Turbūt visi savo aplinkoje pažįstame vieną kitą ilgaamžį žmogų, kuris yra žymiai jaunesnis, energingesnis, aktyvesnis, negu užrašyta jo asmens dokumente. Apie tokią asmenybę sakome, kad tai savo dvasia labai jaunas žmogus, nors ir seniai jau pensininkas. Deja, visuomenė dažnai neįvertina pagyvenusių asmenų, nes neretai sprendžia apie juos pagal tai, kokia gimimo data parašyta pase…
Vis dėlto, matydami nepailstantį pagarbaus amžiaus senjorą aktyvistą, spėliojame, kokia gi ilgaamžystės ir neišsenkančios energijos paslaptis? Žavimės, kaip jie mėgaujasi tuo laiku, kuris jiems skirtas. Taip galima pasakyti ir apie kavarskietį Stanislovą Svirską, kuris vos už kelių mėnesių pasitiks savo garbingą 90 metų jubiliejų. Švelniai Stasiuku vadinamas ponas Stanislovas pelnytai gali būti vadinamas meninės saviveiklos veteranu. Retos muzikinės klausos ir puikiai išlavintos atminties S. Svirskas turi beveik 55-erių metų pedagoginį darbo stažą, maždaug 75 metų muzikavimo patirtį, ir, kas svarbiausia – iki dabar tebėra ištikimas savo pašaukimui. Stanislovo pašaukimas ir didžiąją laiko dalį užvaldęs kasdieninis, bet širdžiai labai mielas užsiėmimas – muzikavimas.
Muzika įprasmina gyvenimą
Neįkainojama Dievo dovana – gebėjimu muzikuoti – apdovanotas
Stanislovas nėra įgijęs specialaus muzikinio išsilavinimo, bet skaito iš
natų, aranžuoja dainas. „Muziką mokiausi savarankiškai. Ne tik teoriją,
bet ir harmonijos pagrindus. Mane labiausiai žavi akordų žaismas,
improvizacijos“, – teigė Stanislovas.
Apie muziką kalbėtis su
Stanislovu galima ilgai, nes savo mintis muzikantas tuoj pat iliustruoja
armonikos garsais, atliekamais kūriniais. Pasiteiravus, kokia yra
ilgaamžystės paslaptis, pašnekovas atviravo: „Aš armonika susižavėjęs
nuo vaikystės. Muzika įprasmina mano gyvenimą, harmonizuoja dvasinę
būseną. O dvasia juk valdo materiją, žmogaus kūną. Muzikavimas man yra
meditacija – maloni terapija ir labai veiksminga. Čia turbūt ir yra
ilgaamžiškumo paslaptis, kaip ir religijos išpažinimo prasmė.“
S. Svirsko atliekamų kūrinių labai smagu ir gera klausytis. Techniškai, o svarbiausia taip nuoširdžiai grojantis žmogus tiesiog spindi, mėgaujasi, tarsi kiekvienu kūriniu kuria po šventę klausytojui.
Vėl subūrė kapelą
Prieš penkerius metus Stanislovas Svirskas Kavarske iš naujo subūrė
liaudiškos muzikos kapelą „Šaltinis“, pats jai ėmėsi vadovauti.
„Daugelį
dešimtmečių Kavarskas turėjo kapelą, kuri sėkmingai grojo savo
parapijos, Anykščių, kitų rajonų renginiuose, Lietuvos respublikinėje
dainų šventėje. Laikui bėgant, vienas po kito išmirė muzikantai… Džiugu,
kad po ilgokos pertraukos vėl pavyko „prikelti“, atkurti kapelą, kad
puoselėjama ir skleidžiama tradicinė kultūra. Pamenu, iš pat pradžių
repeticijos vykdavo miesto bibliotekos patalpoje, tik vėliau, gal po
kokių metų – kitų, mus jau priėmė Anykščių kultūros centro Kavarsko
skyrius. Prisijungė groti meno vadovė Leda Kazokienė“, – pasakojo
Stanislovas.
Kapelos repertuare skamba smagios polkos, valsai, liaudiškos ir populiarios dainos. „Mūsų dievaitis – armonikos ansamblio tėvas, jo įkūrėjas Vytautas Juozapaitis. Kapelos repertuare: V. Juozapaičio ir Jurgio Gaižausko kūriniai. Man pačiam asmeniškai didžiausias iššūkis –groti Lietuvos armonikierių armonikieriaus, virtuozo Algimanto Mieliausko kūrinius, įgrotus Kauno muzikos įrašų studijoje 1997 metais trieile Peterburgo armonika, dar pačiame savo jėgų žydėjime. Man teko transponuoti ir sugroti dvieile rusiška armonika, daug primityvesne. Per atkaklų darbą pavyko išmokti keturis kūrinius: „Polkų polką“, „A. Mieliausko valsą“, „Bobutės polką“, ir dar vieną valsą, iš klausos girdėtą grojant dar jam gyvam esant. Jis paliko šį pasaulį prieš 5 metus“, – pasakojo S. Svirskas.
Į repeticijas – dviračiu
Stanislovas Svirskas armoniką įdeda į specialų tvirtą dėklą, pasikabina ant dviračio rankenos ir taip dviratuku atvyksta iki Kavarsko kultūros namų. Ar lynoja, ar slidu, kapelos vadovas visada pirmas atvyksta į repeticijas ir šiltai pasitinka kitus narius.
„Neblogai, bet galėtume ir geriau“, – paragina kolektyvą optimistiniais žodžiais Stanislovas, kai per vieną iš repeticijų paklausiau atliekamų jų kūrinių ir prisijungiu mušti būgną
Po repeticijos kultūros namuose muzikantas vėl sėda ant dviračio ir saugiu greičiu suka namų pusėn… Pasiteiravus, ar nesunku, gal bent instrumentą mašina namo nuvežti, pašnekovas tik maloniai nusišypso: „Nieko, aš įpratęs.“
Koncertuoja Kavarske ir tolėliau
Šiemet kapelos „Šaltinis“ narius koncertuoti buvo pakvietusi Rokiškio
rajono Skemų kaimo bendruomenė. Ilgoka kelionė nė kiek neišgąsdino
garbaus amžiaus muzikanto. Gal net atvirkščiai – jaunesni, žiūrėk, prieš
pat pasirodymą jaudinasi, šnekomis ir pajuokavimais bando kiek
atitolinti vidinį nerimą, o S. Svirkas ramiai laukia pasirodymo,
vyriškai konstatuodamas faktą: „Pagrosim“.
Neretai Stanislovą kviečia
groti kokioje pažįstamų asmenų šventėje, per jubiliejus, renginius.
„Dabar dažniausia groju armonika. Ji puikiai tinka per Jonines, kurios
Kavarske yra turbūt pati ryškiausia ir smagiausia šventė. Šiemet Joninių
vakaras vyko prie Šventosios upės“, – konstatavo muzikantas.
Gyvenimo kelią prisiminus
Stanislovas – uteniškis. Baigęs vidurinę mokyklą, pasirinko
filologijos studijas Vilniaus universitete. „Muzikuoti pradėjau nuo
mokykloje veikusio orkestrėlio, kuriame aš grojau balalaika, gitara, o
vėliau tas muzikavimas tęsėsi daugybę metų. Dalyvavau aukštosios
mokyklos – Vilniaus universiteto – dainų ir šokių ansamblyje. Labai
stiprus, profesionalaus lygio kolektyvas, atstovavęs Lietuvai pasaulio
jaunimo ir studentų festivalyje. Meno vadovas tuo metu buvo Vladas
Bartusevičius“, – pasakojo Stanislovas.
Baigęs universitetą,
Stanislovas 15 metų mokytojavo Troškūnų vidurinėje mokykloje, dėstė
lietuvių ir rusų mokomuosius dalykus, taip pat aktyviai įsitraukė į
kultūrinę, meninę veiklą. „Pirmiausiai Troškūnuose išmokiau jaunimą
pūsti birbynes, subūriau birbynininkų ansamblį. Vėliau buvau moksleivių
dūdų orkestro vadovas“, – pasakojo garbaus amžiaus muzikanta
1974 metais Stanislovas su šeima persikėlė gyventi į Kavarską, čia
55-erius metus pedagogas – filologas mokytojavo, o popamokinės veiklos
metu mokė mokinius groti.
S. Svirskas daug metų vadovavo Kavarsko
kultūros namų Kaimo kapelai, grojo birbyne, akordeonu, armonika. Turėjo
armonikierių grupę, o kelerius metus – net ir pučiamųjų orkestrą.
Kavarsko mokykloje birbynę pas S. Svirską pūtęs Egidijus Bagočiūnas tapo
Kavarsko „Estradinio ansamblio“ vadovu. „Net dvi kartos Bagočiūnų yra
geri muzikantai“, – pridūrė pašnekovas.
Išėjęs į pensiją, Stanislovas Svirskas dar 15 metų buvo Kavarsko Senjorų klubo vyrų ansamblio ir kapelos vadovu.
Grojimas – ne vienintelis pomėgis
Paklaustas apie pomėgius, Stanislovas juos vardija paeiliui: „Pirmiausia muzikavimas, antroje vietoje – žvejyba. Dviračiu nuvažiuoju, pažvejoju rajono vandens telkiniuose. Dar bitininkavimą, dainavimą reikėtų paminėti. Bažnyčios chore giedojau net 5 klebonų kadencijų laikotarpiu.“
Be viso to, S. Svirskas labai mėgsta skaityti poeziją, turi gerą
atmintį. Tomo Venclovos, Alfonso Nykos-Niliūno, Justino Marcinkevičiaus
eilės senjorui pačios mieliausios.
„Mėgstu pamedituoti. Turiu savo
maldą sukūręs. Mano meditacijos tekstas panašus į pasaulinę maldą, bet
daug išsamesnis“, – atviravo senjoras.