Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dviračiais po miškingąją Dzūkijos sostinę

Įsi­bė­gė­jant va­sa­rai ir at­ši­lus orams dau­ge­lis mies­te­lė­nų ren­ka­si kur kas ak­ty­ves­nį lais­va­lai­kį. Aš – ne iš­im­tis. Pa­ga­liau pa­si­bai­gus įtemp­tai tre­čio kur­so se­si­jai, pa­li­ku­si vi­sus kon­spek­tus ir kny­gas, po il­go lai­ko grį­žau į taip pa­si­ilg­tą gim­tą­jį Aly­tų.

Įsto­jus mo­ky­tis į uni­ver­si­te­tą Kau­ne ir pra­dė­jus dirb­ti, vi­siš­kai ne­li­ko lai­ko grįž­ti na­mo. Tre­jus me­tus, ga­li­ma sa­ky­ti, ne­da­ly­va­vau Aly­taus gy­ve­ni­me, o su­grį­žus mies­tas pa­ke­rė­jo iš nau­jo, ypač dvi­ra­čių ta­kai ir tai, kur jie ve­da.

„Nuo­sta­bu…“ – pa­gal­vo­jau miš­kin­gu dvi­ra­čių ta­ku va­žiuo­da­ma link aukš­čiau­sio Lie­tu­vos pės­čių­jų ir dvi­ra­čių til­to. Nu­ste­bau, kad to­kia­me ma­ža­me ir, kaip mėgs­ta­ma sa­ky­ti, mirš­tan­čia­me mies­te tiek daug spor­tuo­jan­čių ir ak­ty­viai lais­va­lai­kį lei­džian­čių žmo­nių. Kiek tik akys ma­to, re­gė­jau rie­du­čiais, dvi­ra­čiais, pa­spir­tu­kais ar rie­džiais ta­ku ju­dan­čius žmo­nes. Bu­vo sun­ku net pra­si­lenk­ti, nors dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kas ne iš siau­riau­sių.

Min­da­ma pe­da­lus gro­žė­jau­si gam­tos ga­ly­be, aukš­tais sa­ma­nos ža­lu­mo me­džiais ir krū­mais. Nu­si­lei­du­si ta­ku že­myn iš­vy­dau mė­ly­ną­jį Dai­li­dės eže­rė­lį. Pa­kran­tė­je įreng­ti tre­ni­ruok­liai, pa­vė­si­nės, liep­te­lis, suo­le­liai lan­ky­to­jams. Ne­jau­gi tai ma­no mies­tas, ma­no Aly­tus?

Su­pra­tau, kad mū­sų dvi­ra­čių ta­kų in­fra­struk­tū­ra tik­rai ge­rai iš­plė­to­ta, nes va­žiuo­da­mas jais ga­li pa­ma­ty­ti vie­nus gra­žiau­sių mies­to kam­pe­lių, su­si­pa­žin­ti su Aly­tu­mi iš ar­čiau, iš­vys­ti tai, ko nie­kur ki­tur ne­re­gė­si.

Čia iš­ties be ga­lo gra­žu, ta­čiau vi­sa­da yra kur to­bu­lė­ti. Aly­tu­je tiek gra­žių ne­ži­no­mų vie­tų, ku­rias pri­va­lo­me pa­ma­ty­ti ne tik mes, bet ir mies­to sve­čiai.

Pa­klaus­tas, ką ma­no apie Dzū­ki­jos sos­ti­nės dvi­ra­čių ta­kus, aly­tiš­kis dvi­ra­čių spor­to mė­gė­jas Eval­das Ro­man­čiuc­kas tei­gia: „Ši­tas pa­grin­di­nis ap­žval­gi­nis dvi­ra­čių ta­kas, pra­si­de­dan­tis nuo gy­ve­na­mų­jų ra­jo­nų ir ei­nan­tis iki Dai­nų slė­nio ir Se­na­mies­čio skve­ro, yra pui­kus, bet no­rė­tų­si, kad jis kaip nors bū­tų su­jung­tas su Vidz­gi­rio miš­ku. Juk kiek ten gra­žių vie­tų… Dar bū­tų ga­li­ma ta­ko ga­li­nė­je sto­te­lė­je, tar­ki­me, pa­čia­me Vidz­gi­rio miš­ke, įreng­ti ko­kią nors lais­va­lai­kio zo­ną ar vie­tą pik­ni­kui – kad bū­tų tar­si ke­lio­nės tiks­las.“

Lais­va­lai­kį su šei­ma ant dvi­ra­čių lei­džian­ti aly­tiš­kė In­ga Ja­ku­by­nai­tė taip pat džiau­gia­si mies­to dvi­ra­čių ta­kais ir at­si­ve­rian­čiais nuo­sta­biais vaiz­dais. Ir tu­ri idė­jų, kaip pa­to­bu­lin­ti šią sfe­rą: „Iš tie­sų mes la­bai džiau­gia­mės, kad Aly­tu­je tu­ri­me ga­li­my­bę nie­kie­no ne­truk­do­mi dvi­ra­čiu nu­va­žiuo­ti apie 30 ki­lo­met­rų ir dau­giau. Ta­čiau po­il­sio zo­no­se, pa­vyz­džiui, Dai­nų slė­ny­je ar prie Dai­li­dės, no­rė­tų­si ka­vi­nu­kės. Per­nai va­sa­rą Dai­nų slė­ny­je vei­kė bur­ge­ri­nė, čia stab­te­lė­ję pa­si­stip­rin­da­vo­me ir at­si­gai­vin­da­vo­me. Šie­met jos, de­ja, nė­ra.“

Mies­tie­čių ma­ny­mu, Aly­tus šiuo at­žvil­giu pa­si­kei­tė ne­at­pa­žįs­ta­mai.

„Aly­tus la­bai pa­si­stū­mė­jo į prie­kį kal­bant apie dvi­ra­čių ta­kų iš­plė­to­ji­mą. Ne­pa­ly­gin­si, kaip bu­vo anks­čiau. Tiek daug nau­jų ta­kų, jo­kių duo­bių, tie­siog ma­lo­nu va­žiuo­ti“, – tvir­ti­na aly­tiš­kis Žil­vi­nas Re­klai­tis.

Grį­žus į gim­tą­jį mies­tą, kaip ir dau­ge­liui, vie­nu mėgs­ta­miau­sių lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­dų ta­po va­ži­nė­ji­ma­sis dvi­ra­čiu. Aš, kaip ir ki­ti aly­tiš­kiai, ti­kiuo­si, kad tuo vis­kas ne­ap­si­ri­bos ir grei­tai tu­rė­si­me dar dau­giau ta­kų šioms trans­por­to prie­mo­nėms, at­ver­sian­čių kva­pą gniau­žian­čius vaiz­dus.

 

Evelina CIKANAVIČIŪTĖ

Rekomenduojami video