„Po Didžiojo Novgorodo ir Niujorko mes esame trečioje vietoje“, – šmaikščiai Panevėžio rajono Naujamiesčio miestelį pristatė humoro nestokojantis vietos savivaldos atstovas, entuziastingas ekologiško maisto ir sveikos gyvensenos propaguotojas Juozas Klioris.

Tapo kultūros ašimi

Iš tikrųjų naujamiestiečiai turi kuo didžiuotis. Dailės galerija, šiaudinių skulptūrų plenerai, jaunųjų skulptorių stovyklos, ekologinės gyvensenos idėjos į Naujamiestį sutraukia daug svečių ir smalsuolių. Tai – kūrybiškų ir aktyvių mažo miestelio gyventojų užmojai.

Prieš dvidešimt metų duris atvėrusi Dailės galerija tapo kultūros ašimi ir naujamiestiečiams padovanojo daugybę įsimintinų bei prasmingų susitikimų su įžymiais menininkais ir ryškiomis asmenybėmis, jaukių vietos bendruomenės pasibuvimų. Dailės galerijoje lankėsi ir prezidentas Valdas Adamkus.

„Kai prieš dvidešimt metų pasukome netradiciniu keliu ir įkūrėme Dailės galeriją, sulaukėme visokių svarstymų. Ir tai suprantama, nes toks sumanymas buvo naujovė. Vieniems ją reikėjo atrasti, kitiems – prie jos priprasti“, – prisiminė Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos vadovė Vigyta Dumbrienė.

Po pirmųjų renginių net ir skeptiškai nusiteikę miestelio gyventojai skubėjo į susitikimus su menininkais. Žmonių atsiliepimai drąsino kultūros centro darbuotojus, kad jų siekis ugdyti miestelio bendruomenę žodžiu, garsais ir spalvomis pasiteisintų.

Traukia ugnies spektakliai

Pastaraisiais metais Naujamiestis garsėja šiaudinėmis skulptūromis, kurios Vėlinių išvakarėse virsta įspūdingų ugnies spektaklių dalyvėmis. Jų pasižiūrėti susirenka ne tik vietos gyventojai, suvažiuoja ir nemažai žiūrovų iš Panevėžio, kitų miestų.

Pirmą šiaudinę skulptūrą – legendomis apipintą bajorą Čičinską – kultūros centro darbuotojai sukūrė Panevėžio rajono Upytės gyvenvietei švenčiant 750 metų jubiliejų. Šventės pabaigoje suliepsnojusi nedorėlio Čičinsko skulptūra įkvėpė rengti tradicinius šiaudų plenerus. Šį rudenį bus vienuoliktas.

Šiaudines skulptūras padeda statyti mokiniai, darželio auklėtiniai, miestelio žmonės, kūrybiniame procese siūlosi dalyvauti kitų rajono miestelių gyventojai, kolektyvai. „Paprastai rugsėjį kuriame, spalį grožimės, o prieš Vėlines savo kūrinius paleidžiame į dangų. Visą šį spektaklį gaubia mistinė aura“, – pasakojo V.Dumbrienė.

Vienas įspūdingiausių šiaudų plenerų buvo dvaro tema, kai tradicinėje šiaudinių skulptūrų parko vietoje buvo teatrališkai pristatytas dvaro kiemas su karieta, arkliais, fontanais ir patrankomis. Pernai dešimtmečiui skirto plenero metu gimė „Gyvenimo tėkmės traukinys“. Tačiau šios unikalios šiaudinės skulptūros, skirtingai nei kurtos ankstesniais metais, nebuvo sudegintos.

„Šiaudinės skulptūros sutraukia daug žiūrovų, tad nusprendėme jas palikti pasigrožėti. Ir iš tikrųjų pernai per Vėlines prie mūsų šiaudinio traukinio buvo pilna žmonių“, – kalbėjo Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos vadovė.

Pagrindinei šiaudų plenerų „režisierei“, parodų kuratorei tautodailininkei Rimai Serdikevičienei prisilietimas prie šiaudų – nenusakomas malonumas. Iš vytelių, šiaudų, žolių ir kitokių natūralių medžiagų tautodailininkė nuolat kuria mažus stebuklus.

Jaunuolius skatina kurti

Šiame miestelyje užgimė ir jaunųjų skulptorių plenerų – vasaros stovyklų – tradicija. Jų autorius ir puoselėtojas – Naujamiesčio vidurinėje mokykloje dirbantis skulptorius, tapytojas Dalius Dirsė. Šiemet jau aštuonioliktą kartą jaunuosius kūrėjus jis pakvies į kūrybinę stovyklą. Dažniausiai jos vyksta menininko vienkiemyje, kur ne vienas jaunuolis savyje atrado kūrėjo gyslelę ir apsisprendė sekti mokytojo pėdomis.

Kūrybinėse stovyklose pabuvojo ne viena dešimtis jaunųjų skulptorių ne tik iš Panevėžio rajono mokyklų. Į plenerus atvažiuoja moksleiviai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, kitų šalių.

„Neseniai grįžome iš Estijos, Muhu salos, kur vyko visų trijų Baltijos šalių jaunųjų skulptorių stovykla. Vaikai prisilietė prie bažnyčios šventoriuje augusio 300 metų uosio, nulaužto vėtros. Parapijos taryba nusprendė, kad geriausia būtų šimtametį medį paversti skulptūromis“, – pasakojo D.Dirsė.

Sveikuolių judėjimas

Naujamiesčio bendruomenė – viena iš tų retų bendruomenių Lietuvoje, kur vyksta sveiko maisto šventės. Jau ne vienus metus miestelio mokiniams ir ikimokyklinukams siūloma gerti ekologiškų sulčių, vartoti daugiau pieno produktų.

Naujamiesčio seniūno pavaduotojas J.Klioris – ekologinių idėjų generatorius, įtraukiantis įvairaus amžiaus miestelio gyventojus į sveikos gyvensenos projektus. Tam prijaučiantys entuziastai kasmet laukia rudenį vykstančios vakaronės su ekologiškais produktais.

„Šeimininkės prigamina tokių gardžių ir sveikų patiekalų, kad jų pavydėtų geriausi Vilniaus restoranai ir kavinės“, – naujamiestiečių kulinarinius gabumus gyrė pats ekologiškus grūdus auginantis ir maistingas košes gaminantis vienas iš seniūnijos vadovų.

Dvejus metus iš eilės seniūnija ir visuomenės sveikatos specialistai organizavo sveikatos mokyklas. Ir vaikai, ir suaugusieji visą savaitę mankštinosi, grūdinosi, kartu gamino sveikus patiekalus, lankė paskaitas ir užsiėmimus, kuriuos vedė žinomi šalies sveikuoliai.

Faktai

Naujamiesčio miestelis žinomas nuo XVI a. antrosios pusės. Čia nuo seno gyveno karaimai. Iki šiol išlikusios kelios jų šeimos. Naujamiestiečiai prižiūri vienas didžiausių Lietuvoje karaimų kapinių.

XVI a. pabaigoje Ostapas Valavičius Naujamiestyje pastatė evangelikų reformatų bažnyčią, įkūrė parapinę mokyklą. Tai buvo viena pirmųjų mokyklų Lietuvoje.

Dabartinė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ne kartą buvo sudegusi ir atstatyta. Stiprus gaisras ją suniokojo ir 2007 m. Po 6 metų ji atstatyta.