Visuotinis nerimas užvaldė žmones artėjant šildymo sezonui, kai į aukštumas pašokusios kietojo kuro, elektros, degalų kainos. Gyventojams elektra brangsta tris, o dujos – keturis kartus. Nei atlyginimų, nei pensijų ar pašalpų didėjimas tokio pabrangimo nekompensuoja. Tačiau rajono gyventojai supratingi, pasiruošę išgyventi visus sunkumus, kad tik nebūtų karo ir ligų.
Sunkiau jaunoms šeimoms
„Labai baisu
klausantis žinių per televiziją: tie, kas jas kasdien girdi, yra
išsigandę, tačiau baimės išpūstos – realybė kitokia, – įsitikinusi
Audronė Gvazdauskienė iš Maciuičių. – Gal sunkiau jauniems žmonėms –
nesu nei per jauna, nei pagyvenusi ir visada ieškau išeities.“
Savo
erdvų namą ji šildys pjuvenų briketais ir malkomis. „Už 10 kubinių metrų
džiovintų malkų – 600 eurų, bet radau ir už 550 eurų, – kalbėjo
Audronė. – Turiu akmens anglių, bet nenoriu kūrenti – geriau biokuru.“
A.
Gvazdauskienė nesijaudina ir dėl pabrangusios elektros, be kurios
neišsiverstų savo namų ūkyje pradedant elektriniais vartais ir baigiant
buities prietaisais. „Paskutinį kartą gavau sąskaitą – mokėti 70 eurų už
mėnesį. Netaupau elektros – naudoju tiek, kiek reikia. Esu sudariusi
sutartį su tiekėju porai metų“, – sakė ji.
Audronė prisipažino, kad bijo žiemos sniego – tektų daug „sportuoti“, kol nusikastų ir galėtų išvažiuoti iš kiemo.
Gerduvėniškė
Ramunė (vardas pakeistas) neslėpė, kad jai labai neramu. „Esu viena
šeimos maitintoja, dirbanti už minimalią algą: vyras – neįgalus, sūnus –
moksleivis. Šiaip taip vertėmės ir nesiskundėme, kol nepašoko kainos.
Ir gąsdina ne maisto kainos – valgį ruošiu pati, kad pigiau ir skaniau
būtų, o kuro, elektros, degalų kainos, – dėstė Ramunė. – Pernai 3 tonos
akmens anglių kainavo 460 eurų, o šiemet tiek kainuoja viena tona. Kitu
kuru negalime kūrenti, nes katilas pritaikytas šiam. Eisiu į seniūniją
prašyti kompensacijos. Beje, šiemet iš giminaičių sulaukėme piniginės
paramos, o ką reikės daryti ateityje?“
Pataria ne dejuoti, o dirbti
Milda (vardas
pakeistas) iš Vėžaičių seniūnijos iš anksto pradėjo ruoštis žiemai:
išgriovė seną krosnį, kurią tekdavo kurti ryte ir vakare, kad prišildytų
būstą. „Pastatėme židinį, kurį užkūrus iš karto sušyla kambarys, –
džiaugėsi Milda. – Šiemet pirkome pjuvenų briketų, kurie dvigubai
pabrangę lyginant su praėjusiais metais, o mano pensija padidėjo tik 7
eurais – iš viso 173 Eur, nes neturiu darbo stažo.“ Paskutinį mėnesį už
elektrą sumokėjusi 65 eurus, Milda pradėjo taupyti – atsisakė kepimo
krosnies, elektrinio virdulio. „Įjungiu tik kambario apšvietimą,
televizorių ir šaldytuvą. Ištversime, svarbu, kad tik karo nebūtų“, –
nesijaudino Milda.
Optimizmo nestokoja ir pensininkė Birutė
Paulikienė iš Šiūparių. „Mūsų troba nedidelė – daug kūrenti nereikia –
užsikuriame krosnį ir visas būstas sušyla, – dėstė šiūpariškė. – Malkų
šiemet nepirkome – liko iš ankstesnio šildymo sezono. Jau dabar
kūrename, kad jaukiau būtų.“ Jos negąsdina ir elektros energijos kaina –
turi sutartį su tiekėju, ir jai pabrango vos keliais centais, dujų
balionas – pora eurų. „Mes per daug nedejuojam – nieko baisaus nėra.
Daugiau dirbkime, užsiauginkime daržovių ir galėsime išgyventi“, – dėstė
B. Paulikienė. Ji prisipažino, kad labiau už viską baugina karas
Ukrainoje, kur bombarduojama, griaunama, naikinama, žūsta žmonės. „Mes
gerai gyvename“, – palygino šiūpariškė.
Buvo ir sunkiau
„Nebijau žiemos, šildymo
sezono, nors mano pensija – 350 eurų“, – optimistiškai kalbėjo 87-erių
metų dreverniškė Teresė Mažikienė. Pensininkė be elektros neišgyventų:
būstas šildomas elektra, naudojasi elektriniais buities prietaisais –
verda valgį, skalbia, įjungia internetą, televizorių.
„Nedejuoju dėl
kainų – žmonės per daug skundžiasi. Gauna tūkstančius, atėję į krautuvę,
nežino ką pirkti, o bėdoja. Aš nesiskundžiu – užaugau nepalyginamai
sunkesnėmis sąlygomis. Man užteks bulvikių su padažu. Melskimės, kad tik
karo nebūtų, nežūtų vaikai ir anūkai“, – kalbėjo T. Mažikienė.
„Malkos
pabrangusios: neseniai kaimynai nusiderėję nusipirko mašiną malkų už
600 eurų, o vasarą kainavo 400 eurų – trečdaliu pabrango, – palygino
Povilas Slušnys iš Lapių kaimo. – Visgi malkų kainos skiriasi. Mūsų
namas apšiltintas – reikės trečdaliu mažiau malkų. Bet teks ir
pataupyti, priklausomai nuo orų.“
Jis neslėpė, jog dabartinė
situacija – brangymetis gadina nuotaiką. Anot pašnekovo, viskas
susidėjo: pandemija, karas, infliacija. „Žmonės nusivylę šalies
politikais, iš Vyriausybės reikia racionalesnių sprendimų“, – samprotavo
P. Slušnys.
Skiriasi kaina ir kokybė
Endriejave
įsikūrusios UAB „Paežerio medis“ savininko Kęstučio Mižutavičiaus
teigimu, šiemet malkos dvigubai brangesnės nei prieš metus. Kainos
stabilizavosi rugpjūtį: vienas erdmetris juodalksnių kainuoja 57 Eur,
beržų – 70 Eur, o kaitriausių uosių, ąžuolų ir skroblų – 75 Eur.
Trigubai
pabrango medžio pjuvenų briketai, beveik 4 kartus – granulės. „Viena iš
priežasčių, kad šis kuras pabrango – jis paklausus užsienyje, ir kuro
gamintojai jį eksportuoja“, – teigė K. Mižutavičius. Taigi dabar
briketai kainuoja 420–470 eurų už 960 kg, o granulės – 500–600 eurų už
toną.
Pasak verslininko, gyventojai pirko ir malkas, ir briketus, ir
granules. „Padejuodavo, kad brangu, ir pirkdavo. Šiuo metu, atrodo, visi
apsirūpinę kuru, bet prasidėjus šalčiams pirkėjų atvyks“, – neabejojo
jis. Ar ateityje kuras brangs? „Sunku pasakyti, bet kainos jau
„išsipūtusios“ – jeigu ekonominėje sistemoje kažkas pradės strigti (ir
jau stringa), malkos turėtų pigti“, – teigė K. Mižutavičius.
Pasidomėjus
„Bangos“ laikraštyje pagal skelbimus parduodamo kietojo kuro kainomis,
paaiškėjo, kad pigiau lapuočių malkas siūlė kretingiškis kuro
pardavėjas – po 600 eurų už 10 erdmetrių, o už tokį kiekį spygliuočių
medžių atraižų prašė 400 eurų.
Toną akmens anglių galima nusipirkti
už 460 eurų. „Neprisimenu, bet atrodo, kad pernai nekainavo nė 200
eurų“, – sakė mažeikiškis pardavėjas, prekiaujantis rusiškomis akmens
anglimis. Bet klaipėdiškis toną akmens anglių siūlė už 440 eurų, o
fasuotų anglių granulių – už 485 eurus.
Dar pigesni durpių briketai – po 210 eurų už toną, bet ir šie pabrangę apie 85 eurus.
Virginija LAPIENĖ