Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
.Menininkas, kuris buvo laimingesnis už kitus

Grūšlaukės (Kretingos r.) bažnyčią papuošė skulptoriaus Antano Mončio sukurtos „Kryžiaus kelio stotys“, o biblioteką – autentiški parodų plakatai.

Tarsi įrėmina gyvenimą

2021 m. rugsėjo 19 d. per vykstančius Šv. Mato atlaidus Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje atidaryta fotografijų paroda „Antano Mončio (1921–1993) Kryžiaus kelio stotys. Laonas“. Anksčiau eksponuota Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o dabar lankanti skulptoriaus ir jo tėvų amžinojo poilsio vietą, ši paroda – padėka gimtajai žemei, jos žmonėms, skulptoriaus tėvams.

„Gera matyti šią parodą tose apylinkėse, kurios buvo brangios A.Mončiui. Tai tarsi įrėmina jo paties gyvenimą: netoli – gimtasis Mončių kaimas, parodoje – įspūdinga kūryba, jungianti Lietuvą ir Prancūziją, šalia – Grūšlaukės kapinaitės, amžinoji poilsio vieta“, – sako Antano Mončio namų-muziejaus direktorė, menininko dukterėčia Loreta Birutė Turauskaitė, pridurdama, kad tuo pačiu metu šią parodą papildo ir kita, Kretingos rajono savivaldybės M.Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filiale eksponuojamų A.Mončio sukurtų plakatų paroda.

Vienas ankstyviausių projektų

Antano Mončio namų-muziejaus kartu su partneriais – Palangos miesto savivaldybe, Grūšlaukės biblioteka ir bendruomene – surengtoje fotografijų parodoje „Antano Mončio (1921–1993) Kryžiaus kelio stotys. Laonas“ pateikiamas pasakojimas apie vieną ankstyviausių ir įspūdingiausių menininko projektų, kurio metu buvo sukurta 14 Kryžiaus kelio stočių, kelio madonos ir šv. Juozapo skulptūros Laone esančiai Šv. Marcelio bažnyčiai. Yra žinoma, kad 1952 m. buvo parengtas šiai šventovei sukurtų kūrinių ekspozicinis pristatymas, kuris tapo pirmąja asmenine A.Mončio kūrinių paroda.

„Vienas iš mūsų buvo laimingesnis už kitus. Tai A.Mončys, kurio skulptūra puošia bažnyčią žymiame Laono mieste. Jam pasisekė išgelbėti daug mūsų meno turtų ir įamžinti juos akmenyje, patalpinti tokiame krašte, kur jau stovi nuo seniausių laikų graikų ir romėnų, Egipto ir viso pasaulio meno turtai“, – taip apie šiuos kūrinius 1953 m. atsiliepė menininko amžininkas, kolega ir bičiulis, žinomas dailininkas Vytautas Kasiulis (1918–1995).

Kūriniai atsispindi fotografijose

Įvertinant didelę šių kūrinių meninę ir estetinę vertę, svarbią reikšmę lietuvių dailės kontekste, minint skulptoriaus gimimo šimtmetį, Lietuvoje nuspręsta surengti tam dedikuotą parodą. O kadangi fiziškai perkelti sukurtų bareljefų ir skulptūrų neįmanoma, kūriniai atspindėti fotografijose.

Pasak L.B.Turauskaitės, taip šiuo metu pajūryje natūraliai susiklostė A.Mončio biografinis-kūrybinis kelias. Čia atvykusieji galės susidaryti atitinkamą ir lankstų vienos dienos maršrutą: aplankyti menininko gimtąjį Mončių kaimą, Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje eksponuojamą fotografijų parodą ir pažinti sakralius A.Mončio kūrinius, tuomet užsukti į Kretingos rajono savivaldybės M.Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filiale eksponuojamų A.Mončio sukurtų plakatų parodą ir pažinti jo „pasaulietinę“ kūrybą, aplankyti Grūšlaukės kapinaitėse esantį menininko kapą, o vėliau atvyti į Palangoje esančius Antano Mončio namus-muziejų.

Apie Antaną Mončį

Gimęs ir užaugęs Lietuvoje, 1941 m. baigęs Kretingos pranciškonų gimnaziją ir iki 1943 m. studijavęs architektūrą Vytauto Didžiojo universitete, 1944 m., vykstant Antrajam pasauliniam karui, Antanas Mončys, kaip ir daugelis to meto šviesuolių, buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. Jis apsigyveno karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno (Vokietija), studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers), o 1950 m., gavęs skulptoriaus diplomą ir pelnęs Prancūzijos valstybės stipendiją, tęsė mokslus Paryžiuje, baltarusių kilmės skulptoriaus Ossip Zadkine (1890–1967) studijoje Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumiére, atelier Zadkine).

Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios kūrybinės veiklos A.Mončys surengė per 30 asmeninių parodų, jo kūriniai buvo eksponuojami daugiau kaip 70 įvairių grupinių parodų Prancūzijoje, Monake, San Marine, Belgijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje ir kt. Prancūzijoje jis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Paryžiaus akademinio meno bendruomenė jį pažino ir kaip skulptūros studijų įkūrėją bei vadovą, vasaros kursų dėstytoją, dailininkų susivienijimo ACTE (Art-Création-Technique-Expression) įkūrėją, aktyvų dalyvį ir kt.

Lietuva apie šį iškilų menininką išgirdo tik 1989-aisiais, kai jis po 45 emigracijos metų sulaukė galimybės aplankyti gimtinę. Gyvendamas toli nuo Lietuvos ir ilgą laiką neturėdamas galimybių į ją grįžti tiek dėl finansinių aplinkybių, tiek dėl politinės santvarkos, A.Mončys domėjosi savo tėvyne, palaikė glaudžius ryšius tiek su Lietuvoje, tiek su išeivijoje gyvenančiu lietuvių kultūros asmenybėmis, tokiomis kaip Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir jo tėvai, tėvas provinciolas Leonardas Andriekus (1914–2003), Nepriklausomos Lietuvos ministras Juozas Balutis (1880–1967), Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas (1882–1967), rašytojas, menotyrininkas dr. Jonas Grinius (1902–1980), semiotikas Algirdas Julius Greimas (1917–1992) ir jo šeima, visuomenės veikėja, ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis (1935–2002) bei jos mama ir kt.

Grūšlaukėje surengtos A.Mončio atminimui dedikuotos parodos veiks iki spalio 30 dienos. Jas apžiūrėti galima Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje vykstančių pamaldų metu (ir pagal susitarimą) bei Kretingos rajono savivaldybės M.Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filialo darbo laiku – nuo pirmadienio iki penktadienio 10.30–17.00 val

.Jonas Andriekus

Rekomenduojami video