Visais laikais gamta ir žmogus buvo neatsiejami. Buvimas gamtoje, bendravimas su gyvūnais turi teigiamą poveikį ne tik suaugusiems, bet  ir vaikams. Tyrinėdami pasaulį vaikai susipažįsta su naujais dalykais, kurie yra labai svarbus sužadinant jų norą pažinti, atrasti ir tyrinėti juos supančią aplinką.

Vieną gražią ir saulėtą, gegužės 17-osios dieną, Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Boružiukų“, „Voveriukų“ grupių ugdytiniai, drauge su savo mokytojomis Vita Jonikiene, bei Sandra Ramoniene, išvyko į trumpą kelionę autobusu. Pažintinės kelionės tikslas – susipažinti su alpakomis, pasimokyti, kaip su jomis saugiai elgtis, pasisemti gerų emocijų, bei patenkinti vaikų pažintinius poreikius. Ši kelionė autobusu daugeliui mažųjų sukėlė emocijų pliūpsnį – mat kai kuriems, tai buvo pirmoji kelionė šia transporto priemone. Tik atsivėrus autobuso durims, visus keliautojus pasitiko „Kerų sodybos“ šeimininkė Loreta Kerienė, kuri mus pakvietė susipažinti su alpakomis. Kol keliavome link aptvaro, sodybos šeimininkė papasakojo, kad „Kerų sodyba“ buvo įkurta 2014 metais, o po keturių metų atkeliavo pirmosios dvi alpakos. Alpakos šeimininkus sužavėjo savo išskirtine elegancija, tvarkingumu ir šeimyniškumu, mat jos visada kartu. Anot sodybos šeimininkės, alpakos ne tik puošia sodybą, bet yra ir naudingos. Kasmet, pavasariais jos yra apkerpamos ir iš vilnos  verpiami siūlai. O siūlai labai vertinami, mat nesukelia alergijos, tad puikiai tinka alergiškiems žmonėms.

Atkeliavus prie aptvaro mus pasitiko 8 alpakos ir ožys. Kiek nedrąsiai stebėjome vieni kitus, bet vėliau susidraugavome. Daug emocijų vaikams teikė gyvūnų maitinimas- obuoliais, morkomis, kopūstais. Su džiaugsmu stebėjome, kaip alpakos kramto mūsų atneštas vaišes. Su vaikais aptarėme ir alpakų išvaizdą, įvardijome spalvas, skaičiavome kokių daugiausia, pastebėjome, kad alpakos moka labai greitai bėgti ir labai klauso savo šeimos vado – alpakų tėčio. Išvykos metu sužadintas buvo ne tik vaikų smalsumas, bet ir meilė gyvūnams. Daugelis norėjo parsivežti bent vieną alpaką namo. Kupini gerų emocijų ir pakilios nuotaikos suspėjome dar pasidžiaugti sodyboje esančia žaidimų aikštele. Pasistiprinę skaniais obuoliukais, atsisveikinę su naujais draugais, žygiavome pėsčiomis link darželio. Apsilankymas „Kerų sodyboje“ paliko vaikams neišdildomą įspūdį. Čia galima ne tik šventes švęsti, bet ir pasimėgauti gamta, grakščiųjų alpakų draugija ir šeimininkų svetingumu.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Vita Jonikienė