Pistoletas – policininko. Įvykio metu – jo rankose. Tačiau dėl to, kad iššovė ir pražudė žmogų, kaltas ne policininkas. Taip neseniai nustatė Kaišiadorių apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, ir už grotų pasiuntė Šakių krašto gyventoją Petrą Varnelį (40 m.). Dabar jau aštuntą teismo nuosprendį savo gyvenime išgirdęs viengungis, pravarde Varniukas, pelnė žudiko vardą, kaip kadaise ir jo garsusis brolis.

Skandalingas įvykis

Iškart po to, kai 2014-ųjų kovo 27-osios naktį per tuomet įtariamo plėšiko P. Varnelio-Varniuko sulaikymą Būdelės kaimo (Šakių sav.) sodyboje policininko pistoletu „Beretta“ buvo nušautas vietos gyventojas Ramūnas V. (46 m.), šis įvykis buvo itin skandalingas ir atrodė mįslingas. Pirma, žuvo visiškai niekuo dėtas žmogus – vyras, buvęs kartu su policininkų ieškotu įtariamuoju. Antra, policininkai Lietuvoje žmogų tokiomis aplinkybėmis pražudo itin retai – išimtinais atvejais.

Nors tuokart ir Šakių policijos, ir visos šalies policijos vadovai apie tarnybinę tragediją kalbėjo gana šykščiai ir ragino visus nedaryti skubotų išvadų bei palaukti, kol bus bent jau pabaigtas ikiteisminis tyrimas, tačiau daug kas, net ir kai kurie pareigūnai tame pačiame Šakių policijos komisariate, apgailestaudami prognozavo, jog Šakių policijos Prevencijos poskyrio viršininkas Vidmantas Skeirys (44 m.), iš kurio ginklo buvo paleistas mirtinas šūvis, ilgam įsisuko į teismų karuselę. Mat tuo metu Lietuvoje jau buvo kitas toks pavyzdys – Raseinių policininkas Ruslanas Motko tuo metu jau net devintus metus laukė visų pakopų teismų išvados dėl to, kad dar 2006-ųjų rugsėjį, dirbdamas kelių patruliu Tauragės policijoje, tarnybos metu vijosi nestojusį automobilį, vairuojamą girto vyro, ir galiausiai stabdė jį šūviais iš tarnybinio ginklo, bet pataikė į sprunkančios mašinos keleivį ir jį sunkiai sužalojo. Teismams linkstant pripažinti, kad policininkas R. Motko persistengė ir yra vertas teismo bausmės, dauguma šalies policininkų vis skelbė, kad tuomet tarnybinis ginklas jų tarnyboje išvis nebereikalingas, jeigu jį panaudojus sulaukiama bausmės.

Ginklas – asmeninis

Bet, žinoma, niekas policijoje tarnybinių ginklų nepadėjo į šalį kasdienėje tarnyboje, o Šakių policininkas V. Skeirys tą lemiamą kartą, vykdamas naktį sulaikyti įtariamojo P. Varnelio, netgi ne tarnybinį ginklą pasiėmė, o asmeninį, išduotą savigynai. Mat užklupti šį įtariamąjį staiga buvo nutarta naktį, gavus informacijos, kad jis yra namie, o policininkas V. Skeirys tuo metu irgi buvo savo namuose – tarnybinį ginklą buvo tvarkingai palikęs darbovietėje. „Žinojau, kokio neprognozuojamo elgesio gali būti neblaivus Pranas Varnelis, todėl ir pasiėmiau asmeninį pistoletą „Beretta“, teisėtai laikytą namie“, – teisme aiškino patyręs policininkas V. Skeirys.

Šiandien šis pareigūnas džiaugiasi Kaišiadorių teismo verdiktu, nes teismas neįžvelgė jo kaltės paleidžiant šūvį iš jo pistoleto, kaip ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, parengę bylą teismui.

Gana ilgai per ikiteisminį tyrimą viešai neaptarinėtas įvykis Būdelės kaime dabar turi, galima sakyti, daug kam kiek netikėtą pabaigą – dėl policininko ginklu nušauto Ramūno V. žūties kaltas ne ginklo savininkas, o kartu su Ramūnu V. tą vakarą girtavęs Varniukas. Jis, sulaukęs netikėto policininko vizito savo pastogėje, iškart šoko priešintis, kėsinosi atimti ginklą, tad kilo grumtynės, o ginklas iššovė ir šūvis buvo lemtingas.

Buvo įtariamasis

Bet apie visa tai – nuo pradžių.

Telšių rajone gimęs ir kadaise 9 klases baigęs Pranas Varnelis, Šakių apylinkėse geriau žinomas Varniuko pravarde, pastaruoju metu gyveno svetimoje mirusių žmonių sodyboje Būdelės kaime. Šeimos nesukūręs vyras niekur oficialiai nedirbo, tik uždarbiaudavo pas ūkininkus. Jis gyveno su 8 metais vyresniu panašių pomėgių Ramūnu V. – teistu, vienišu, bedarbiu. Abu piktnaudžiaudavo alkoholiu.

Varniukas – dabar jau 8 kartus teistas nusikaltėlis. Už pirmąjį nusikaltimą, įvykdytą kartu su broliu, 1994 metais jis buvo nuteistas 2 metus kalėti, tačiau dėl amnestijos už grotų tuokart nepapuolė. Bet teismo malonė neatbaidė jaunuolio nuo naujų nusikaltimų. Jau 1996 metais Varniukas buvo nuteistas kalėti 6,5 metų už plėšimą ir tyčinį sunkų žmogaus sužalojimą. Vėliau, išėjęs į laisvę, vėl vogė ir plėšė, tad vėl vis sugrįždavo į „zoną”.

2014-ųjų kovą Varniukas Šakių krašte apiplėšė pažįstamą pensininką (70 m.), tačiau akistatos su policija vis vengė. Nors įtariamojo paieška oficialiai nebuvo paskelbta, bet šakiečiai policininkai vis tarėsi, kaip prisišaukti P. Varnelį. Štai todėl staiga ir buvo nutarta jį „imti“ naktį.

Tikslas – užklupti

Į Būdelės kaimą tarnybiniu automobiliu gerokai po vidurnakčio vyko policininkas V. Skeirys, gerai pažinojęs Varniuką nuo vaikystės, jo sūnus, tuo metu praktiką Šakių policijoje atlikinėjęs Mykolo Romerio universiteto studentas, kinologas su tarnybiniu pėdsekiu, nes kartą P. Varnelis jau buvo pasprukęs nuo policininko V. Skeirio per savo namų langą, ir dar vienas policininkas, vairavęs automobilį.

Likus iki reikiamos sodybos pusei kilometro, tarnybinis automobilis su vairuotoju liko laukti, o 3 policininkai ir šuo nuėjo į sodybą. Čia languose buvo šviesa, o policininkai per langą pamatė kambaryje sėdinčius du vyrus bei įjungtą televizorių.

Studentas buvo paliktas kiek atokiau sodybos, kinologas – prie pat namo, o V. Skeirys į namą įlipo tyliai, per langą. Taip siekta netikėtai užklupti policijos vengiantį P. Varnelį.

Namo viduje atsidūręs policininkas, jo teigimu, iškart prisistatė: „Policija“ ir nurodė P. Varneliui vykti kartu – jis esą sulaikomas. Tačiau Varniukas, jo teigimu, į policiją planavo eiti rytojaus dieną, net savo reikiamus daiktus į krepšį buvo susidėjęs, tad iš namų išvykti naktį jis nematė reikalo.

Netikėta tragedija

Nuo šio momento policininkų ir P. Varnelio parodymai skiriasi. Policininkai tikina, kad P. Varnelis iškart šoko priešintis – V. Skeirys tai patyręs pats, o kinologas matęs per langą. Anot V. Skeirio, Varniuko rankoje buvo peilis. Tuomet V. Skeirys išsitraukė ir užtaisė savo pistoletą, bet jo nebuvo nutaikęs Varniuko link. Akimirksniu P. Varnelis sugriebė policininkui už rankų, užlaužė jas ir suko, o tuo metu ir pasigirdo šūvis.

Šūvis visus sutrikdė – ginklas iškrito iš policininko rankos, o P. Varnelis irgi nuščiuvo, tad iškart buvo surakintas antrankiais. Į namą įbėgo V. Skeirio sūnus ir kinologas, prieš tai išdaužęs namo langą, per kurį įsakmiai riktelėjęs, kad P. Varnelis liautųsi priešintis ir smurtauti – taip parodęs, kad prie namo yra daugiau policininkų. Kinologas tikino negalėjęs per langą paleisti šuns agresyvaus vyro link, kai kilusios grumtynės, nes šuo būtų susižalojęs į lango rėmuose likusias stiklo šukes.

Šiurpiausia, kad po šūvio krito ant grindų kambaryje kartu buvęs sunkiai apgirtęs Ramūnas V. Jam po šūvio liko kiaurai sužalota krūtinė. Policininkas V. Skeirys dar bandė daryti dirbtinį kvėpavimą sužalotajam, tačiau iškviesti greitosios pagalbos medikai konstatavo, kad nelaimėlis mirė. Jam po vienintelio šūvio buvo sužaloti vidaus organai, įvyko vidinis nukraujavimas.

Kaltas P. Varnelis

Gi P. Varnelis teisme įtikinėjo, kad jis nė kiek nekaltas. Anot jo, naktį kambaryje staiga išdygęs pažįstamas, bet neuniformuotas policininkas buvo agresyvus, jį, miegojusį prie stalo, mušė antrankiais, tad reikėję nepasiduoti. Varniukas teigė negalėjęs muštis ar grumtis su policininku, nes buvęs labai girtas (buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,8 promilės alkoholio).

Tačiau teismas vadovavosi ne tik įvykio dalyvių parodymais (policininkai liudijo vienodai, V. Skėrio naudai), bet ir įvairių specialistų išvadomis. Svarbiausia – ant ginklo kriaunų buvo aptikta mažiausiai dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (ne vieno). Nors jie buvo netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau mikrodalelių mėginyje nuo P. Varnelio abiejų rankų buvo rasta šūvio pėdsakų dalelių. O ant ginklo nuleistuko nerasta policininko V. Skeirio DNR pėdsako – vadinasi, pareigūnas su ginklu elgėsi saugiai, piršto ant nuleistuko nebuvo uždėjęs, nesudarė jokių prielaidų atsitiktiniam šūviui.

Šiuo dviračiu Varniukas kas rytą išvykdavo iš savo namų ir parvykdavo tik prieš naktį (Redakcijos archyvo nuotr.)

Tokią išvadą padarė Kaišiadorių teismas (šis teismas tolimo jam Šakių krašto bylą nagrinėjo todėl, kad nebūtų įtarinėjimų dėl galimo savų teisėsaugininkų šališkumo) ir paskyrė P. Varneliui, dėl kurio kaltės iššovė, kaip nustatyta, blaivaus policininko pistoletas, pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę už netyčia pražudytą jo draugą. Baudžiamasis kodeksas už neatsargų gyvybės atėmimą yra numatęs švelnias bausmes – nuo arešto bausmės iki 4 metų nelaisvės.

Dar metus nelaisvės P. Varnelis šiuo teismo nuosprendžiu gavo už tai, kad sulaikomas tuokart priešinosi policijos pareigūnui. Šias abi bausmes subendrinus dar ir su paskutiniąja neatlikta teismo bausme, kurią Varniukas kaip tik atlieka, galutinė bausmė jam – 4 metai ir 9 mėnesiai, kurios dalį nuo 2014-ųjų pabaigos jis šiuo metu jau yra atlikęs.

Teismo nuosprendžiu P. Varnelis įpareigotas atlyginti turtinę ir moralinę žalą pražudyto girto draugo motinai – sumokėti 5300 eurų. Ši su savo šeimos nesukūrusiu, teistu, girtaudavusiu sūnumi retokai bendraudavo būtent dėl sūnaus pasirinkto nedoro gyvenimo būdo.

Kadangi P. Varnelis savo kaltę dėl šūvio kategoriškai neigia, vadinasi, Kaišiadorių teismo nuosprendį jis skųs apeliacine tvarka. Ką nuspręs aukštesnės pakopos teismai, sužinosime vėliau.

Tik faktai:

P. Varnelis yra jaunesnysis serijiniu žudiku praminto Antano Varnelio (23 m.), sušaudyto 1994-ųjų rugsėjo 28-ąją, taip įvykdant jam teismo paskirtą mirties bausmę, brolis.

1992 metais A. Varnelis (21 m.), būdamas kelis kartus teistas vagišius, pėsčiomis bastydamasis po Šakių, Jurbarko, Kelmės, Šiaulių ir Raseinių rajonus, per pusę metų nužudė 6 ir sunkiai sužalojo 3 vienkiemiuose gyvenusius pensininkus bei juos apiplėšė.

Tų pačių metų gruodį žudikas pagaliau buvo sulaikytas Kauno rajone ir suimtas.

Specialistai nustatė, kad A. Varnelis turi įvairių psichikos problemų, tačiau buvo pripažintas esąs pakaltinamas.

Kai Antanas Varnelis buvo sušaudytas, 4 metais jaunesniam jo broliui Pranui buvo 19 metų; abu broliai augo 7 vaikus – 4 sūnus ir 3 dukras – turėjusioje šeimoje, bet vėliau nerūpestingi tėvai neteko teisės auginti savo atžalas.

Irena ZUBRICKIENĖ