Kiekvienas puoselėjame savo kambario, balkono, o gal sodo gėles, tačiau žymiai sudėtingesnė užduotis – suformuoti vientisus viešųjų erdvių gėlynus, džiuginančius tos vietos gyventojų ir svečių akis. „Banga“ domėjosi, kiek gėlynams išleidžia kai kurios seniūnijos, į ką atsižvelgia kurdamos grožį pačiame miesto, miestelio centre, kiek tam tenka įdėti pastangų.
Gargždiškiai nori greito rezultato
Gargždų
seniūnė Indrė Žiedienė, paklausta, kiek centro gėlynams skiriama lėšų,
atsakė: „Priklauso nuo to, ar įrenginėjame naujus želdinių masyvus. Jei,
kaip prieš porą metų Klaipėdos gatvėje, gėlynas formuojamas naujoje
vietoje ir reikalinga technika teritorijai paruošti, skaldelė, kokybiška
žemė, gėlynų bortai, mulčias ir kiti elementai (pavyzdžiui, laistymui
reikalingų šulinėlių įrengimas), išlaidos yra didesnės ir tai yra
brangiausia dalis. Šiemet Gargždų miesto želdinių kūrimui ir tvarkymui
esame išleidę apie 13 tūkst. Eur. Tai apima vienmečių, daugiamečių gėlių
įsigijimą ir priežiūrą, lovelių ant atitvarų ir vazonų 22 vnt.
kompozicijos centrinėje miesto gatvėje, Savivaldybės bei muzikos
mokyklos pastatų ir aikštės augalai, taip pat šiemet naujai apsodintas
„kalniukas“ prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro.“
Anot
I. Žiedienės, gargždiškiai yra labai atidūs, pastabūs ir rezultato nori
greitai. „Tai puiku, tačiau gėlynams, kaip ir visiems geriems dalykams
gyvenime, reikia laiko. Taip jau yra, kad daugiamečiams augalams
suvešėti ir išpildyti kompoziciją reikia bent poros metų, o po to vis
gražyn. Taigi, dėkojame už kantrybę“, – šypsodamasi sakė ji.
Dovilai išleido 1 128 Eur
Dovilų seniūnijos
seniūnė Nijolė Ilginienė informavo, kad gėlynams šiemet išleido 1 128
eurus: „Pirkome našlaites, muškotus, pelargonijas ir levandas. Pernai
rinkomės pelargonijas, našlaites, ledinukes, gvazdikėlius. Įsitekome į
666 eurus. Šiemet suma didesnė, nes neberizikavome pirkti pigesnių
augalų – gvazdikėlių ir ledinukių, kadangi pernai pastaruosius augalus
nugraužė šliužai. Brangiausi mūsų pirkiniai – muškotai ir pelargonijos“,
– sakė N. Ilginienė.
Ji akcentavo, jog yra dėkinga Šiūparių gėlių
ūkio savininkams Renatai ir Giedriui Bernotams, kurie ne tik dovanoja,
bet ir pasodina gėles Šiūpariuose.
Formuodama gėlynus seniūnija
atsižvelgia į gėlių atsparumą, grožį. „Kas gali būti gražiau už rožių ir
levandų aromatą ir kaskadines pelargonijas ant palangių?“ – retoriškai
šypsodamasi klausia seniūnė.
Anot jos, malonu, kai gyventojai – tiek
seniūnijos, tiek rajono – pasidžiaugia ir klausia, kaip jas prižiūrime,
kad tokios gražios gėlės ir taip gausiai žydi. „Už tai esu dėkinga visam
kolektyvui: ir tiems, kurie sodina, ir tiems, kurie laisto, tręšia ir
parenka gėles. Dėkoju ir Dovilų bibliotekininkei E. Žukauskienei, kuri
daugiausia ir dirba prie gėlių parinkimo. Aišku, sulaukiu ir komentarų,
kad seniūnijoje per mažai gėlių, per mažai žieminių augalų, tačiau tam
reikia turėti apželdinimo specialistą, kuris ne tik parenka augalus,
projektuoja gėlynus, bet ir prižiūri visą augmeniją“, – paaiškino Dovilų
seniūnijos seniūnė.
Endriejave suvešėjo levandos
Endriejavo
seniūnijos seniūnės padėjėja Ilma Grikšienė „Bangai“ sakė, kad gėlynams
skiria apie 1 000 eurų. „Puošti seniūniją stengiamės daugiametėmis
gėlėmis, populiariausios – begonijos ir ledinukės. Brangiausiai kainuoja
gėlių kompozicijos į vazonus“, – teigė ji.
Vos tik įvažiavus į
Endriejavą ir sustojus prie seniūnijos akis užlieja levandų jūra: jų čia
yra tiek violetinių, tiek baltų. Ar sudėtinga priežiūra? „Ne,
palaistome, trąšų dedame. O kai nužydi, svarbu nukarpyti stiebelius. Jau
pernai jų buvome sodinę, o šiemet jos suvešėjo, sužydėjo. Dėl laistymo,
tai šiemet palanki vasara, nedaug reikia, tačiau, jei nelyja, kas
antrą, trečią dieną – laistome. Kitu atveju išdžiūtų ir nieko neliktų“, –
kalbėjo I. Grikšienė. Šalia buvusi Dalia Daugėlienė (Judrėnų seniūnijos
specialistė žemės ūkiui ir aptarnaujanti Endriejavą) sakė, kad būtinai
reikia į Endriejavą atvažiuoti pavasarį, kuomet sužydi tulpės ir
narcizai – vaizdas ir kvapas fantastiški! Ji gyrė Ilmą už jos indėlį
puoselėjant šį gėlyną. Šiemet žiedais lepina ir sužydėjusi hortenzija.
I.
Grikšienė, paklausta, ar sulaukia pagyrimų iš gyventojų, atsakė: „Būna,
pasako, kad gražu, tačiau kitiems tai neįdomu ir pan. Juk visi mes
gudrūs kitus pakritikuoti, o padaryti jau sudėtingiau.“
Veiviržėnuose brangiausias kupolo apsodinimas
„Pernai
vienmečių gėlių pirkome už 934,50 Eur, o šiemet – už 1 239 eurus“, –
sako Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė. Anot jos, gyventojų
prašymu, Šukaičių kaime, Liepų gatvėje, už 207 eurus buvo nupirkti eglių
ir liepų sodinukai. Šiemet daugiamečių gėlių buvo nupirkta už 718,74
Eur.
Kad augalai būtų vešlūs, reikalingas atitinkamas gruntas ir
trąšos. Joms išleista 950 eurų. „Augalus parenkame pagal gėlynų buvimo
vietą. Gėlynus formuojame patys, pasikonsultuodami su gėlių ūkių
darbuotojais. Seniūnija turi dvi aplinkos tvarkytojas, kurios ir
prižiūri gėlynus. Daug idėjų pasiūlau ir pati. Jų semiuosi iš kelionėse
matytų įdomesnių gėlynų, interneto. Pavasarį populiariausios buvo
našlaitės, vėliau – begonijos ir pelargonijos“, – kalbėjo E. Sluckienė.
Ji
pasakojo, jog brangiausiai kainavo kupolo apsodinimas Veiviržėnų
centre. Jame daugiausia vienmečių gėlių, taip pat aplink kupolą buvo
susodinti 26 daugiamečiai vynvyčiai.
„Pagrindinį taką skvere
apsodinome 140 vienetų lanksvų. Slėnio taką puošia visa eilė levandų.
Levandos kvepia ir miestelio centro gėlyne“, – pasidžiaugė pašnekovė.
Seniūnija dėl gėlynų iš gyventojų sulaukia tik gerų atsiliepimų.
„Vasaros metas tam ir yra, kad džiugintų mus savo spalvomis“, –
neabejoja seniūnė Edita.
Priekulėje pakeri rožynai
Priekulės
seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė teigė, kad šiemet atliko kelis
mažos vertės pirkimus: „Įsigijome durpių gėlių auginimui gėlinėse ir
rožyno mulčiavimui Priekulės mieste už 353 eurus. Sudarėme sutartį už 2
940 eurų dėl vienmečių gėlių sodinukų pirkimo. Iš šios sumos jau
panaudojome 1 287 eurus. Puošdami viešąsias Priekulės, Venckų, Drevernos
erdves sodinome smulkiažiedes ir didžiažiedes našlaites, cimžiedžius,
serenčius, šlamučius, karpažoles, pelargonijas ir daug kitų ryškių,
gražių augalų.“
Taip pat už 1 210 eurų Priekulės seniūnija pirko
dekoratyvinių sumedėjusių ir daugiamečių žolinių augalų – švelniosios
rasakilos, šluotelinės hortenzijos, paprastojo šermukšnio, ašuotės
sodinukų. Jie panaudoti Priekulės miesto Klaipėdos g. ir Stragnų II
koplyčios-mauzoliejaus teritorijai apželdinti.
„Formuodami gėlynus
Priekulės, Venckų, Drevernos viešosiose teritorijose atsižvelgiame į
praktiškumą bei naujausias želdynų tendencijas. Brangesni, įdomesni yra
„ant bangos“ esantys augalai“, – pastebėjo D. Bliūdžiuvienė.
Įvažiavusius
į Priekulę vienareikšmiškai pakeri rožynai. Ne veltui ir Priekulėje
vasarodavusi rašytoja Ieva Simonaitytė labai mėgo rožes, jomis
didžiavosi, turėjo apie 40 kelmų.
Vėžaičiuose – prioritetas atspariems augalams
Beveik
1 300 Eur – tokią sumą Vėžaičių seniūnija 2022 m. išleido vienmečių ir
daugiamečių gėlių įsigijimui. Anot Vėžaičių seniūnijos seniūno Alvydo
Mockaus, formuojant seniūnijos gėlynus, prioritetas teikiamas ilgai
žydinčioms gėlėms, kurios atsparios nepalankioms augimo sąlygoms (vėjui,
sausrai, tiesioginiam saulės poveikiui).
2022 metais daugiausia
įsigyta ledinukių ir pelargonijų, todėl jų kaina sudaro didžiausią
įsigytų gėlių dalį. „Gyventojai džiaugiasi įrengtais ir žydinčiais
gėlynais“, – sakė A. Mockus.