Norėtume savo dviem sūnums padovanoti turtą su sąlyga, kad jie jį gaus po mūsų mirties, o ne užrašyti testamentu. Ar reikia mokėti didesnį mokestį nei už palikimą? Ir ar marčios galėtų turėti pretenzijų dėl dovanoto nekilnojamojo turto skyrybų atveju? – klausia Vilhelmina iš Kauno.

Po palikėjo mirties, nesant testamento ar dovanojimo sutarties, visi palikėjo įpėdiniai paveldi pagal įstatymą visą turtą lygiomis dalimis.

Koks yra esminis skirtumas tarp testamento ir dovanojimo sutarties? Dovanojimo sutarties sudarymo atveju nuosavybės teisė į daiktą pereina iš karto po dovanojimo sutarties sudarymo. Vis dėlto dovanojimo sutartyje gali būti numatyta, kad dovanotojas pasilieka teisę naudotis dovanojama gyvenamąja patalpa iki mirties, t.y. pasilieka teisę gyventi dovanojamame būste. Testamentu asmuo tik išreiškia valią, kad po šio mirties visas turtas pereitų jo nurodytiems asmenims. Testamentas įsigalioja tik mirus palikėjui, iki tol jį galima tikslinti, keisti ar panaikinti.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato ir tai, kad vienam iš sutuoktinių dovanotas arba šio paveldėtas turtas yra įvardijamas kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nebent testamente arba dovanojimo sutartyje būtų nurodyta, jog turtas paliekamas abiem sutuoktiniams. Skiriantis asmenine nuosavybe turimas turtas nėra dalijamas pusiau.

Sudarant dovanojimo sutartį dėl nekilnojamojo turto arba dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė kaip 14 500 eurų, ji turi būti tvirtinama pas notarą, kuriam yra mokamas 15–30 eurų dovanojimo sutarties patvirtinimo mokestis. Toks pats 15–30 eurų mokestis mokamas ir už testamento patvirtinimą pas notarą.

Turtą įgijus dovanojimo būdu arba paveldėjus jį iš tėvų, jis nėra apmokestinamas nei gyventojų pajamų mokesčiu, nei paveldimo turto mokesčiu.