Svarbių kelių ir upių sankirtoje esantis Kapčiamiestis (Lazdijų r.) praėjusį savaitgalį minėjo savo 500 metų jubiliejų. Nepabūgę gamtos stichijos, į miestelio šventę sugužėjo didelis būrys ne tik vietos gyventojų, bet ir kraštiečių, garbių svečių iš įvairių Lietuvos kampelių.

Garbinga praeitis

1516 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo raštininkui, Pervalko valdytojui Sidorui Kapočiui, padovanojo girios plotą, kuriame buvo pastatytas pirmasis dvaras, o aplink jį ėmė augti kaimas.

Labiausiai Kapčiamiestis išgarsėjo XIX a. Jis tapo tarsi lietuviškojo žodžio ir lietuvybės saugotojų bastionu, besiremiančiu į Lenkijos ir Baltarusijos sienas. Ypač plačiai garsas apie jį pasklido 1831-aisiais, per Lenkijos ir Lietuvos sukilimą Rusijos imperijoje. Tais metais Kapčiamiesčio senosiose kapinėse buvo palaidota sukilimo lietuviško pulko I kuopos vadė grafaitė Emilija Pliaterytė.

Verta prisiminti ir 1863 m. Tuomet Kapčiamiestyje veikė vario gamykla, o visai šalia, buvusiame Justinavo dvare, – ketaus liejykla. Prasidėjus 1863 m. sukilimui, Kapčiamiestyje buvo kalami ginklai sukilėliams.

Garsūs vardai

Šiandieninio Kapčiamiesčio su tuo kaimu, kuris kūrėsi prieš penkis šimtmečius ar buvo prieš pusantro šimtmečio, net ir lyginti nėra ko. Dabar Kapčiamiestis – vienas gražiausių Dzūkijos kampelių, garsus ne tik aplinkui besidriekiančių miškų dovanomis – uogomis, grybais, bet ir savo žmonėmis.

Kapčiamiestyje prieš beveik pusantro šimto metų gimė kompozitorius, dirigentas Česlovas Sasnauskas, kurio garbei kasmet rengiami chorų festivaliai, jo vardu pavadinta gatvė. Tarp iškiliausių šio miestelio žmonių yra ir lietuvių grafikas, scenografas Mečislovas Bulaka, miškininkas, dainininkas Antanas Olšauskas, cirko artistas, režisierius Arvydas Gaičiūnas, folkloro dainininkė Veronika Povilionienė ir kiti.

Kapčiamiesčio seniūnas Vidmantas Dambrauskas neslepia – gražiausi miestelio augimo metai jau beveik nuėjo į praeitį. Mat šis miestelis, kaip ir daugelis kitų, neišvengė emigracijos bangos. Tad jau kuris laikas gyventojų jame nuolatos mažėja – daugiau žmonių miršta, nei gimsta. Jame dabar gyvena apie 600 gyventojų.

Maitina žemės ūkis

Nors posakis „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“ žinomas jau seniai, tačiau Kapčiamiesčio miestelį ir visą seniūniją maitina ne tik tai, bet ir žemės ūkis. Tegul žemės ir nėra itin derlingos, o vietovės išraižytos miškų ir upelių, tačiau vietos gyventojai pirmenybę vis dar atiduoda žemės ūkiui, kartu pripažindami, kad suvesti galą su galu darosi vis sudėtingiau. To neneigia nei Juozas Zelenauskas, pelnęs pavyzdingo ūkininko vardą, nei gausi Kukučionių šeima, vertinama už darbštumą, rodomą gerą pavyzdį.

Žemę mylinčių ir ją dirbančių ūkininkų Kapčiamiestyje gal būtų ir daugiau, jei nebūtų įvairių barjerų. Nuo senovės susiklostė tradicija ne itin derlingose žemėse auginti bulves tiek žmonių maistui, tiek ir kiaulių pašarui. Kriukses šiame krašte žmonės augino ir saviems poreikiams, ir pardavimui, todėl Lietuvą užklupusį afrikinį kiaulių marą Kapčiamiesčio ūkininkai prilygino rankų nukirtimui.

Tiesa, dabar jau pasirodė šviesa tunelio gale – kiaules vėl leidžiama auginti. „Daug lengviau buvo kiaules sunaikinti, nei dabar vėl jas grąžinti į tvartus“, – skundėsi seniūnas V.Dambrauskas, vis dėlto neabejodamas, kad kiaulininkystė pamažu tikrai sugrįš, nes be šios srities kai kurie ūkiai jau buvo pradėję merdėti.

Turistai turi ką veikti

Kapčiamiestyje darbo žmonėms suteikia dvi lentpjūvės, įsigyti būtiniausio poreikio prekių siūlo penkios parduotuvėlės. Vos paminėjus sveiką maistą, daugelis vietinių gyventojų suka į vietos verslininko Vido Varnelio įkurtą kepyklėlę. Į ją jau beveik iš viso Lazdijų rajono žmonės atvažiuoja įsigyti naminės duonos.

V.Varnelis pasakojo, kad duoną kepė jo mama, močiutės. Į šį verslą prieš penkerius metus jis nėrė rizikuodamas, nes nežinojo, kaip seksis pačiam. Iš pradžių kepyklą atidarė Kapčiamiestyje, o kai duona, batonai, kiti kepiniai patiko vietos gyventojams, dar vieną kepyklėlę atidarė Verstaminuose (Lazdijų r.). „Vežasi mūsų duoną ir į Vilnių, Kauną, užsienį“, – džiaugėsi kepyklos šeimininkas.

Seniūnijos teritorijoje įsikūrusios net trys girininkijos. Gyvuoja ir Kapčiamiesčio pasienio užkarda, miestelyje veikia ambulatorija, mokykla, E.Pliaterytės muziejus, senelių globos namai ir vaikų globos centras „Židinys“.

Šiame krašte platus kaimo turizmo sodybų tinklas. Kapčiamiestis yra dviejų upių – Baltosios Ančios ir Niedos – ir dviejų kelių sankirtoje. Teritoriją puošia nemažai ežerų. Turistų traukos objektais yra tapę Paveisininkų piliakalnis, Justinavo dvaras ir Vainežerio parkas. Tad atvykėliams yra į ką akis paganyti. Matyt, ne be reikalo patys gyventojai sako, kad jų kraštas gražiu kraštovaizdžiu nelabai nusileidžia Veisiejams.

Gyventi padeda daina

„Žmogų puošia paprastumas“, – kalbėjo Kapčiamiesčio seniūnijos bendruomenės komiteto pirmininkė Vilma Matulevičienė, neslėpdama, kad jokių darbo vietų bendruomenė nesukūrė, tačiau ji reprezentuoja savo kraštą. Grupelė bendruomenės narių prieš devynerius metus susibūrė į ansamblį ir iki šiol dainuoja, koncertuoja, jeigu reikia, gieda šermenyse.

Pasak V.Matulevičienės, pati pradžia buvo Kapčiamiesčio bažnyčios chore. Susirinko mėgėjai, prijaučiantys dainai. Iš pradžių giedojo tik bažnytines giesmes, kol vieną kartą ryžosi viešai giedoti himną. Paskui per vieną šventę–minėjimą Kapčiamiestyje ryžosi ir padainuoti. Po tos šventės viskas išsirutuliojo tarsi savaime, dainavimas taip įsisiūbavo, nes žmonės to labai patys norėjo, kad net nepajuto laiko – šiemet spalį Kapčiamiesčio bendruomenės ansamblis minės gyvavimo dešimtmetį.

Šį meno kolektyvą, anot gražią dzūkišką tarmę išlaikiusios V.Matulevičienės, sudaro apie „desėtką“ dainingų Kapčiamiesčio žmonių. Kai visi susirenka, būna ir penkiolika. Tai žmonės, prijaučiantys muzikai, dzūkiškai dainai.

„Patys užsidegėme tuo dainavimu, koncertavimu, juk niekas mums už tai nemoka jokio atlyginimo. Jeigu reikia netoli nuvažiuoti, pasiekiame vietą savo transportu ir į degalų baką pilame už savo pinigus nupirktus degalus“, – pasakojo bendruomenės vadovė.

Bendruomenės ansambliui vadovauja Klaipėdos konservatorijoje mokslus baigęs Laimius Juškaitis, pritapęs ne tik ansamblyje, bet ir parapijoje. Jis vargonininkauja Kapčiamiesčio bažnyčioje, taip tęsdamas savo tėvo ir senelio darbą.