Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Miestelio gyventojai – ne dzūkai, bet ir ne suvalkiečiai

Vietos gyventojai tvirtina, kad Krosna (Lazdijų r.) gražiausiai atrodo žvelgiant iš viršaus. Tuomet atsiveria akims įdomus vaizdas – du sankryžų žiedai: vienas ties malūnu, kitas trijų reikšmingų kelių sankirtoje. Reginį daro įspūdingą ir tiltas, lyg vaivorykštės juosta pakibęs virš geležinkelio bėgių. Krosnos geografinė, socialinė ir etnografinė padėtis galėtų būti apibūdinta taip – jau ne Dzūkija, bet dar ir ne Suvalkija.

Sudėjo į knygą

Prieš kelerius metus išleista knyga „Po gervės plunksna. Krosna“ – vienintelis leidinys, atskleidžiantis šio krašto praeitį. Ji parašyta remiantis daugelio žmonių prisiminimais, iliustruota senomis nuotraukomis.

Knygos autorė, mokytoja lituanistė B.Mockevičienė, teigia, kad miestelio pavadinimą kai kurie žmonės linkę sieti su krosnimi. Tačiau iš tiesų Krosna ir krosnis tik skamba panašiai. Jai pačiai buvo įdomu patyrinėti vietovardžio kilmę. Gali būti, kad pavadinimas kilęs iš lenkiško žodžio „kroso“, reiškiančio kelių sankirtą.

Yra ir kita vietovardžio kilmės versija. B.Mockevičienė apie dabar jau išnykusį Krūsnos upelį, kurio vardas galėjo lemti miestelio pavadinimą, sako: „Iš po akmenų krūsnies vanduo tekėjo, žmonės pavadino jį Krūsna (Krosna), abipus upelio žalios girios ėjo tol, kol jas išrovė atkakli ranka...“

B.Mockevičienė būdama pensijoje kaupė medžiagą ir knygą apie Krosną parašė per dvejus metus. R. Kazakevičienės nuotr.

Gyvenvietės užuomazgos siejamos su Krosnos dvaru. Pradžioje toje vietoje buvo daug apleistos žemės, bet žmonės po truputėlį ją nusausino, iškirto krūmus ir taip vietoj pelkės įsikūrė gyvenvietė. Krosnos miestelis įkurtas Valakų reformos metu ir pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1602 m. kovo 16 d. karaliaus Zigmanto III Vazos rašte. Tačiau Krosnos metraštininkai nustatė, kad dvaro pradžių pradžia galėjo būti 1595 metai.   Dvaras ėjo iš rankų į rankas. Jis tapo pavyzdinis, kai juo rūpinosi dvarininkai Čėsnos, įdirbę daug žemės, auginę kiaules, olandiškas karves. Dvarininkai nepamiršo ir visuomeninio gyvenimo – įsteigė gaisrininkų draugiją. Išlikusi nuotrauka iš Krosnoje vykusių gaisrininkų draugijos varžybų 1935 m. Joje matyti, kaip atrodė dvaro statiniai. Įsiamžinę ir dvare dirbę darbininkai, kurių iš viso buvo 14 – karvių melžėja, arklininkas, tarnaitė, ūkvedžio bei buhalterio žmonos bei kiti. Dabar iš Krosnos dvaro pastatų likęs tik vienas namas, kuriame gyvena kelios šeimos.

Į B.Mockevičienės knygą sugulė ir dvaro savininkų bei valdytojų likimai. Dvarininkai Čėsnos palaidoti Krosnos kapinėse. Krosnos bažnyčioje ilsisi paskutinio dvaro valdytojo rusų generolo 45 metų žmonos palaikai. Tą liudija sienoje įmūryta memorialinė lenta.

Visos šventės vyksta miestelio centre, prie atnaujintų kultūros namų. Krosnos seniūnijos archyvo nuotr.

Gyvenimas gerėja

Krosnos seniūnijoje gyvena 860, o miestelyje – 360 gyventojų. „Išoriškai Krosna pasikeitė į gerąją pusę: ir keliai sutvarkyti, ir namų daug pristatyta. Neseniai įrengtos perėjos, atitvarai, šaligatviai pėstiesiems, nutiesti dviračių takai. Gyventojai pradėjo gražiau tvarkyti aplinką, auginti daugiau gėlių. Gaila tik, kad Krosna sparčiai tuštėja, greitai nebus kam tuo džiaugtis“, – apgailestavo daugiau kaip keturis dešimtmečius čia gyvenantys pedagogai Bronė ir Dalius Mockevičiai.

Krosnos miestelio gyvenimas neatsiejamas nuo pravažiuojančiųjų srauto. Sunkiasvorio transporto virtinės per Krosną zuja kasdien. Dvejus metus truko pagrindinių kelių rekonstrukcija. „Pernai buvo rekonstruotos dvi kelio dalys. Tai Krosna–Alytus, beveik 5 km Simno link. O Kalvarijos link rekonstruota dar per 3 km. Labai gerai, kad kelius sutvarkė. Miestelis pagražėjo, sumažėjo triukšmo, taršos“, – džiaugėsi Krosnos seniūnijos specialistė Ona Pavilonienė, laikinai einanti ir seniūno pareigas.

Centre pasitinka užrašas, primenantis apie miestelio gyvavimo metus. R. Kazakevičienės nuotr.

Krosniečiai vietos valdžios lėšomis beveik kasmet vieną gatvelę paasfaltuoja, kitą – pažvyruoja. Anot O.Pavilonienės, artimiausiuose planuose – pagal parengtą projektą pakeisti gatvių apšvietimą ekonomiškesniais ir geriau šviečiančiais LED tipo šviestuvais. Tikimasi, kad įgyvendinus naujovę apšvietimui galės skirti mažiau lėšų, o lempos galės šviesti ne tik vakare, bet ir per visą naktį.

Krosna pažengusi ir kitoje srityje – du trečdaliai miestelio namų turi centralizuotą vandentiekį ir kanalizaciją, o vienas trečdalis – tik vandentiekį. Socialinių paslaugų centre, įkurtame prie Krosnos bendruomenės namų „Sūrava“, gyventojai kviečiami praustis, skalbtis drabužius. Greta užuovėją suteikia vaikų dienos centras.

Sukasi kaip sugeba

Krosniečiai išsaugoję pagrindinę mokyklą, vaikų darželį, pašto skyrių, medicinos punktą. Darbo suteikia Krosnos girininkija, lentpjūvė, techniką nuomojanti įmonė.

Žmonės dar nenutolę nuo žemės, gyvulių. Augalininkystės ūkį sėkmingai plėtoja Krosnos ūkininkas Valdas Sujeta. Darbštumu išsiskiria gretimo Ramanavo kaimo ūkininkas Juozas Visockis. Galovėjų veislės galvijų galima išvysti Vartų kaimo ūkininko Algirdo Salyklio laukuose, o aubrakų – Domanto Margelio ir Rūtos Brinzienės ūkyje. Krosnos prieigose stambų žirgininkystės ūkį puoselėja Virgis ir Violeta Pliuskiai, auginantys trakėnų veislės žirgus, užsiimantys sportine žirgininkyste. Ūkininkai Rasa ir Gintas Kavaliauskai užsiima netradiciniu verslu – Krosnoje įkūrę sraigių fermą.

R.Menkevičius teigė, kad labiausiai Krosnoje dabar žmonėms trūksta darbo. R. Kazakevičienės nuotr.

Dalis žmonių važinėja dirbti į Lazdijus, Marijampolę, Simną, Alytų, triūsia ten esančiose įmonėse. Daug jaunesnių žmonių geresnio gyvenimo jau iškeliavo ieškoti į užsienį.

Žmonės apgailestauja, kad geležinkelis tiek mažai naudojamas. Per Krosną jau nevažiuoja nė vienas keleivinis traukinys, o krovininis – tik kartą per dieną prajuda ir tai pusiau tuščias. Vis dėlto nemažai krosniečių likę ištikimi geležinkeliui – važinėja dirbti į Šeštokus.

Istorinis Krosnos malūnas atsidūrė gerose rankose. Romo Jakubausko įmonė „Vartai“ jame įkūrė kavinę ir viešbutį. Krosniečiai naudojasi šių įstaigų paslaugomis – ir gedulingus pietus čia rengia, ir vestuves.

Krosnos pagrindinė mokykla atnaujinta, sutvarkyta sporto salė, įrengtas sporto aikštynas, tik moksleivių kasmet mažėja, o joje dirbantys mokytojai atvažiuoja iš kitur. R. Kazakevičienės nuotr.

Būtų laimingesni

Krosnoje sutikti ir kalbinti gyventojai tikino, kad šio krašto žmonės būtų kur kas laimingesni ir neišsivažinėtų, jeigu būtų daugiau darbo vietų, šeimos turėtų nors kiek daugiau pinigų nuosaviems ūkiams kurti.

Krosnos parduotuvės vedėja Laima Juškauskienė, kuri išrinkta ir seniūnaite, daug metų bendrauja su krosniečiais. Pasak jos, čia gyvenantys žmonės draugiški, vieni kitus gerai pažįsta.

Pasak Krosnos seniūnaitės ir parduotuvės vedėjos L.Juškauskienės, dažniausiai žmonės perka duoną. R. Kazakevičienės nuotr.

„Tik gaila, kad pirkėjų kasmet mažėja. Didelis nedarbas, menki uždarbiai, mažos pensijos – tokia tikrovė. Pagyvenusiems žmonėms reikia ir maistui, ir vaistams. Būna, kad prašo duoti prekių skolon. Ką darysi, gelbstime, bet skolon duodame tik maisto produktų, o alkoholio, cigarečių – griežtai ne“, – atvirai pripažino L.Juškauskienė.

Buvęs kolūkio vairuotojas, dabar pensininkas Ramutis Menkevičius mąstė, kad labiausiai Krosnoje dabar žmonėms trūksta darbo. „Jeigu darbo atsirastų, nebūtų tokios, kaip dabar, girtuoklystės“, – teigė jis.

Miestelio centre stovi paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, 1999 m. R. Kazakevičienės nuotr.

 

Lankytinos Krosnos vietos

  • 1842 m. pastatyta klasicistinė Krosnos Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčia.

    Šioje bažnyčioje saugomas vertingas XIX a. sukurtas paveikslas „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, XIX a. skulptūra „Mykolas Arkangelas“, 1928 m. sukurtas medinis kryžius su koplytėle.Miestelio centre stovi miestelio istorijos simbolis – stogastulpis, gervė, Europos rodyklė.

  • Ramanavo ąžuolas – 27 m aukščio, 2 m skersmens.Birščių kaime augančios liepos baublys.
  • Piliakalnis Vartų kaime.

 

Knyga apie Krosną

Rekomenduojami video