Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Akademijoje – išskirtinė paroda, skirta vienai paukščių rūšiai

Akademijos kultūros centre pristatyta išskirtinė paroda, skirta vienai paukščių rūšiai. Kultūros centro pastato sienas papuošė mažojo erelio rėksnio fotografijos, kurias užfiksavo geriausi Lietuvos gamtos fotografai. Parodą pristatė ir įdomiu pasakojimu visus sužavėjo Lietuvos ornitologų draugijos narys, Gamtosaugos projektų vystymo fondo direktorius Saulis Skuja.

Dedikacija paukščiui

„Ši paroda skirta vienam paukščiui – mažajam ereliui rėksniui. Jūs pamatysite fotografijas, kuriose tiek ornitologai, teik gamtos fotografai įamžino erelio rėksnio gyvenimo akimirkas. Pamatysite, kaip šis paukštis gyvena, maitinasi, augina jauniklius. Fotografijose užfiksuoti įdomiausi jų gyvenimo momentai. Džiaugiamės galėdami pristatyti šią parodą jums, nes Kėdainių apylinkėse šis paukštis taip pat gyvena, tad jūs tikrai turite kuo didžiuotis“, – atidarydamas parodą sakė S. Skuja.

A. Barzdžiaus nuotr.

Truputis informacijos

Ornitologų draugijos narys pasakojo, kad į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų – mažųjų erelių rėksnių – populiacija mūsų šalyje pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo penktadaliu, o siekiant apsaugoti šios retos rūšies lizdavietes bei atsisakyti perteklinių ūkinės veiklos ribojimų nuo 2016 metų keitėsi Kėdainių rajone esančių Lančiūnavos ir Labūnavos biosferos poligonų apsauga.

Kelia grėsmę

S. Skuja pažymėjo, kad žmogus kelia grėsmę šiai rūšiai naikindamas lizdavietes pagrindinių kirtimų metu, trikdydamas ir lankydamasis netoli lizdaviečių perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Neigiamą įtaką turi ir mitybos buveinių plotų mažėjimas dėl intensyvėjančios žemdirbystės ar dėl savaiminio apaugimo mišku, nustojus ūkininkauti.

Gamtosaugos projektų vystymo fondo direktorius patikino, kad bet kokią paukščių rūšį yra paprasčiau išsaugoti, nei jai visiškai išnykus atkurti.

„Anksčiau, kai nebuvo reglamentuotos tvarkos, mažojo erelio rėksnio populiacijai buvo padaryta didžiulė žala. Dabar dirbtiniais lizdais bandome kompensuoti anksčiau žmonių jiems padarytą žalą“, – sakė direktorius.

Apsauga griežtėja

Stambiųjų miško paukščių lizdų apsauga Lietuvos miškuose organizuojama jau kelis dešimtmečius. Miško naudotojams jau tapo įprasta praktika stambiųjų paukščių lizdus pažymėti miškotvarkos dokumentuose ir Miško kirtimų taisyklėse nurodytu spinduliu riboti miško kirtimus.

Siekiant dar efektyviau organizuoti mažųjų erelių rėksnių lizdų apsaugą buvo pakeisti Labūnavos, Lančiūnavos biosferos poligonų nuostatai. Pakeitimais atsisakyta kirtimų ribojimų biosferos poligono ribų plane pažymėtose veisimo vietose ir nurodyta apsaugą organizuoti tik aplink žinomas ir paukščių iš tiesų naudojamas lizdavietes.

Mažojo erelio rėksnio apsaugos tikslais biosferos poligone, be miško kirtimų apribojimų, aplink kiekvieną mažojo erelio rėksnio lizdavietę nustatoma 150 metrų spindulio veisimosi vieta, veisimosi vietos apsaugos zonoje visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 iki rugsėjo 1 dienos. Taip pat nustatomi ir kiti apribojimai.

 

Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Rekomenduojami video