Pieno gamintojai atidžiai stebi, kaip pieno supirkimo kainos palengva kopia iš gilios duobės, ir viliasi, kad tai lemia ne rinkai būdingi spekuliantų žaidimai vertybinių popierių biržose. Ūkininkai nelinkę tikėti teoriniais išvedžiojimais, jie nori svarių argumentų.

Kaip tik tokių argumentų iš Nyderlanduose vykusio pasaulinio pienininkų kongreso atvežė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. Saulius Savickis ir šią savaitę jais pasidalijo su pieno supirkėjais, paragindamas, kol ne vėlu, labiau branginti pieno gamintojus. Žinoma, pastarieji turi suprasti, kad išsilaikyti rinkoje galės tik gamindami kokybišką pieną, o įgyvendinti šį tikslą padeda „Pieno tyrimų“ laboratorija.

Šviesa tunelio gale

Pasauliniame pienininkystės kongrese Roterdame paskelbtos naujienos tikrai svarbios. Dar svarbiau, kad jos – lyg gelbėjimosi ratas sunkias dienas išgyvenantiems pieno gamintojams Lietuvoje. Ir pirmiausia todėl, kad pieno ūkių savininkai gali būti ramūs ne tik dėl tolimos savo ūkių ateities, bet ir dėl naujausių tendencijų pasaulinėje pieno rinkoje. Demografai suskaičiavo, kad 2050-aisiais mūsų planetoje gyvens 9,6 mlrd. žmonių, o žmonės, kaip žinome, valgo ir ateityje jie norės ne bet ko prikimšti savo skrandžius, bet vartoti vis kokybiškesnius produktus, prie kurių priskiriami ir pieno produktai.Tačiau vien ši prognozė mums nesuteiktų itin didelio džiaugsmo. Žinoma, svarbu, kaip gyvens ir išgyvens mūsų vaikai bei anūkai, bet juk sėkmės vaisiais nori pasidžiaugti ir dabar gyvenantys pienininkai. Roterdame vykusiame pienininkystės kongrese šios srities specialistai savo kolegoms uždegė šviesą tunelio gale.

Paneigė mitus

Prieš dvejus metus VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. S.Savickis „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams pasakojo apie šarlatanų platinamus jokiais tyrimais nepagrįstus gandus apie tariamą pieno žalą žmonių sveikatai. Deja, tokiais masiškai platintais teiginiais patikėjo nemažai pieno vartotojų ir itin daug jaunų žmonių. Kai kuriose šalyse pieno vartojimas buvo sumažėjęs net 30 proc. Ir štai nauja žinia – pastaraisiais metais vis daugiau žmonių pradeda atskirti pelus nuo grūdų. Svarbiausia, kad prie to prisidėjo mokslininkai. Šią žinią pienininkai išgirdo ir Roterdame. „Pienininkystės specialistai atliko pastaraisiais metais mokslininkų parašytų straipsnių apie pieno riebalų įtaką ligoms kilti apžvalgą ir padarė mus ir visus protingus žmones džiuginančias išvadas“, – sakė dr. S.Savickis.

Nuo kitų metų pradžios „Pieno tyrimai“ inventorizuos vidaus rinkoje naudojamus pieno konteinerius ir tvarkys jų apskaitą.

Remdamiesi labai konkrečių tyrimų rezultatais, mokslininkai paneigė šarlatanų išplatintus mitus.

„Pavyzdžiui, buvo atlikti tyrimai apie pieno produktų įtaką širdies koronarinėms ligoms. Mokslininkai 2015–2016 m. savo straipsniuose pagrindė teiginį, kad, vartodami pieno produktus, minėtos ligos riziką labiau mažiname, o ne didiname“, – citavo mokslininkų išvadas dr. S.Savickis.

Reabilitavo sviestą ir sūrį

Kaip balzamą ant žaizdos lietuviai turėtų vertinti mokslininkų pastangas reabilituoti sviestą ir sūrį. „Mokslininkai nustatė, kad sviestas ir sūris mažina riziką susirgti širdies koronarine liga, o štai jogurtas priskirtas prie rizikingesnių produktų, nes jį gaminant naudojama daug cukraus, įvairių uogienių, džemo“, – priminė dr. S.Savickis.

Konstatuota, kad pienas mažina riziką patirti infarktą bei insultą. Mokslininkų nuomonės išsiskyrė nagrinėjant pieno įtaką susirgti antrojo tipo diabetu. Kita vertus, ši liga labai susijusi su gyvenimo būdu, taigi, jeigu esi neaktyvus, rizikuoji susirgti cukriniu diabetu, o pieno įtaka yra gerokai mažesnė, nei buvo manyta iki šiol. Labai svarbu, kad ir dėl palankių žinių apie pieną vis daugiau jo vartoja kinai. Gamindami maisto produktus kinai vis dažniau atsisako palmių aliejaus, o štai rusai laikosi kitokios nuomonės – šioje šalyje palmių aliejus vis plačiau naudojamas gaminant maisto produktus, jo importas per metus išaugo net 40 proc.

„Ekspertai mano, kad ir dėl aktyvesnės mokslininkų veiklos pasaulinėje rinkoje pradėjo sparčiai augti sviesto vartojimas“, – sakė dr. S.Savickis.

Gamybą skatino paklausa

Pasak „Pieno tyrimų“ direktoriaus, ekspertai šviesų rytojų piešia išgyvensiantiems šiuos sunkius laikus. Labai didelė tikimybė, kad pieno gamintojams ateina geri laikai. 2015-aisiais (palyginti su 2014 m.) pieno gamyba pasaulyje išaugo 2 proc. Augimas fiksuojamas ir šįmet, prognozuojamas ir artimiausiais metais. Ir svarbiausia, kad labai išaugo sūrio ir sviesto (atitinkamai – 2,8 ir 2,1 proc.) gamyba. Bet gal pieno perdirbėjai gamino į sandėlius? Ne. Jie šiuos produktus gamino todėl, kad rinkose išaugo jų paklausa. Taigi ir Lietuvos pieno perdirbėjai turėtų įžvelgti šviesą tunelio gale. Tokios tendencijos numatomos įvertinant tai, kad ES nebeeksportuoja ir net nebeplanuoja pieno produktų eksporto į Rusiją. Į šią rinką daugiausia pieno produktų patenka per Baltarusiją. Niekas negalėtų patikslinti, kiek produktų tiekiama iš Baltarusijos ir kiek – per Baltarusiją.ES sūrių eksportas auga nepaisant Rusijos embargo. Europiečiai jau rado alternatyvų Rusijos rinkai, nors sūrių kainos dar nesugrįžo į buvusias aukštumas.

Nuostoliai dėl mastito

Pieno gamintojams visame pasaulyje nuotaiką gadina daugiausia nuostolių atnešanti liga – mastitas. Kokia padėtis Lietuvoje?

„Jeigu pieno ūkiuose būtų labiau laikomasi švaros, lietuviai nedaug atsiliktų nuo labiau išsivysčiusių pienininkystės šalių“, – sakė dr. S.Savickis.

Verta pasimokyti iš Skandinavijos šalių, kuriose net 80 proc. visų sergančių karvių pieno mėginių tiriama dėl mastito sukėlėjo, Nyderlandų ūkininkai – 34 proc. Lietuvoje padėtis priešinga – dėl mastito sukėlėjo tiriama tik 0,1 proc. visų sergančių karvių. Kokios pasekmės?

„Kai tokie pieno gamintojai atvyksta pas mus ieškoti pagalbos, paaiškėja, kad ją teikti jau per vėlu. Gamintojai savo gyvulius gydė taip, kaip jie patys išmanė, tai ir nugydė“, – pastebėjo dr. S.Savickis. Be kita ko, specialistai pabrėžė prevencijos svarbą ir padarė išvadą, kad mastito galima tik išvengti, o jeigu šia liga karvė susirgo, tai gydyti jau neverta.

SLS stabiliai mažėja

Lietuvoje pieno gamintojų sumažėjo – jų liko 24 950, tačiau kasmet vis daugiau jų dalyvauja nuo 2004-ųjų įvestoje vadinamojoje laikinojoje tvarkoje, t.y. kai pieno mėginiai imami iš kiekvienos pieno siuntos. Pavyzdžiui, 2004-aisiais dalyvavo tik 116, 2012 m. – 507, o šįmet – jau 772 ūkiai. Įdomu, kad mažėja pieno gamintojų,  iš kurių „Pieno tyrimai“ tiesiogiai surenka pieno mėginius. Štai 2004-aisiais tokių buvo 116, 2012 m. – 111, o šįmet – 82. Iš šių ūkių „Pieno tyrimai“ kas ketvirtą dieną ima pieno mėginius tiesiogiai. Kokie duomenys? „Akivaizdi tendencija, kad ūkiuose, dalyvaujančiuose gyvulių produktyvumo kontrolės (GPK) sistemoje, somatinių ląstelių skaičius stabiliai mažėja“, – pastebėjo dr. S.Savickis.

Kokios priežastys?

„Įtaką darė ir krizė pieno sektoriuje. Kai pieno supirkimo kaina buvo dugne, ūkininkai paprasčiausiai neturėjo lėšų karvėms gydyti, todėl jas brokavo“, – sakė dr. S.Savickis.

Iš esmės tokia pat kryptis užfiksuota ir superkant pieną. Štai 2016-aisiais vidutinis SLS siekė 264 tūkst./ml. Taigi duomenys galėtų džiuginti dar labiau. Pasak dr. S.Savickio, reikėtų priartėti nors iki 150 tūkst./ml ribos. „Turime apie 15 proc. gamintojų pagal rėžius, kurių parduodamame piene SLS fiksuojama po daugiau nei 800 tūkst./ml“, – sakė „Pienio tyrimų“ vadovas.

Lietuviško pieno persvara

Kuo karvė natūraliau ganosi, tuo pieno riebalų sudėtis nustatoma geresnė. „Kaip tik dėl šios priežasties pieno perdirbėjus raginu ypač vertinti smulkiuosius pieno gamintojus, juo labiau kad jie pamažu traukiasi iš rinkos“, – siūlė dr. S.Savickis.

„Pieno tyrimai“ neseniai Kauno prekybos centruose surinko keliolika 3,5 proc. riebumo pieno bandinių ir atliko geriamojo pieno sudėties tyrimą. „Išvada tokia – sočiųjų rūgščių kiekis tiek Lietuvoje pagamintame, tiek įvežtiniame piene buvo toks pat, tačiau iš esmės skyrėsi nesočiųjų rūgščių kiekis – lietuviškos kilmės piene jų buvo beveik dvigubai daugiau, monosočiųjų rūgščių – daugiau kaip dvigubai, o oleino rūgšties lietuviško pieno bandiniuose buvo beveik 10 kartų daugiau nei importuotame“, – džiaugėsi rezultatais dr. S.Savickis. Tačiau galimybių riba dar neišsemta.

Karvei naudinga gulėti

„Pieno tyrimų“ vadovas ūkininkams patarė daugiau dėmesio skirti gyvulių komfortui. Kai kurie pieno gamintojai patys pastebėjo, kad karvės duoda daugiau pieno, jeigu joms sudaromos patogesnės sąlygos fermoje. „Turbūt daugelis ūkininkų nustebs, kai pasakysiu, kad karvėms daug maloniau gulėti ant smėlio, o ne ant, pavyzdžiui, čiužinio. Beje, labai svarbu, kad karvės pakankamai ir patogiai gulėtų. Kai karvė guli, tada ji gamina pieną, taigi kuo ilgiau ji guli, tuo ūkininkui naudingiau“, – priminė dr. S.Savickis.

Beje, „Pieno tyrimai“sukūrė pieno rodiklių kitimo analizės programą „Komfortas“, kuria naudojasi GPK sistemai priklausantys ūkiai. „Pieno tyrimai“ tokiam ūkininkui pateikia duomenis apie kiekvieną karvę, taigi ūkininkas gali planuoti pakeitimus savo fermose. „Pieno perdirbėjams siūlau motyvuoti ūkininkus naudotis tokia galimybe, mokėti papildomus priedus už dalyvavimą GPK sistemoje. Juk tai svarbu ne tik ūkininkui, bet ir pieno perdirbimo įmonėms“, – ragino VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius.

Pasiklydę konteineriai

Susidarė paradoksali situacija dėl pieno mėginių konteinerių apskaitos. 2012-aisiais vidaus rinkoje buvo naudojama beveik 140 tūkst. konteinerių, o šiuo metu – per 102 tūkst. Tačiau, mažėjant pieno gamintojų, konteinerių liko per daug. „Pieno tyrimai“ planuoja perimti konteinerių apskaitą į savo rankas, tačiau kai kurie pieno supirkėjai lyg ir nenori konteinerių grąžinti. „Kiek konteinerių mums atvežama, tiek mes grąžiname ir jie lieka pas pieno supirkėjus. Taip rinkoje nuolat sukasi nuo 12 iki 15 tūkst. konteinerių. Su daugeliu supirkėjų pavyko susitarti, tačiau penki supirkėjai vis dar delsia, todėl „Pieno tyrimai“ negali perimti apskaitos“, – aiškino apie kuriozinę situaciją dr. S.Savickis.

Be kita ko, supirkėjai konteinerius pirko tik iki 2003-iųjų, o paskui juos tiekė „Pieno tyrimai“. Pavyzdžiui, kai konteineriai sulūždavo ar tiesiog susidėvėdavo, juos pakeisdavo laboratorija. Taigi iš tikrųjų visi konteineriai jau pakeisti ir supirkėjai neturėtų patirti nuostolių. Yra ir atvejų, kai iš rinkos pasitraukę pieno supirkėjai konteinerių „Pieno tyrimams“ negrąžino. Štai ir atėjo laikas įvesti apskaitą, juo labiau kad „Pieno tyrimų“ atstovai pastebėjo, jog pieno konteineriai neretai naudojami ne pagal paskirtį. Kaip ten bebūtų, nuo 2017-ųjų pradžios „Pieno tyrimai“visus konteinerius perims ir tvarkys.