Deltuvos miestelis – vos už 6 kilometrų į vakarus nuo Ukmergės, prie Ukmergės–Kėdainių kelio. Miestelio centre tyvuliuoja nedidelis ežerėlis, vietinių žmonių vadinamas Bambizų bala, netoliese teka Armonos upelis. Iš miestelio keliai veda į Ukmergę, Kėdainius, Veprius. Deltuvoje gyvena apie 560 žmonių. Dauguma gyventojų dirba žemės ūkyje ir medžio apdirbimo įmonėje. Miestelyje veikia pagrindinė mokykla, yra ambulatorija, šeimos gydytojo kabinetas, paštas, kultūros namai, biblioteka, parapiniai senelių namai, dvi parduotuvės, kavinė-baras.

Jubiliejiniai renginiai

Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius pasidžiaugė, kad šiais metais miestelis mini keletą gražių sukakčių. Viena iš jų – Deltuvos žemės 800-osios metinės. „Deltuvos žemė – vieno iš Lietuvos regionų, Aukštaitijos, senųjų žemių, pirmą kartą ji buvo paminėta 1219 metais taikos sutartyje tarp Haličo Voluinės (Ukraina) kunigaikštystės ir lietuvių žemių kunigaikščių. Tai pati seniausia žinoma XIII amžiaus pradžios informacija apie minėtą sutartį, kurią pasirašė Deltuvos kunigaikščiai Judeikis, Pukeikis, Bikšys ir Ligeikis“, – pasakojo seniūnas.

Pasak G.Radzevičiaus, šia proga Deltuvoje vyko ir dar vyks daug gražių renginių. Vasario 16 dieną Deltuvos kultūros namuose, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, deltuviškiai susitiko su kaligrafijos meistru kraštiečiu profesoriumi Albertu Gursku, kuris pristatė savo kūrybos darbų parodą bei organizavo kaligrafijos užsiėmimą. Balandžio pradžioje Deltuvoje varžėsi daugiau nei 100 šaškių mėgėjų. Čia vyko tarptautinis turnyras, kuriame dalyvavo atstovai net iš tolimosios Indijos. Šį turnyrą organizavo deltuviškis šaškininkas Vidmantas Ziezis, kuris yra ir miestelio stalo žaidimų „Taktika“ klubo įkūrėjas.

„Visa informacija apie Deltuvoje organizuojamus renginius skelbiama Facebook paskyroje. Šventes, kurias tik yra įmanoma, transliuojame tiesiogiai, kad jas galėtų stebėti deltuviškiai, gyvenantys užsienyje. Neretai jas stebi per 500 kraštiečių“, – pabrėžė pašnekovas.

Deltuviškiai laisvalaikiu turi ką veikti, nes čia gausu kultūros renginių, įvairių vakarų, sportinės veiklos.

Įamžinta istorinė vieta

G.Radzevičius paminėjo ir dar vieną Deltuvai svarbią datą – pirmojo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvio 100-metį. Ta proga istorinėje vietoje prie senosios klebonijos buvo pakabinta memorialinė lenta. Šis pastatas, pastatytas XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, yra glaudžiai susijęs su Lietuvos kariuomenės istorija. Pasak seniūno, 1919 metais Deltuva buvo užimta bolševikų kariuomenės, prieš kurią kovojo 200 lietuvių pėstininkų ir 20 raitelių. Jiems vadovavęs karininkas Jonas Variakojis buvo atsigabenęs keletą pirmosios Lietuvos kariuomenės patrankų. Iš jų ir buvo paleistas pirmasis sviedinys į Deltuvos kleboniją, kurioje buvo įsikūręs bolševikų kariuomenės štabas. Deja, sviedinys nesprogo – paliko tik išmuštą pėdsaką pastato sienoje.

Pasak seniūno G. Radzevičiaus, senoji klebonija, pastatyta XX a. pradžioje, glaudžiai susijusi su Lietuvos kariuomenės istorija.

Medinė bažnyčia

Deltuvos miestelis garsus savo architektūros paminklais. Žymiausias iš jų – medinė liaudiško klasicizmo stiliaus Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1752 metais. Bažnyčia dabartinę išvaizdą įgavo po rekonstrukcijos 1872-aisiais. Šventoriuje stovi įdomių proporcijų medinė varpinė ir 1930 metais statytas dviaukštis stogastulpis, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Pačioje bažnyčioje yra daug paminklinių dailės kūrinių: ant bažnyčios bokšto esantis kryžius, trys altoriai, molbertinės tapybos paveikslas „Marija“, XIX a. skulptūra „Nukryžiuotasis“, XIX a. vėlyvojo baroko stiliaus monstrancija, relikvijorius, dalmatika, trys arnotai (vienas jų – XVIII a. pabaigos).

Šalia bažnyčios yra įsikūrę parapiniai senelių namai, kuriuose gyvena 32 seneliai. Pati vyriausia šių namų gyventoja – 100 metų Vladislava Guobienė. Šių namų socialinė darbuotoja Ieva Kralikevičiūtė pasakojo, kad prieš šventes senelius aplanko aplanko daug žmonių, įvairių kolektyvų, kurie jiems padovanoja daug šilumos ir džiugių akimirkų. „Senelių namuose organizuojamas turiningas laisvalaikis – nuo mankštų ir meno užsiėmimų iki išvykų. Pats mėgstamiausias senjorų užsiėmimas – žaidimas bingo ir domino. Šiltuoju metų laiku seneliai daug laiko praleidžia lauke“, – sakė I.Kralikevičiūtė.

Parapiniuose senelių namuose daug darbelių sukuria Irena Kukarskienė (iš kairės), Monika Juzonytė ir Juzė Pakėnienė (antra iš kairės – socialinė darbuotoja I.Kralikevičiūtė).

Architektūros objektas

Dar vienas įdomus Deltuvos miestelio architektūros objektas – vienos pirmųjų Lietuvoje evangelikų reformatų bažnyčios liekanos. 1815 metais ji buvo paversta – javų rezervo sandėliu nelaimės atvejams. Tarpukariu bažnyčia stovėjo apleista, išplėštais vargonais, bet nebuvo labai nuniokota. Joje Antrojo pasaulinio karo metu buvo įsikūrę vokiečių kareiviai. 1944 metais bažnyčios bokštas, kaip galimas stebėjimo punktas, vokiečių buvo susprogdintas. Šio sprogimo metu nukentėjo ir visas pastatas, kuris neremontuojamas ir neprižiūrimas gerokai apnyko. Prasidėjus atgimimui, čia buvo pradėtos organizuoti talkos – pašalintos šiukšlės, išsikeroję krūmai. G.Radzevičius pasakojo, kad šalia bažnyčios vykdavo meno ir literatūros šventės, teatralizuoti vaidinimai. Pastato būklei kasmet blogėjant, renginiai čia nebevyksta. „Dabar prie bažnyčios liekanų lankytojai gali pamatyti, kaip ji atrodė kadaise. Čia yra įrengta speciali pakyla, ant kurios užlipus ir pažvelgus tiesiai pro stiklą galima išvysti realų statinį 3 D formatu“, – pasakojo Deltuvos seniūnas.

Įdomus Deltuvos miestelio architektūros objektas - vienos pirmųjų Lietuvoje evangelikų reformatų bažnyčios liekanos.

Istorinis mūšis

Deltuvą garsina ir šalia miestelio vykęs praeities mūšis. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1812 metais, puldamas Rusiją, Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas su savo didžiąja armija žygiavo per Lietuvą. 140 tūkstančių karių persikėlus per Nemuną į Kauną ir be pasipriešinimo žygiuojant Maskvos link, ties Deltuva įvyko pirmasis Prancūzijos ir Rusijos karo mūšis. Jis istorijoje žinomas kaip Vilkmergės mūšis. Jo metu puolančios Prancūzijos armijos antrasis pėstininkų korpusas susirėmė su besitraukiančiu Rusijos pirmuoju pėstininkų korpusu. Šis mūšis istoriškai svarbus, nes tai buvo vienintelis Napoleono armijos mūšis Lietuvos teritorijoje, jis sugriovė garsiojo imperatoriaus kovos planus. Rusijos kariuomenei pavyko sėkmingai atsitraukti. 1998 metais prie dabartinio Žalgirių kaimo ir Deltuvos kapinių mūšiui atminti buvo pastatytas obeliskas.

Deltuvoje rengiamos Napoleono mūšio inscenizacijos.

Mūšio inscenizacijos

Nuo 1998 metų Deltuvos miestelyje kas antrus metus rengiamos įspūdingos šio mūšio inscenizacijos, kuriose dalyvauja Lietuvos ir užsienio karo istorijos klubų nariai, persirengę tų laikų kariniais mundurais. Gražios, spalvingos šventės suburia minias žmonių, kurie stebi, kaip žvanga kardai, aidi patrankų šūviai. Pasak seniūno, šventė Deltuvoje vyks ir šiais metais.

Miestelio praeitis liko įamžinta Deltuvos herbe, kuriame pavaizduoti plačiaašmeniai kovos kirviai primena senąsias kovas, sudėtingą valstybės kūrimosi etapą. Jame Deltuvos žemė vaidino nemažą vaidmenį. Herbe vyrauja dvi pagrindinės senosios Lietuvos heraldikos spalvos – raudona ir balta (sidabras). Raudona simbolizuoja drąsą, narsą, pralietą kraują kovose už krašto laisvę, sidabras – dorą ir turtą, krašto žmonių dvasingumą. Deltuvos herbą sukūrė iš Gintarų kaimo kilęs kraštietis dailininkas profesorius A.Gurskas.

Pirmajam Prancūzijos ir Rusijos karo mūšiui atminti prie dabartinio Žalgirių kaimo ir Deltuvos kapinių pastatytas obeliskas.

Dubenėtas akmuo

Miestelio svečiai Deltuvoje gali apžiūrėti centre, netoli kultūros namų, esantį ritinio formos dubenėtą aukuro akmenį. Šis plokščiadugniams dubenėtiems akmenims priskiriamas riedulys buvo rastas Deltuvos apylinkėse melioruojant laukus. Panašu, kad įduboje rinkdavosi lietaus vanduo ir jam bei šalia deginamai ugniai būdavo priskiriamos sakralinės savybės. Mokslininkų teigimu, dubenėtieji akmenys yra senosios Perkūno garbinimo tradicijos, paveiktos krikščioniškųjų tradicijų, tąsa. Pagal šių akmenų paplitimą galima spėti, kad minėti akmenys atstovauja savitai kuršių šventviečių tradicijai. Tai, kad jų pasitaiko Rytų Lietuvoje , sietina su tuo, kad šiose Lietuvos valstybės vietose (taigi ir Deltuvos apylinkėse) kūrėsi pabėgėliai kuršiai.

Patrauklus miestelis

Deltuva – gražiai sutvarkytas miestelis. Jame prieš kelerius metus pagal ES finansuojamą projektą buvo atlikti gatvių ir šaligatvių dangų, apšvietimo atnaujinimo darbai, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, sutvarkytos poilsio vietos, visuomeniniai pastatai. Deltuviškiai džiaugiasi rekonstruotais Deltuvos kultūros namais, sutvarkytomis patalpomis bendruomeniniams renginiams, biblioteka, skaitykla.

Seniūnas pasakojo, kad artimiausiu metu žadama atnaujinti Deltuvos pagrindinės mokyklos stadioną, kuriame sportuoja ne tik mokiniai. Jame per Žolinės šventę vyksta bendruomenių spartakiados. Deltuviškiai laisvalaikiu turi ką veikti, nes čia gausu kultūros renginių, įvairių vakarų, sportinės veikos. Mėgstantieji dainuoti įsilieja į Deltuvos liaudies muzikos kapelos, romancinės grupės „Svaja“ ir pagyvenusių žmonių vokalinio ansamblio gretas (vadovas Kazimieras Piestinis). Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriaus renginių organizatorės Daivos Stimburienės dėka Deltuvoje per kultūros pasą buvo pradėtos vykdyti edukacinės programos. Ši priemonė padeda Lietuvos mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas, ugdyti kultūros pažinimo įpročius ir plėsti jų kultūros patirtį.