia surengtą pirmąjį iškilmingą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio minėjimą nepriklausomybei išaušus.

„Šios šventės nesu praleidusi: malonumas stebėti renginio programą. Kiek darbo reikėjo jai parengti, aplinką sutvarkyti, papuošti!“ – kalbėjo judrėniškė Marytė.
Bendruomenės pirmininkė V. Norvilienė antrino, jog tam prireikė daugelio savanorių pagalbos, geradarių paramos. Už tai ji dėkojo pedagogei Laimai Dargevičienei, Remigijui Norvilui, Loretai Plauškienei, Almai Starkutienei, Irenai Marauskienei, Irenai ir Aretui Ubartams, UAB „Grensena“, UAB „Auslugita“, UAB „Tik jums“, UAB „Judrės medis“.

Judrėnuose R. Paksas pranešė, kad negalėjo atskristi su Bellanca CH-300“ dėl netikėtų techninių kliūčių, todėl žiūrovams pasirodė „Anbo“ eskadrilė.Anksčiau jis žiniasklaidai yra pasakojęs, kad 1929 metais pagamintą „Bellanca CH-300“ nusipirko ir parsigabeno iš Šiaurės Kanados. Tai – originalus 1929 metų lėktuvas, kurio serijos numeris 123, S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvas – 137.Lėktuvu „Bellanca CH-300“, jį šiek tiek patobulinę, 1933 metais S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlanto vandenyną. Tai – gyva Lietuvos aviacijos istorija.Prienuose, aviacijos gamykloje, iš Kanados šiaurės parsigabentas „Bellanca CH-300“ buvo perrinktas. R. Paksas yra sakęs, kad tai buvo pirmoji jo svajonė, kuri beveik įgyvendinta.Antroji – pakartoti legendinį S. Dariaus ir S. Girėno skrydį ir net jį viršyti: ateityje planuojamas ne skrydis Soldinas–Kaunas, o skrydis Čikaga–Kaunas. Tai tūkstančiu kilometrų ilgesnis maršrutas nei skrido S. Darius ir S. Girėnas, nes „Lituanica“ buvo surinkta ir pakrikštyta Čikagoje. Bet iš Kanados nupirktą lėktuvą tokiam skrydžiui reikėtų paruošti itin kokybiškai ir darbų dar labai daug. „Trečia mano svajonė – kad kiekvienas Lietuvos vaikas ir žmogus turėtų galimybę prisiliesti prie šio lėktuvo – apžiūrėti, nusifotografuoti, o gal ir paskraidyti“, – yra sakęs R. Paksas.

Rekomenduojami video