Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip nepakliūti į bėdą pardavus nuosavą automobilį

 Prieš trejus metus įsigaliojus Civilinio kodekso 6.333 str. 1 d. pakeitimams, pagal kuriuos pardavėjas atsako už automobilio trūkumus, jeigu jie atsirado iki jo perdavimo, naudotų mašinų pirkėjai tapo labiau apsaugoti nuo sukčių. Tačiau lazda turi du galus – vis dažnesni atvejai, kai nenaują automobilį įsigiję tautiečiai vėliau bando šantažuoti ankstesnį mašinos savininką dėl nebūtų dalykų arba prašo sumokėti dideles sumas už neva būtiną remontą ar net kėbulo koroziją. Kaip pardavus mašiną netapti šantažuotojų auka?

Būtina parašyti pastabas

Kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė advokatas Arnas Paliukėnas, tarptautinės automobilių federacijos (FIA) tarptautinio apeliacinio teismo teisėjas, savo asmeninį automobilį parduodantys žmonės, neprofesionalūs mašinų pardavėjai dar nėra įpratę ginti savo interesų ir daug negalvodami pasirašo ant tipinės pirkimo-pardavimo sutarties, kurią galima atsispausdinti „Regitros“ puslapyje.

„Tokios sutarties pasirašyti tikrai nerekomenduočiau, nes joje parašyta, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, buvusį nuosavybės teisės perėjimo metu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Ar nors vienas gali būti garantuotas dėl savo nenaujo automobilio būklės ar kaprizų?“, – klausia A.Paliukėnas.

Anot jo, ant standartinės sutarties automobilio pardavėjas būtinai turi parašyti dvi esmines pastabas: „mano žiniomis, pardavimo metu automobilis trūkumų neturi“ ir „pirkėjui buvo suteiktos visos galimybės apžiūrėti bei įvertinti automobilį“.

Šios dvi pastabos labai sumažina pirkėjų norą vėliau šantažuoti pardavėją dėl būtų ir nebūtų defektų bei reikalauti pinigų ir praktiškai panaikina jo galimybes laimėti, jeigu ginčas dėl mašinos būklės pasiektų teismą.

Teismo paprastai vengia

Pagal Civilinį kodeksą, jei pardavėjas nuslepia, kad automobilis autoįvykio metu buvo stipriai nukentėjęs (apvirtęs ant stogo, skendęs, virintas iš kelių kėbulų ir pan.), pirkėjas, vėliau išryškėjus trūkumams, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti iš pardavėjo, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, kad būtų tinkamai sumažinta daikto pirkimo kaina.

Taip pat – kad pardavėjas per protingą terminą neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus pašalinti įmanoma.

Jis per teismą gali reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (Civilinio kodekso 6.334 str.), nes jis buvo nuslėpęs įstatyme numatytą pirkėjui svarbią informaciją.

Tiesa, paprastai mašinas įsigiję pirkėjai į teismą kreipiasi tik išskirtiniais atvejais, nes tai užima daug laiko ir kainuoja nemažai pinigų.

Jautresni pasiduoda

Gerokai dažnesni atvejai, kai nenaują automobilį įsigijęs pilietis ima gąsdinti mašiną jam pardavusį asmenį, kad automobilis sugedo, reikalauja investicijų ar sumokėti kelis šimtus eurų už neva reikalingą remontą.

Jeigu automobilis kitame mieste, patikrinti, ar tai teisybė, labai sunku, o jautresni ar vyresni žmonės tiesiog psichologiškai palūžta, pasiduoda ir sutinka sumokėti reikalaujamą sumą.

„Jeigu nutinka taip, kad jūsų parduotas automobilis sugedo, visada prašykite, kad pirkėjas atsiųstų darbų sąmatą, o dar geriau – nepatingėkite nuvažiuoti į vietą ir patys įsitikinti. Lietuva nėra didelė ir tai tikriausiai bus pigiau nei mokėti reikalaujamą sumą“, – pataria A.Paliukėnas.

„Skambūs“ gedimai

Tiesa, neretai nutinka ir taip, kad ką tik nupirktas automobilis ima ir iš tiesų subyra. Lietuvoje jau nuskambėjo keli tokie įsimintini gedimai, buvusiam mašinos savininkui kainavę ne vieną tūkstantį eurų.

Štai, 2016 metų rugsėjį klaipėdietė V.P. už 6 tūkst. eurų įsigijo automobilį „Volkswagen Touareg“. Jau tą pačią dieną, jai grįžtant automobiliu iš Kauno į Klaipėdą, šis sugedo. Įgalioto „Volkswagen“ atstovo servise nustatyta, kad visiškai sugedo automobilio turbina. Servisas įvertino, kad pašalinti šį gedimą kainuotų 2,4 tūkst. eurų. Be to, nustatyti vairo trauklės, šakių, spyruoklių gedimai, kuriuos pašalinti kainuotų dar 1,2 tūkst. eurų.

Moteris taip pat patyrė kelis šimtus eurų išlaidų, kai sugedusį automobilį turėjo transportuoti. Ji kreipėsi į pardavėją, siūlydama sumažinti pardavimo kainą 3,6 tūkst. eurų suma, reikalinga automobilio trūkumams ištaisyti arba sutartį nutraukti. Automobilį moteriai pardavęs R.Š. teigė, kad svarstytų kompensuoti nebent nenaujos turbinos vertę.

Tuomet pirkėja kreipėsi į teismą, prašydama sutartį nutraukti. Bylą nagrinėjęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismas moters ieškinį atmetė, argumentuodamas tuo, kad V.P. neįrodė automobilį turėjus trūkumų, atsiradusių iki jo pardavimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad jos pirktas automobilis buvo 2006 metų gamybos, todėl ji negalėjo tikėtis nepriekaištingo jo veikimo, be to, pirkdama su draugu apžiūrėjo ir išbandė transporto priemonę ir ši jiems pasirodė tinkama.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teigė, kad moteris pati prisiėmė riziką, pirkdama naudotą automobilį nepatikrinusi jo techninės būklės autoservise. Tačiau apeliacinės instancijos – Kauno apygardos – teismas su šiuo argumentu nesutiko ir pabrėžė, jog pirkėjas neprivalo tikrinti perkamų daiktų kokybės vien todėl, kad šie daiktai nėra nauji.

Teismas V.P. ieškinį tenkino ir nusprendė taikyti restituciją: pardavėjas turės jai grąžinti pinigus, o ji jam – automobilį.

Tačiau tai dar – ne pabaiga. Šis sprendimas, priimtas po daugiau kaip 2 metų bylinėjimosi (2018 gruodį), dar gali būti skundžiamas kasaciniam teismui.

Vengti skambių epitetų

Pasak advokato Gedimino Žliobos, tokio ilgo ir varginančio bylinėjimosi abiem pusėms tikrai galima išvengti. Be to, yra dalykų, kuriuos turėtų žinoti ir nenaujų transporto priemonių pardavėjai.

Pasak G.Žliobos, sėkminga bylos baigtis suformavo precedentą, kad tokias bylas ateityje laimėti bus lengviau, todėl nenaujų automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems, mat dėl teismo patirtos išlaidos gali būti gerokai didesnės.

Pardavėjams jis siūlo vengti skambių epitetų ir neklaidinti skelbimais apie „idealią automobilio būklę“.

Pasak jo, pardavėjai turėtų vengti formuluočių „idealus automobilis“, „ideali automobilio būklė“, „tvarkingas, nenudrožtas“ ir panašiai.

Svarbu, kad pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytų visus žinomus automobilio trūkumus. Tokia informacija nuo nepagrįstų pirkėjo pretenzijų apsaugos ir patį pardavėją.

Stenkitės kalbėtis

Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių.

Jei įsigijęs automobilį klientas netrukus (pavyzdžiui – per parą) pastebėjo trūkumus, abiem pusėms yra naudingiau bendrauti ir bendradarbiauti.

„Stenkitės išspręsti ginčą taikiai: kalbėkitės, susirašinėkite elektroniniais laiškais, trumposiomis žinutėmis. Jei nepavyks susitarti, vėliau tai galės tapti jūsų įrodymais byloje. Nesiimkite taktikos neatsiliepti, jei jums skambina, neatsakyti į žinutes, elektroninius laiškus tikėdamiesi, kad pirkėjas „užmirš“ pretenzijas“, – patarė G.Žlioba.

Pasak teisininko, techninio paso turėjimas taip pat negarantuoja, kad parduodamas automobilis nėra sugedęs ir dėl transporto priemonės negalima reikšti pretenzijų. Į sutartį taip pat būtina įrašyti realią automobilio ridą. Be civilinės atsakomybės, pardavėjui suklastojus spidometro parodymus, jam gresia ir baudžiamoji atsakomybė.

Trūkumai turi būti esminiai

Siekiant išvengti nebūtinai teismų, tačiau ir nemalonumų, advokatas pataria atidžiau elgtis ir pirkėjams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad perkamas naudotas daiktas. Tačiau nors pirkėjas turi teisę, o ne pareigą patikrinti daiktą, teisme ši informacija gali būti naudinga.

„Todėl mano patarimas: prieš pirkdami patikrinkite automobilį. Tai svarbu, kad vėliau būtumėte pripažinti „atidžiu ir rūpestingu pirkėju“. Nebūtina to daryti autoservise, galima apžiūrėti ir pirkimo vietoje, tačiau nuodugniai, atsakingai“, – kalbėjo advokatas.

Jei automobilis sugedo ir juo nebegalite važiuoti, kuo greičiau apie tai praneškite pardavėjui trumpąja žinute ar kitu rašytiniu būdu. Taip pat iš karto kreipkitės į servisą, prašydami nustatyti ir įvertinti gedimus ir apie juos bei jų pašalinimo kainą informuokite transporto priemonės pardavėją.

Svarbu žinoti, kad, nusipirktą transporto priemonę norint sugrąžinti pardavėjui, turi būti nustatytų svarbių aplinkybių visuma – transporto priemonė turi daug trūkumų, jie yra esminiai (kaista variklis, sugedusi turbina, pasišalina aušinimo skystis, stabdžių sistemos gedimas), didelė remonto kaina, sudaranti, pavyzdžiui, trečdalį automobilio vertės.

Rekomenduojami video