Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Aktorė R.Schneider: troškimas laisvės, meilės ir vaidmenų

Prabėgo 40 metų, kai pasaulis neteko aktorės Romy Schneider (1938–1982). Kanuose buvo parodytas Lucie Cariès dokumentinis filmas apie ją „Romy – laisva moteris“ („Romy femme libre“). Pamačiau jį patį pirmą Bunuelio klasikos salėje šių metų Kanų kino festivalyje.

Išgarsino Elžbietos vaidmuo

Visada mėgau Romy. Ji buvo graži, elegantiška moteris ir universali aktorė. Abu jos tėvai buvo garsūs Austrijos teatro bei kino aktoriai Magda Schneider bei Wolfas Albachas-Retty. Abu buvo Adolfo Hitlerio šalininkai ir netgi pasirodė jo namuose filmuotame siužete. Jie praleido vasarą netoli jo rezidencijos, o M.Schneider buvo viena mėgstamiausių Hitlerio aktorių.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Romy tėvai liko be darbo. Prireikė daug metų, kol nacių draugų etiketė buvo primiršta. Magdos karjera blėso, o Romy ėmė spindėti. Su motina Romy pradėjo vaidinti būdama vos penkiolikos 1953-aisiais. Išpopuliarėjo trijuose vaidybiniuose filmuose, suvaidinusi jauną Austrijos imperatorienę Elžbietą Eugeniją Amaliją, kurią liaudis vadino tiesiog Sisi. Visų trijų filmų – „Sisi“ (1955), „Sisi, jaunoji imperatorienė“ (1956) ir „Sisi, lemtingieji imperatorienės metai“ (1957) – režisierius Ernstas Marischka.

Įspūdingas princesės Elžbietos vaidmuo akimirksniu išgarsino jaunutę aktorę, pavertė austrų ir vokiečių nacionaliniu pasididžiavimu ir kartu užkrovė jai didelės atsakomybės naštą. Romy sakė, kad šis vaidmuo prilipo lyg etiketė. Ketvirtą kartą įkūnyti Sisi kino ekranuose Romy atsisakė, nors jai siūlė didelį honorarą. Nekonformistiška ir, kaip teigia dokumentinio filmo pavadinimas, laisvės trokštanti mergina juto poreikį keisti aplinką. Šitas poreikis lydėjo visą jos gyvenimą. Troškimas gyventi įdomiai ir pilnai save realizuoti. L.Cariès filmas yra tradicinis biopikas ir neieško atradimų dokumentiniame kine, bet labiausiai pabrėžia šią R.Schneider ypatybę.

Frankofonija

1958 metais filmuodamasi kino juostoje „Kristina“, Romy susipažino su būsimuoju prancūzų dievaičiu Alainu Delonu. Iš pradžių kino aikštelėje jaunuoliai keitėsi neapykantos kupinais žvilgsniais, bet pamažu suprato negalintys vienas be kito. Jaunos aktorės žodžiais tariant, ji stengėsi išsiveržti iš senojo pasaulio. Vokietijos ir Austrijos spauda šaukė apie jų brangenybę pavogusį prancūzų plevėsą A.Deloną. Aktorė yra prisipažinusi: „Noriu būti visiška prancūzė – kaip gyvenu, myliu, rengiuosi.“ Romy pasiryžo išmokti prancūzų kalbą ir ėmė tolti nuo simpatiškos lėlytės įvaizdžio.

Svarbus režisierius Romy gyvenime buvo Luchino Visconti. Jo dėka ji suvaidino pirmą vaidmenį Prancūzijos teatro scenoje, vėliau vaidino jo filmuose: „Bokačas 70“ („Boccaccio ‘70“, 1962) novelėje „Darbas“ („The Job“), „Liudvikas“ („Ludwig“, 1972). L.Visconti buvo tikras aristokratas kine ir gyvenime. Jo protėviai buvo aprašyti dar Dantės poemoje „Dieviškoji komedija“. Jis vertino gražius aktorius. A.Delonas vaidino jo filme „Rokas ir jo broliai“ („Rocco and His Brothers“, 1960). R.Schneider buvo populiari, bet nebaigusi jokių aktorystės mokyklų. Ji buvo grynuolis, iš kurio grafas L.Visconti nusprendė nulipdyti gerą aktorę. Filmuose tai padaryti lengviau nei teatre. Režisierius labai troško dirbti su abiem iš karto – Alainu ir Romy. Surizikavo specialiai jiems sukurti spektaklį apie brolio ir sesers nuodėmingą meilę. Spektaklis pavyko ir tai buvo reikšmingas posūkis R.Schneider karjeroje.

„Mano gyvenimą pakeitė trys žmonės: A.Delonas, L.Visconti ir Coco Chanel“, – yra sakiusi Romy. Nenuostabu, kad grožį kine ir gyvenime mylintis Visconti supažindino Romy su Coco Chanel. Coco išmokė Romy tausoti savo grožį ir jį puoselėti. Romy lankė baseiną, sportavo, laikėsi dietos. 1962 metais ji trumpam išvyko filmuotis į Holivudą. Grįžusi į Paryžių, rado A.Delono paliktą atsisveikinimo raštelį: „Aš išvykau su Nathalie.“ Alainas netrukus vedė aktorę Nathalie Barthelemy, vėliau žinomą kaip Nathalie Delon.

Vyrai jos gyvenime

Pirmuoju vyru Romy gyvenime buvo Horstas Bucholtzas. Dar paauglė Romy su juo flirtavo savo vokiškuoju laikotarpiu. Vėliau šis vaidino Holivudo vesterne „Šaunioji septyniukė“ – žiopliausią iš septynių kaubojų, Anglijos detektyve „Tigro įlanka“ apie vyresnio nusikaltėlio ir mažos mergaitės draugystę. Didžiausia aistra Prancūzijoje tapo A.Delonas. Vis dėlto jiedu niekada nebuvo vedę. Klausimas, ar jie iš tikro taip labai mylėjo vienas kitą? Ar tą meilę labiau skatino žiūrovų noras matyti du gražiausius aktorius poroje.

Po to, kai Delonas pasirinko Nathalie, Berlyne vykusiame renginyje Romy susipažino su Hamburgo teatro režisieriumi Harry Meyenu. Gerokai vyresnis intelektualus vyras sudomino išsiskyrimą išgyvenančią aktorę. H.Meyenas išsiskyrė su savo žmona ir 1966 metais susituokė su Romy. Sutuoktiniai persikėlė į Berlyną, jiems gimė sūnus Davidas. Atrodytų, Romy pagaliau galėjo mėgautis šeimos idile, bet per Antrąjį pasaulinį karą gestapo kankinimus patyręs žydų kilmės H.Meyenas puolė į depresiją. R.Schneider ir H.Meyenas išsiskyrė 1975 metais, sūnaus globa atiteko mamai. Nuo to laiko judviejų sūnus Davidas tapo svarbiausiu vyru jos gyvenime.

1969 metais pasirodė kultinis trileris „Baseinas“ („La Piscine“). Jis vėl suvienijo Romy su lengvabūdišku A.Delonu. Filmo veiksmas rutuliojasi karščiu alsuojančiame Provanse, viloje prie ryškiai mėlyno baseino. Čia santykius aiškinasi R.Schneider, A.Delonas ir populiarus prancūzų aktorius Maurice Ronet.

Meilės ryšiai su Delonu atsinaujino neilgam – Romy puolė į dešimčia metų jaunesnio gražuolio Danielio Biasini glėbį. Jiedu susituokė ir 1977 metais įsigijo namą Provanso vynuogynų apsuptyje. Tais pačiais metais jiems gimė dukra Sarah. Davidas gyveno kartu su motina ir patėviu, tačiau nuotraukose berniuko veidas neatrodo linksmas. 1979 metais H.Meyenas nusižudė, o Romy nepajėgė sūnui pripažinti, kaip mirė jo tėvas. Netrukus suiro ir santuoka su D.Biasini. Pasak aktorės amžininkų, jai nuolat reikėjo besąlygiškos meilės ir dėmesio.

Davidas nulėmė aktorės gyvenimą

1981 metais įvyko baisi tragedija, nulėmusi Romy gyvenimą ir ankstyvą mirtį. Lipdamas per aštrių virbų tvorą D.Biasini tėvų name, keturiolikmetis Davidas įstrigo ir, nesulaukęs pagalbos, nuo sužalojimų mirė. R.Schneider nugrimzdo į depresijos bedugnę. 1982 m. gegužės 29 d. aktorė rasta sukniubusi ant rašomojo stalo savo bute Paryžiuje. Sulaukusi vos 43 metų, mirė nuo širdies smūgio. Daugelis žinojo, kad mirus sūnui aktorė palūžo ir ėmė nesaikingai vartoti vaistus, užgerdama alkoholiu. Anksčiau ar vėliau turėjo taip nutikti. Be to, aktorė buvo nusilpusi po inksto šalinimo operacijos. A.Delonas ir kiti brangūs žmonės pasirūpino, kad Romy būtų palaidota Buasi-sanz-Avuar kapinėse, drauge su sūnumi Davidu.

Romy ir Harry sūnui buvo išrinkę Davido vardą dėl pagarbos žydų aukoms Antrojo pasaulinio karo metais. Romy niekada nepamiršo savo tėvų praeities ir to, kad ji išaugo naciams pataikaujančioje aplinkoje. Apie tai ji dažnai kalbėjo savo interviu ir dėl to sąmoningai ėmėsi vaidmenų apie nacių persekiojamas aukas. Lietuvoje buvo rodoma Roberto Enrico nuotykių drama „Senas šautuvas“. Joje Romy vaidina vokiečių nužudomą moterį, už kurią jos vyras (akt. Filipas Nuare) keršija savo giminės pilyje. Taip pat įsiminė jos vaidmuo prancūzų karo dramoje „Traukinys“ (rež. Pierre Granier-Deferre). Joje ji vaidina nuo karo bėgančią žydų kilmės vokietę.

Kinas buvo realybė

R.Schneider vaidino daugiau kaip 60-yje kino filmų, dirbo su savo laikmečio kino dievais L.Visconti, Orsonu Wellesu, Claudu Chabroliu ir Claudu Sautet, du kartus pelnė „Cezario“ apdovanojimą už vaidmenis filmuose „Svarbiausia – mylėti“ ir „Paprasta istorija“. Jautri aktorė yra sakiusi: „Aš dirbau su trimis tironais – Premingeriu, Wellesu ir Visconti. Despotai jaučia panieką daugumai aktorių. Kai sutinka ką nors, kas jiems nenusileidžia, tada viskas būna gerai.“

Visiškai priešingai Romy atsiliepdavo apie C.Sautet. Jis pasiūlė aktorei vaidmenį filme „Tai, kas svarbiausia“ („Les choses de la vie“, 1970). Jis mokėjo prisitaikyti prie aktorės. Specialiai jai ruošė projektus. Dėl to aktorė su C.Sautet bendradarbiavo kur kas dažniau nei su kitais režisieriais. R.Schneider vaidino jo sukurtose juostose „Sezaras ir Rozali“, „Maksas ir metalo prekeiviai“ ir „Paprasta istorija“.

Daugkartinis R.Schneider ekrano partneris aktorius Michelis Piccoli atskleidė, kad aktorė vaidindama panirdavo į savotišką transą, jos emocijos būdavo autentiškos. Naujame L.Cariès dokumentiniame filme „Romy – laisva moteris“ atidžiai rodomas filmavimo epizodas, kai Romy turi įkūnyti priepuolio ištiktą heroję. Mėgindama įsijausti, ji puola M.Piccoli ir žaloja save. Michelis sakė, kad ši kruvina scena jį itin gąsdino.

Romy tiesiog gyveno kino filmavimo aikštelėje. Dažnai po filmavimo ji ilgai neatsikratydavo savo vaidmens emocijų. Režisieriai išnaudojo ne tik Romy išorinį grožį, plastiką, bet ir jos pasiryžimą iš pasąmonės gelmių traukti baimes, siaubą ir viską išgyventi prieš kameras.

„Svarbiausia – mylėti“

Lenkų rašytojas ir filosofas Andžejus Žulavskis Prancūzijoje sukūrė vieną geriausių savo filmų „Svarbiausia – mylėti“ („L'important c'est d'aimer“, 1975). Jame Romy vaidina su italų aktoriumi Fabio Testi, vokiečiu Klausu Kinskiu. Operatorius Ricardo Aronovich seka buvusio karo korespondento nuotykius, kai šis įsimyli gerą aktorę, kuri neranda sau vaidmenų ir išgyvena krizę. Ją vaidina Romy. Ji gyvena su nevykusiu silpnavaliu vyru, kuris neprieštarauja jos romanui ir pasitraukia iš gyvenimo. F.Testi herojus tarnauja pornomafijai, kad galėtų surinkti pinigų. Už honorarus jis samdo teatro grupę su viena sąlyga – jie turi pastatyti spektaklį, kuriame pagrindinis vaidmuo atiteks Romy herojei. Filmo pabaigoje Romy klūpi prie sumušto F.Testi fotografo kūno ir sako monologą, kurio negalėjo įtikinamai suvaidinti filmo pradžioje. Aš tave myliu, aš tave myliu... šį kartą tariasi natūraliai. Už kadro skamba nuostabi kino kompozitoriaus George Delerue muzika.

Už šį vaidmenį Romy buvo apdovanota „Cezario“ premija. Ji šį vaidmenį vadino vienu iš savo geriausių. Suprantama. Jis atspindi jos gyvenimo esmę. Kinas ir Les choses de la vie kūryba jos gyvenime persipynė su realiai išgyventomis dramomis. Kelias į sėkmę ėjo per asmenines kančias.

Rekomenduojami video