Iš pažiūros Pabaiskas, esantis Ukmergės rajone, rodos, niekuo neišsiskiria iš kitų Lietuvoje esančių miestelių, tačiau jis žymus dėl čia 1435-aisiais vykusių kautynių tarp pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių. Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas sakė, kad pernai Pabaisko mūšio inscenizacijos šventė į miestelį pritraukė kone du tūkstančius lankytojų. Šiais metais tikimasi taip pat nemažo būrio svečių, nes Pabaisko bendraminčių klubas organizuos vištų lenktynes.

Puošia miestelį

G.Lapukas pasakojo, kad į seniūnijos gyvenimą naujų vėjų atnešė naujakurių iš Klaipėdos Dovilės ir Andriaus Janulių šeima. Kalvis, daugelio žmonių vadinamas metalo plastikos meistru, A.Janulis Pabaiskui skyrė net kelis savo meno kūrinius. Vienas jų – neįprasta metalinė seniūno kėdė, stovinti šalia Pabaisko seniūnijos. Jos sėdynėje įsmaigstyti 10 cm ilgio tankūs akėčių virbai simbolizuoja, kad seniūno kėdė nėra labai patogi ir minkšta, kaip kam nors atrodo.

Seniūnas G.Lapukas akcentavo, kad Pabaiskas mena svarbius Lietuvai istorinius įvykius (Autorės nuotr.)

Pabaisko seniūnas džiaugėsi, kad miestelis kiekvienais metais gražėja. Neseniai jis buvo papuoštas augmenija, kurią padovanojo Irena Ruginienė, dekoratyvinių augalų įmonės „Miškelis“ savininkė.

„Svajoju, kad Pabaiskas taptu gražiu miesteliu, panašiu į matytus Austrijoje. Tačiau tam reikia lėšų. Neseniai miestelyje buvo renovuota pagrindinė mokykla. Labai norisi sutvarkyti šaligatvius ir kelią“, – mintimis dalijosi G.Lapukas. Seniūnas pastebėjo, kad miestelio gyventojai taip pat puoselėja savo aplinką: tai įmantresnę tvorą sumontuoja, tai nustebina gėlynais.

Bendruomenė neseniai pastatė koplytstulpį. „Istorinis miestelis turi turėti savo veidą. Norime, kad Pabaiskas pritrauktų kuo daugiau lankytojų. Kol kas daug turistų nesulaukiame. Daugiau žmonių atvyksta tik į šventes“, – minėjo seniūnas.

Pasak G.Lapuko, miestelio gyvenimą pagyvina ir savo darbais paįvairina Bendraminčių klubas, kuriam vadovauja D.Janulienė ir Skautų slėnio vadovas Jonas Dragūnas. Savo veikla prisideda Pabaisko (pirmininkė Rasuolė Amankavičienė), Antakalnio (pirmininkė Regina Martinkienė), Padvarių (pirmininkas Gediminas Žudys), Varinės (pirmininkė Regina Černiauskienė) bendruomenės ir seniūnaičiai Marijonas Vilkelis, Viktorija Kromelienė, Edgaras Ošenis. Daug darbų nuveikia ir seniūnijos darbuotojai, Vilniaus ukmergiečių bendruomenės pirmininkė Regina Škuropad ir kiti.

Rengiamos šventės

Seniūnas akcentavo, kad Pabaiskas mena svarbius Lietuvai istorinius įvykius. 1435 m. šiose vietovėse vyko mūšis tarp pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių. Pabaisko mūšyje buvo galutinai sutriuškinta Livonijos ordino galybė, todėl jis jau niekada nebekariavo su LDK. Manoma, kad Pabaisko mūšyje kovojančios pusės buvo sutelkusios maždaug po 30 tūkst. karių. Didelė jų dalis čia žuvo. Ne veltui istorikai teigia, kad Pabaisko mūšis savo reikšme prilygsta Žalgirio mūšiui.

Istorinėje kautynių vietoje buvo pastatytas akmeninis aukuras ir koplytstulpis. (Autorės nuotr.)

Pabaisko mūšio 570-osios metinės buvo įamžintos 2005 m. Viktoro Žentelio skulptūra. Tuomet skulptorius sukūrė beveik keturių metrų aukščio paminklą iš granito, kuriame atsispindi to meto kovos. Įamžinant šią istorinę vietą kautynių lauke buvo pastatytas akmeninis aukuras ir koplytstulpis. Dar 1988 m. Ukmergės rajono miškininkai ten pasodino ąžuolyną, o 2008-aisiais pirmuosius Lietuvos kariuomenės ąžuolyno medžius pasodino Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai.

G.Lapukas minėjo, kad gyvosios istorijos festivalio „Pabaisko mūšis“ šventė miestelyje vyksta ne vienus metus. Vis dėlto praėjusiais metais joje dalyvavo itin gausus dalyvių būrys.

Pabaisko mūšio 570-osios metinės buvo įamžintos 2005 m. Viktoro Žentelio skulptūra. (Autorės nuotr.)

Šventės organizatoriai Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras bei Pabaisko bendraminčių klubas renginyje sujungė dvi epochas: viduramžius ir XX bei XXI amžius. Pabaisko bendraminčių klubo vadovė D.Janulienė pasakojo, kad šventėje netrūko įvairiausių pramogų, kurios labai patiko dalyviams.

Buvo organizuotos barankų mėtymo varžybos, vištų lenktynės, vyrai jėgas išbandė kilnodami statines, kovodami su maišais, mėtydami inkarą ir kitose rungtyse. „Kadangi daugelį dalyvių sudomino vištų lenktynės, jas norėjome organizuoti ir šiais metais. Žemės ūkio ministerijai parašėme projektą ir jam įgyvendinti gavome 1 500 eurų. Vištų lenktynės Pabaiske vyks rugsėjo 3 dieną“, – apie organizuojamą šventę pasakojo Bendraminčių klubo vadovė D.Janulienė.

Sutuoktiniai Januliai jau ruošiasi šventei. Jie iš neseniai Kaišiadoryse vykusio Paukščių festivalio parsivežė 11 viščiukų, kuriuos ketina auginti. Vėliau ūgtelėjusius viščiukus per varžybas planuojama išnuomoti šventės dalyviams, norintiems dalyvauti varžybose, tačiau neturintiems savo paukščio. Per vištų lenktynes planuojama surengti ir įvairių paukščių parodą.

Bažnyčia iš lauko akmenų

Pabaisko miestelio centre žvilgsnį traukia architektūros paminklas – Švč. Trejybės bažnyčia. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad bažnyčią čia 1436 m. pastatė Žygimantas. Tai buvo jo padėka Dievui už pergalę Pabaisko mūšyje. Bažnyčia vėliau dar kelis kartus buvo atstatoma. Dabartinė, iš lauko akmenų sumūryta, bažnyčia pastatyta 1821–1836 m. pagal architekto J.Levoisier projektą. Klasicistinio stiliaus bažnyčioje išsaugotas užrašas „Domus meus domus orationis est“ (iš lot. „Mano namai yra maldos namai“).

Šventoriaus tvora ir varpinė taip pat sumūrytos iš lauko akmenų. Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčios statinių kompleksas, susidedantis iš Švč. Trejybės bažnyčios, varpinės ir tvoros su vartais, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas regioninės reikšmės lygmuo. Šios bažnyčios klebonas Rimantas Laniauskas teigia, kad pats didžiausias bažnyčios turtas – vargonai, kurie yra vieni iš vertingiausių vėlyvojo baroko mažųjų vargonų Lietuvoje. Praėjusiais metais UAB SMD vadovas Valdas Petronis bažnyčiai ir jos varpinei padovanojo apšvietimą, todėl sutemus šventorius nušvinta kitomis spalvomis.

Pabaiskiečiai pasakojo, kad didžiausia šventė jų miestelyje – tradicinė Žolinė, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidai. Praėjusiais metais miestelyje buvo vykdomas projektas „Žolinė Pabaiske – tradicija, etnokultūra ir gyvoji pamoka“. Šio projekto vadovė Gina Pažiūrienė, subūrusi draugėn kraštiečius ir svečius, dar kartą visiems priminė šio krašto Žolinės tradicijas, neatsiejamas nuo liaudies dainų, šokių ir žaidimų. Atokvėpio valandėlei šalia bažnyčios pabaiskiečiai gražiai susitvarkė poilsio erdvę.