„Ar darbdavys gali be mano žinios tikrinti mano asmeninę informaciją darbo kompiuteryje? Ar įmanoma tai įrodyti? Įtariu, kad darbovietėje skaitomi mano asmeniniai elektroniniai laiškai, be to, kartais iš kompiuterio ištrinami reikalingi failai. Kaip turėčiau elgtis?“ – klausia Sonata iš Klaipėdos.

Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ advokatas Justinas Borevičius.

Darbo kodekso (DK) 93 straipsnyje numatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 228 straipsnyje nurodyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibūdinančių darbuotojo teisinį statusą, todėl darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą: užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. DK nuostatos įpareigoja darbdavį supažindinti darbuotoją su lokaliniais teisės aktais, kuriuose nustatyti individualūs darbdavio reikalavimai: darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Taigi jei darbdavys suteikia darbuotojui kompiuterį ar kitą įrangą darbo funkcijoms atlikti, jis privalo nustatyti ir naudojimosi šia darbo priemone tvarkos apribojimus, pavyzdžiui, draudimą priemone naudotis asmeniniais tikslais, bei įspėti darbuotoją, kad susirašinėjimas, lankymasis interneto tinklapiuose ir pan. bus tikrinami. Priešingu atveju, t. y. nesant tokio darbdavio įspėjimo, laikoma, kad pažeista darbuotojo teisė į privatumą.

Tokios pozicijos formuojamoje praktikoje laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Jis teigia, kad privataus gyvenimo sąvoka neapsiriboja privačia aplinka, ji gali apimti ir profesinį gyvenimą, jei darbuotojas neinformuotas apie naudojimosi darbo priemonėmis apribojimus. Remiantis EŽTT praktika, galima teigti, kad į „privataus gyvenimo“ ir „susirašinėjimo“ sąvokas patenka ir telefoniniai skambučiai iš darbo vietos. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir iš darbovietės išsiųstiems elektroniniams laiškams bei informacijai, gautai internetu tikrinant asmeninę informaciją. Taigi, darbdavys turi detaliai iš anksto informuoti darbuotoją apie tai, kokia kontrolė bus vykdoma jo darbo vietoje.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas nuostatas, galima daryti išvadą, kad darbdavys, suteikdamas darbuotojui kompiuterį darbo funkcijoms atlikti, rinkti duomenis apie darbuotojo asmeninio elektroninio pašto tikrinimą, susirašinėjimą, naudojimosi internetu būdą, kompiuteryje saugomos asmeninės informacijos tikrinimą ir kt., gali tik tuo atveju, jei darbdavys iš anksto raštu yra informavęs darbuotoją apie tai, kokia kontrolė bus vykdoma jo darbo vietoje, kokie naudojimosi darbdavio suteikta darbo priemone tvarkos apribojimai nustatomi, kokie duomenys tikrinami. Nagrinėjamu atveju aktualu būtent ir yra tai, kokios darbo tvarkos taisyklės galioja darbovietėje, su kuriais darbovietėje galiojančiais aktais skaitytoja supažindinta. Jeigu darbuotoja (skaitytoja) nesupažindinta su jokia tvarka, reglamentuojančia naudojimosi darbdavio suteiktu kompiuteriu ir naršymu internete apribojimus, patartina kreiptis į darbdavį su prašymu pateikti informaciją apie tai, kokia kontrolė vykdoma darbo vietoje, renkamus duomenis bei naudojimosi kompiuteriu bei internetu tvarkos apribojimus. Jei darbdavys iš tiesų nepranešęs tikrina asmeninį naudojimąsi internetu, gali būti svarstomas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl darbuotojo teisės į privatumą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Anksčiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostatomis, pateikta įvertinus klausime nurodytas aplinkybes, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.