Tęsdami keliones po Kėdainių kraštą, šį kartą esame pačiame Kėdainių rajono pakraštyje, pietvakariuose, Pernaravos seniūnijoje, 4 kilometrus į šiaurės rytus nuo Čekiškės, prie Ringovės upelio esančiuose Langakiuose.
Nors gyvenvietė nėra didelė, čia veiklos netrūksta. Tuo pasirūpina entuziastingi ir idėjų nestokojantys gyventojai.
Įkūrė bendruomenę
Kad Langakių kaimo gyvenimas įgautų naują kvėpavimą, 2009 metais buvo įkurta bendruomenė. Šį procesą paskatino iniciatorius Langakių kaimo bendruomenės pirmininkas Antanas Čepliauskas.
Paklaustas, ar buvo sunku suburti žmones į bendruomenę, Antanas tvirtino, kad ne.
„Bendruomenės veikloje entuziastingai dalyvauja ir senjorai, ir vaikai, ir vidutinio amžiaus žmonės, o tai labai džiugina. Tiesiog vieni aktyviau renkasi į vienokias veiklas, renginius bei šventes, antri – į kitas.
Džiugina ir tai, kad bendruomenėje netrūksta talentingų žmonių. Įvairių renginių metu visus susirinkusiuosius išjudina ir kairėn dešinėn linguoti verčia suburti muzikiniai ansambliai, vadovaujami paaluoniškio Zenono Brazinsko.
Turime teatro grupę, kuriai vadovauja taip pat Zenonas.
Ansambliai pasirodo per gyvenvietėje vykstančius renginius, savo dainomis dažnai pradžiugina ir kitų vietovių gyventojus“, – veikliais kaimo žmonėmis pasidžiaugia bendruomenės pirmininkas.
Pagrindinė šventė – vasarą
Verta paminėti ir bendruomenės organizuojamų tradicinių švenčių ir renginių įvairovę, sako Antanas.
„Pagrindinė kaimo šventė – vasarą, kuri ilgainiui tapo gražia tradicine kaimelio sueiga – bendruomenės gimtadieniu, kurio metu netrūksta smagių akimirkų.
Kiekvienais metais bendruomenė kviečia į kalėdinę, Naujametinę, velykinę, Užgavėnių šventes.
Eilę metų aktyvistai mini visas valstybines šventes, senjorų dieną, derliaus pabaigtuves“, – tradicines Langakių kaimo šventes vardija bendruomenės pirmininkas.
Pasak Antano, bendruomenei nuobodu nebūna: „Kartu ne tik švenčiame, bet ir dirbame, renkamės į talkas, puoselėjame kaimo aplinką.“
Svarbiausia mėgti tai, ką darai
Antanas, bendruomenės pirmininku paskirtas nuo pat jos įsikūrimo pradžios, iki pat dabar nestokodamas entuziazmo vadovauja bendruomenei. Paklaustas, kaip randa laiko užsiimti tikrai nemažai laiko reikalaujančia veikla, tvirtina, kad, jei yra noro, laiko visada galima atrasti, svarbiausia mėgti tai, ką darai.
Nutūpė „Apuokas“
Bendruomenės pirmininko galvoje dar ir dabar kunkuliuoja ne ką mažiau idėjų ir planų ateičiai nei jų buvo prieš kiek daugiau nei dešimt metų tik įkūrus bendruomenę.
„Pirmaisiais bendruomenės gyvavimo metais dėmesys buvo skiriamas bendruomenės patalpoms.
Už projektines lėšas pasistatėme bendruomenės centrą, kurį labai greitai teko plėsti dėl išaugusio bendruomenės narių skaičiaus. Šalia turime pavėsinę, poilsio zoną, skirtą vaikams, krepšinio aikštelę. Šiemet šalia bendruomenės namų nutūpė „Apuokas“, tai – nauja skulptūra ir 28 tonas sveriantis rieduliukas, kuris simbolizuoja dar gyvuojančius ir jau išnykusius apylinkės kaimus.
Viliamės laimėti dar ne vieną projektą. Gautų lėšų dėka galėsime toliau gerinti bendruomenės namų aplinką.
Praverstų ir didesnės bendruomenės namuose esančios buitinės patalpos. Jų, kai į šventę ar renginį suguža svečiai, – per mažai.
Bet labai džiaugiamės ir tuo, ką turime, o laikui bėgant, jei bus proga, prasiplėsime“, – viliasi Antanas.
Sumažėjo ūkininkų
Langakių apylinkėse, kartu su aplinkinių kaimų gyventojais, gyvena apie 350 žmonių, tiksliai Langakiuose – apie 120 gyventojų. Kaime veikia parduotuvė, yra biblioteka, medicinos punktas.
„Dalis žmonių važiuoja dirbti į miestus, dalis – sėkmingai ūkininkauja vietoje. Juk jau nuo seno žinoma, kad Langakiai – žemdirbių kraštas.
Kolūkio laikais Langakiuose buvo apie 120 ūkininkų, dabar jų likę kiek daugiau nei dvidešimt.
To priežastis – senstantis kaimas“, – mano Antanas.
Gyvena dulkėse
Pagrindinė kaimo problema, kurią įvardija bendruomenės pirmininkas, – gyvenimas dulkėse.
„Jau prieš dvidešimt metų buvo kalbėta, jog žvyruotas kelias Langakių link bus išasfaltuotas. Tuometiniai deputatai, Seimo nariai mums žadėjo atlikti šį milžinišką darbą, tačiau iki šiol dar niekas nieko nesiima. Labai gaila, kad šitiek laiko turime gyventi dulkėse“, – guodžiasi Antanas.
Minčių neturi
Taip pat bendruomenės pirmininką neramina nežinomybė dėl Langakiuose esančio medicinos punkto ir bibliotekos gyvavimo.
Nors metus laiko šių įstaigų veiklos nebus stabdomos, tačiau kas jų laukia po metų, niekas negali pasakyti.
„Šalia bendruomenės namų turime apleistas patalpas, jei pavyktų jas iki to laiko suremontuoti, medicinos punktą perkeltume ten.
Dėl bibliotekos vis dar liktų nežinomybė, kurios sprendimui minčių kol kas neturime“, – teigia Antanas.
Išdirbo 47 metus
Ilgametė kaimo medicinos punkto felčerė Angelė Barščiauskienė Langakiuose išdirbo 47 metus.
„Šiemet buvo lygiai 50 metų, kai likimas mane atvedė į šitą kraštą. Baigiau medicinos mokyklą, su paskyrimu atvykau į Langakius ir pasilikau.
Neslėpsiu, esu labai dėkinga likimui, kad papuoliau į šitą kraštą, nes čia labai geri ir draugiški žmonės.
Kai tik atsikėliau į Langakius, netrukus įsisukau ir į kaimo visuomeninį gyvenimą. Buvau ir moterų tarybos pirmininkė, ir apylinkės tarybos narė.
Veiklos turėjau tikrai daug, nes tuo metu dar ir vaikus auginau, tačiau visur suspėdavau, ne taip, kaip dabar“, – sako Angelė.
Svarbiausia – mylėti
Svarbiausia – mylėti savo darbą, tikina ilgametė medicinos darbuotoja.
„O jeigu myli darbą, myli žmones ir visa vykdoma veikla yra artima širdžiai – entuziazmo ir noro dirbti niekas nesumažina“, – mano Angelė.
Yra reikalingas
Labiausiai šiuo metu širdį Angelei skauda dėl medicinos punkto likimo.
„Kai išėjau iš darbo, tai buvo prieš trejus metus, labai džiaugiausi, kad mane pakeičia jaunas, energingas, savo darbą ir žmones mylintis žmogus.
Kai prasidėjo karantinas, teko pristabdyti veiklą medicinos punkte. Jam tapus neefektyviam pradėta siūlyti gydymo įstaigą tiesiog uždaryti.
Tačiau, mano nuomone, medicinos punktas kaime žmonėms yra be galo reikalingas. Iš patirties žinau, jog ne kiekvienas turi noro sunegalavus kviestis greitąją, kenčia kone iki paskutinės minutės.
O kai medicinos paslaugos suteikiamos čia pat, vietoje, žmonės nė negalvoja kentėti skausmo ir kreipiasi“, – sako Angelė.
Diplomo neatėmė
Nors oficialiai Angelė medicinos punkte jau nebedirba, tačiau patarimų naujajai medicinos darbuotojai niekada negailėjo.
„Niekada neatsisakau pagelbėti, kai paprašo patarimo, visada jį duodu. Dabar aš ne kaip medikas, bet kaip šį darbą išmanantis žmogus.
Diplomo juk neatėmė, bet licencijos dirbti neturiu, tačiau patarimais dalytis niekas nedraudžia“, – tikina Angelė.
Grįžti nesinori
Prieš ketverius metus į Langakių kaimą iš Kauno atsikėlusios Irenos Kunickaitės sodyba kruopščiai prižiūrėta ir nuolatos puoselėjama.
Iš didmiesčio keltis į kaimą, anot Irenos, paskatino noras gyventi gryname ore.
„Su vyru Gintaru užsinorėjome ūkiško gyvenimo, gryno oro, galimybės užsiauginti ekologiškų daržovių vaikams bei anūkams.
Labai džiaugiamės, kad Langakiuose radome nusipirkti sodybą. Mums čia tikrai patinka, aplinka tapo sava.
Nepaisant to, jog kiekvieną dieną vykstame į darbą Kaune, tačiau grįžti ten kol kas visiškai nesinori.
Mūsų vaikams, anūkams taip pat čia labai patinka, dažnai atvažiuoja ir mus aplanko“, – gyvenimu Langakiuose džiaugiasi Irena.
Gilios šaknys
Tuo tarpu Langakių kaimo seniūnaičio Gintauto Daumanaičio šaknys – labai gilios. Jo seneliai, proseneliai, proproseneliai – tikri langakiškiai, o pats Gintautas taip pat čia gimė, augo ir laikui bėgant stebėjo, kaip keitėsi kaimo gyvenimas.
„Kaimas ilgainiui gražėjo. Pats gražumas prasidėjo dar jaunystėje, kai dėl melioracijos į gyvenvietę pradėjo keltis žmonės.
Šiuo metu kaime – apie 89 sodybas. Prieš tai Langakių gyvenvietė turėjo tik penkis namus, o nuo maždaug 1973 metų prasidėjo masinės statybos, kurios, galima sakyti, baigėsi Lietuvai atgavus laisvę.
Nuo tada kaime neatsirado nei vieno statinio, išskyrus Antano iniciatyva per dideles kančias ir vargus pastatyti bendruomenės namai“, – pabrėžia Gintautas.
Kilmė neužfiksuota
Visą savo gyvenimą Langakiuose praleidęs vyras sako, jog oficialiai šio kaimo pavadinimo kilmės istorija nėra užfiksuota.
„Bet iš žmonių kalbų ir seniausio 96 metų Langakių kaimo gyventojo Aleksandro Norkaus prisiminimų, Langakių kaimo pavadinimas kilo dėl to, kad gyvenvietėje gyvenę vaikai nuolat žiūrėdavo per langus į pravažiuojančius per Langakius žmones.
Tokia legenda, o kaip buvo iš tikrųjų, oficialiai užfiksuota nėra“, – tikina Gintautas.
Nenori išsikelti
Nors anot Gintauto, Langakių kaimas, kaip ir daugelis kitų krašto kaimų, retėja ir nyksta, tačiau čia – jo gimtinė, kurios nieku gyvu vyras nenorėtų palikti.
„Langakiai – širdžiai artimas karštas. Tarybiniais laikais čia sukūriau šeimą. Žmona, baigusi mokslus, gavo paskyrimą dirbti Langakiuose, o kai susipažinome, pasiliko čia visam laikui.
Jau 43 metus su žmona einame bendro gyvenimo keliu ir niekur kitur nenorime keltis. Mums čia sava erdvė, sava aplinka, savi žmonės, grynas oras“, – pasakoja Gintautas.
Gamina duris
Langakiuose, kaip ir Gintautas, visą savo gyvenimą praleidęs Arvydas Subačius pradėjusiame nykti pastate 1993–1994 metais įsirengė staliaus dirbtuves. Visa tai – Antano dėka, pabrėžia vyras.
„Viskas prasidėjo nuo mažo kambarėlio, o dabar patalpos po truputį plečiasi. Dirbtuvėse užsiimame durų gamyba. Veiklos tikrai netrūksta, nes gaminius tiekiame po visą Lietuvą. Daugiausia klientų iš Kauno ir Vilniaus.
Nors dirbame dviese, tačiau kai reikia pagalbininkų dažymui, džiovyklos krovimui, tada darbininkų skaičius tampa kur kas didesnis“, – apie veiklą kaime kalba Arvydas.
Investicijų – daug
Dovilės Jablonskienės ir jos vyro Saido iniciatyva Langakių kaimas greit galės džiaugtis senjorams skirtais Savarankiško gyvenimo namais.
Seniai mintyse brandintą svajonę Dovilė tikisi išpildyti jau šių metų rudenį.
„Na, o jei nepavyks, iki kitų metų pavasario privalėsime pradėti veikti.
Europos Sąjungos lėšų dėka padarėme patalpų vidaus remontą. Taip pat norime pakeisti pastato stogo dangą, jį apšiltinti, susitvarkyti kiemą.
Investicijų reikės dar tikrai nemažai, tačiau su projektinių lėšų pagalba laikui bėgant savo tikslus įgyvendinsime“, – viliasi įstaigos savininkė.
Ragina kreiptis
Langakių Savarankiško gyvenimo namai – ne pelno siekianti organizacija, todėl yra atvira rėmėjams.
Visi norintys prisidėti finansine ar kitokia parama gali kreiptis telefono numeriu 8 665 92 518.
Taip pat įstaigos savininkė šiuo telefono numeriu ragina kreiptis ir senjorus, norinčius apsigyventi Savarankiško gyvenimo namuose.
„Pirmenybę teiksime savo kaimo gyventojams ir arčiausiai gyvenantiems, tačiau įstaigoje apsigyventi, kad ji būtų visiškai užpildyta, galės senjorai iš viso rajono“, – akcentuoja Savarankiškų gyvenimo namų savininkė.
Džestina BORODINAITĖ