Jonavos rajone esantis Žeimių miestelis – seniausia vidurio Lietuvos gyvenvietė. Čia galima atrasti ne vieną dėmesio vertą perliuką.

Vietovardžio paminėjimas

Žeimių miestelio istorijos klodus yra sukaupęs tautodailininkas Artūras Narkevičius, kuriam yra suteiktas garbės kraštotyrininko vardas. Neretai dėl miestelio duomenų į jį kreipiasi net profesionalūs istorikai iš Kauno ir Vilniaus. A.Narkevičius mielai sutiko papasakoti apie Žeimius, kurie yra svarbūs istoriniais įvykiais ir įtakingais žmonėmis. „Rašytiniuose šaltiniuose istorikai nurodo Žeimius XIII–XIV amžiuje buvus valsčiaus centru. Tačiau pirmą kartą ši vietovė buvo paminėta kronininko Motiejaus Strijkovskio. Jis teigė, kad 1319 metais čia vyko maršalo Henriko von Plotzkės kautynės su LDK kunigaikščiu Gediminu, kuris išplėšė šlovingą pergalę. Tačiau dabartiniai istorikai abejoja, ar tikrai šis mūšis vyko ties Žeimiais. Ši data ir aprašyti įvykiai dar laukia kruopštaus ir išsamaus tyrimo“, – teigė A.Narkevičius. Tačiau, pasak pašnekovo, labiau tikėtini Hermano von Vartbergės ,,Livonijos kronikoje“ ir Vyganto Marburgiečio ,,Naujosios Prūsijos kronikoje“ aprašomi mūšiai. Teigiama, kad 1363 metais vyko abiejų vokiečių ordinų magistrų žygis į Lietuvą, kurio metu Žeimiai buvo labiausiai nuniokoti. Kol nėra išsamių tyrimų, Žeimių miestelio bendruomenė nusprendė šios vietovės pirmąjį paminėjimą susieti su 1363 m. įvykiais ir nuo 1998 metų kas penkis metus Žeimiuose rengia šventes.

Dabartinė neogotikinė Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo šventovė Žeimiuose iškilo 1906–1909 metais.

Šedevras – dvaras

Žeimiai garsėja dvaru – vėlyvojo klasicizmo architektūros paminklu. Jis dokumentuose yra minimas 1500 metais, kuomet jį valdė Zavišų giminė, kuri daugiau kaip 150 metų garsino ir plėtė Žeimių kraštą. Yra žinoma, kad XVI amžiuje Žeimius su Zavišom lygiagrečiai valdė Medekšos ir Čechovičiai. „Trumpą, bet ryškų pėdsaką miestelio istorijoje paliko Teodoras Medekša, kurio žūties aplinkybės sukūrė savotišką to meto legendą ir įėjo į lietuvių tautosakos lobyną. Labai rūpinosi savo tėvonija – Žeimių dvaru – ir Dominykas Medekša, kuris gavo prekybos ir mugių teisę Žeimių miesteliui“, – pasakojo A.Narkevičius. Šis dvaras 1780 metais jau turėjo naują šeimininką – Livonijos vyskupą Juozapą Kazimierą Kosakovskį. Ši giminė dvarą valdė iki 1941 metų. Per pirmąją sovietinę okupaciją dvaras buvo nacionalizuotas. Pirmaisiais pokario metais dvare buvo įrengti butai, vėliau veikė žemės ūkio technikumas, įsikūrė Žeimių mokyklos pradinės klasės, mokyklos bendrabutis. Atgimimo metais kurį laiką pastatai buvo apleisti, bet vėliau juos įsigijo Noreikai. Dabar dvaro pastatas po truputį restauruojamas. Jame vyksta kultūriniai renginiai, meno projektai, edukacinės programos ir miestelio bendruomenės šventės.

Sukilėlių koplytėlė – Žeimių dvaro ansamblio dalis.

Žeimių šventovė

Pirmąją Romos katalikų bažnyčią Žeimiuose apie 1522 metus pastatė dvarininkai Zavišos. Dabartinė neogotikinė Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo šventovė Žeimiuose iškilo 1906–1909 m. klebono ir Jonavos dekano kunigo Mato Miežinio rūpesčiu. Šis kunigas nemažai nuveikė prisidėdamas prie parapijos lietuvinimo, įvesdamas lietuviškas pamaldas kas antrą sekmadienį. Prieš dešimtmetį, pagerbdami šio klebono atminimą, žeimiečiai jam atidengė memorialinę lentą.

Daug įvairių publikacijų, dokumentų iš archyvų ir senų leidinių bei pasakojimų apie bažnyčią surinkęs A.Narkevičius papasakojo klebono Eugenijaus Jokubausko prisiminimus, kuriuos dvasiškis užfiksavo 1944 metais. Kai vokiečiai traukėsi, o rusai į miestelio pusę šaudė sunkiąja artilerija, buvo nutarta numušti bažnyčios bokštus. „Operacijai paskirtas karininkas, žiūrėdamas pro žiūronus, pastebėjo bokšte stovinčią moterį, rodančią karinius ženklus, jog priešo čia nėra. Įsakymas buvo atšauktas, o rusų kariuomenė be pasipriešinimo įžengė į Žeimius. Karininkas pirmiausia susirado kunigą ir nuėjo į bažnyčią pasiaiškinti, kas galėjo rodyti tuos ženklus. Tuomet pamatęs fasade tarp bokštų stovinčią Marijos statulą karininkas sušuko, kad štai ta moteris rodžiusi karinius ženklus. Jo nuostabai nebuvo ribų, o kunigas iš visos širdies dėkojo Dievo Motinai, kad ši išsaugojo tokią brangią ir didingą Žeimių šventovę“, – pasakojo A.Narkevičius.

Miestelyje gražiai sutvarkytas skulptoriaus K.Bogdano skveras.

Kapinės ir koplytėlės

Žeimių bažnyčios šventoriaus teritorijoje yra senos kapinaitės, įkurtos dar prie senosios medinės bažnyčios. Senųjų kapų liko nedaug, nes kapavietės buvo paženklintos mediniais kryžiais. „Šioje vietoje buvo laidojami kunigai ir nusipelnę šio krašto žmonės bei bažnyčios rėmėjai. Tai grafai Kosakovskai, dvarininkai Klevščinskai, Nielovickai, Svolkenai, altorių meistras Augustinas Meslinas, bažnyčiai tarnavę kunigai, architektas Vaclovas Michnevičius ir kiti“, – akcentavo A.Narkevičius. Bene svarbiausi kapinaičių pastatai yra trys koplytėlės – kriptos. Jose palaidoti grafų Kosakovskių ir dvarininkų Nelovickų artimieji. Baltosios koplytėlės yra mažosios memorialinės architektūros paminklai. Manoma, kad jas galėjo projektuoti Laurynas Stuoka-Gucevičius. Šalia stovi raudonoji koplytėlė, pastatyta kartu su naująja bažnyčia apie 1906 metus. Joje, manoma, turėjo būti palaidoti labiausiai prie naujosios šventovės statybų prisidėję žmonės. Tai klebonas Matas Miežinis, architektas Vaclovas Michnevičius, Kosakovskiai ir kt. Trečioji koplyčia –dvarininkų Nielovickų kripta.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios šventoriaus Pietų koplyčia – raudonų plytų mūro, neogotikinė.

Bažnyčios šventoriuje yra ir šių laikų mediniai jubiliejiniai paminklai: koplytstulpis su keturiomis šventųjų skulptūrėlėmis, kuris buvo pastatytas apie 1975 metus, stogastulpis Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui prisiminti (1387–1987 m.) ir kryžius, skirtas jubiliejiniams 2000 metams (autorius A.Narkevičius). 2013 metais buvo pastatytas dar vienas stogastulpis, 1863–1864 m. sukilimui atminti (autorius A.Narkevičius).

Pagerbė architektą

Žeimių miestelio bendruomenė didžiuojasi, kad jų krašte vaikystę ir didžiąją gyvenimo dalį praleido architektas, inžinierius Vaclovas Michnevičius. Jis veiklai palankią terpę buvo radęs Vilniuje, o susikūrus Lietuvos valstybei dirbo Laikinojoje sostinėje. Daugiau kaip trisdešimt metų jis buvo laikomas autoritetingiausiu bažnyčių statytoju Lietuvoje. Šiuo metu žinoma 17 jo suprojektuotų ir pastatytų bažnyčių. Keletas bažnyčių pagal jo projektus buvo pastatytos Baltarusijoje. Jis prisidėjo prie stambiausių tarpukario inžinerijos projektų. Šviesios atminties architektas yra palaidotas Žeimių bažnyčios šventoriuje. Po trijų dešimtmečių klebonas Eugenijus Jokubauskas išrūpino, kad ant V.Michnevičiaus kapo atsirastų bent kuklus paminklinis akmuo.

Žeimių miestelio bendruomenė didžiuojasi, kad jų krašte vaikystę ir didžiąją gyvenimo dalį praleido architektas, inžinierius V.Michnevičius.

Iki 1991 m. architekto darbai buvo mažai tyrinėjami, o jis pats primirštas. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žeimių miestelio bendruomenė vėl pradėjo domėtis šio žmogaus asmenybe bei nuveiktais darbais. Todėl 2002 metais Strebeikiuose buvo atidengtas stogastulpis (autorius A.Narkevičius), menantis architekto gimtinę, viena miestelio gatvė buvo pavadinta V.Michnevičiaus vardu. 2007 metais Žeimių centre, priešais bažnyčią, buvo atidengtas V.Michnevičiaus biustas.

Puoselėja kultūros paveldą

Miestelyje gražiai sutvarkytas skulptoriaus Konstantino Bogdano skveras, kuriame įrengtas fontanas bei gėlynai. Yra paminklas 1919–1920 metų nepriklausomos Lietuvos Žeimių krašto savanoriams ir Sukilėlių koplytėlė, vietinių žmonių dar vadinama Šv. Jono koplytėle. Ji yra Žeimių dvaro sodybos statinys, menantis pirmojo dvaro savininko Dominyko Medekšos laikus. Koplytėlės atvaizdas buvo panaudotas kuriant miestelio herbą ir vėliavą. Žeimiuose tarp bažnyčios ir seniūnijos yra paminklas, menantis rezistenciją šiuose kraštuose. Tai balto mūro, tinkuota koplytėlė su Sopulingosios Marijos skulptūra. Šis nedidelis, bet įspūdingas lietuvišką koplytėlę primenantis paminklas tapo Žeimių sakralumo simboliu. Žeimiškiai neleido užmarštin nugrimzti senosioms kapinėms. Medžio drožėjai Linas Heningas ir A.Narkevičius šiai vietai atminti sukūrė kryžių. Prieš du metus Žeimių miestelio centre buvo pastatytas stogastulpis Žeimių krašto savanoriams, o praėjusią savaitę – atidengta lenta skulptoriui K.Bogdanui (autorius Kęstutis Krasauskas).

A.Narkevičius savo namuose yra įkūręs muziejėlį, kuriame sukaupta Žeimiuose ir Jonavoje gyvenusių žydų istorija.

Garsina Žeimių kraštą

Žeimių kraštą garsina čia gyvenantis tautodailininkas, medžio drožėjas, sertifikuotas šiaudinių sodų, žaislų ir girliandų kūrėjas A.Narkevičius, kuris yra užfiksavęs daugybę savo rekordinių darbų. Pastaraisiais metais Lietuvos rekordų knygoje jis yra įregistravęs net vienuolika savo pasiekimų. 2018 metais iš eglės medienos, pagal tarpukario pavyzdį, jis pagamino ilgiausią riešutų gliaudyklę. Tais pačiais metais jis išdrožė mažiausią kiaušinių ridenimo lovelį. A.Narkevičius yra mažiausio ir ilgiausio Lietuvoje pagaminto medinio žaislo autorius. Jis gamina ir rekežius, senovinius išmaniuosius žaislus, mūsų protėvių buityje naudotus namų apyvokos daiktus: miniatiūrinę kultuvę, rankšluostinę, kočėtuvę ir kitus. Tautodailininkas yra padaręs nemažai kryžių, koplytstulpių, medžio skulptūrų. Jam patinka drožti šaukštus, lipdyti puodus, švilpukus. Kaip jau buvo minėta, A.Narkevičiaus pomėgis – kraštotyra, Žeimių istorija. Savo namuose vyras yra įkūręs muziejėlį, kuriame sukaupta Žeimiuose ir Jonavoje gyvenusių žydų istorija.