Lukšių miestelis ir Zyplių dvaras – tarsi du neatskiriami broliai, stebinantys savo išpuoselėta aplinka ne tik važiuojančiuosius keliu Šakiai–Kaunas. Į čia vykstančius kultūrinius renginius suplaukia žmonės iš visos Lietuvos. Per metus Lukšius ir Zyplius aplanko apie 30 tūkstančių svečių, neskaičiuojant tų, kurie trumpam stabteli pasigrožėti tuo, ką sukūrė vietos žmonės ir menininkai.

Šiemet Lukšių seniūnija (Šakių r.) tapo nacionalinio Lietuvos seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, laureate.

Aukso amžius

Skulptūros skveruose, fontanai, gėlynai jau seniai tapo Lukšių miestelio vizitine kortele. Lukšių seniūno Vido Cikanos teigimu, miestelio ir lukšiečių gyvenimas eina į priekį ir naujovių vis atsiranda vos ne kasdien. Šiuo metu baigiamas rengti projektas, kuris padės pagerinti miestelio infrastruktūrą – bus atnaujintos gatvės, šaligatviai, įrengtas ekonomiškas apšvietimas, atsiras suoliukų.

Dėmesio sulauks ir jaunimas – planuojama įkurti Jaunimo centrą, kur atėjusieji ras žaidimų, sporto įrangos. Anot seniūno, čia galėtų prisiglausti ir mokiniai, kai jie turi „langus“ tarp pamokų, kad slankioti gatvėmis darganotą rudenį ar žiemą. Taip pat lukšiečiai pradėjo tvarkyti paežerę bei paplūdimį prie 9 hektarus užimančio ežero. Paežerėje planuojama įkurti gerų idėjų parką, nutiesti sveikatingumo taką, kad išėjusieji į gamtą turėtų užsiėmimą, galimybę pasportuoti.

Vardydamas jau įgyvendintus darbus V.Cikana pirmiausia pamini suremontuotą Lukšių kultūros namų didžiąją salę – beveik visus darbus atliko patys. Išplėtus prie kultūros namų esantį parkelį, atsirado erdvės vaikams bei jaunimui. Jau sutvarkytas ir Lukšių gimnazijos stadionas, įrengta minkštos dangos krepšinio aikštelė, pasirūpinta šios teritorijos apšvietimu.

Seniūno V.Cikanos teigimu, jo jaunystės svajonė, kad kaimo žmonės prisiliestų prie meno, veiktų galerijos, išsipildė.

Panaudojus paramos lėšas, sutvarkyta ir dar viena teritorija, rekonstruotas Lukšių miestelio herbas. Vietos žmonės džiaugiasi, kad miestelyje kasmet daugėja skulptūrų. Atkurta ir istorinė vieta, kurioje pastatyta atminimo koplyčia žmonėms, kovojusiems už Lietuvos laisvę, supiltas istorinis atminimo kalnelis.

Šio krašto savanoriams Lietuvos 100-mečio proga V.Cikana suprojektavo ir kartu su pagalbininkais sukūrė akmens kompoziciją,kurioje buvo įrašytos savanorių pavardės. Prie Lukšių bažnyčios šventoriaus iškilo kryžius, kurį Lietuvos 100-mečio proga sukūrė bei miesteliui dovanojo Vytautas Merčaitis. Šiuos ir kitus meninius akcentus galima pastebėti per Lukšius važiuojant keliu Kaunas–Šakiai.

Paminklas Lukšių valsčiaus savanoriams

Pavyko sutvarkyti ir apleistą Zyplių dvaro žemę. Vienoje tokių vietų dabar auga vynuogynas. Seniūno svajonėse – planai pagerinti Lukšių kapinių infrastruktūrą, įrengti takelius, aptverti naują tvorą, per Lenkupio upelį pastatyti tiltą. Miesteliui labai reikia turgaus aikštės, kuri taip pat turėtų ateityje atsirasti.

„Įtemptai dirbame, kad mūsų miestelis taptų turizmo objektu. Jis labai susijęs su Zyplių dvaro atstatymu. Mes ne tik patį dvarą puošiame – mūsų darbas atgaivina visas erdves. Mano jaunystės svajonė, kad kaimo žmonės prisiliestų prie meno, veiktų galerijos, išsipildė“, – sakė V.Cikana.

Trūksta darbo rankų

V.Cikana apgailestauja, kad miestelyje sparčiai mažėja gyventojų skaičius. Kai prieš 29 metus jis pradėjo vadovauti seniūnijai, Lukšių seniūnijoje gyveno 3 200 gyventojų, o dabar belikę 2 400. Anksčiau kasmet Anapilin išeidavo apie 50 žmonių, tačiau tiek pat ir gimdavo, dabar išeina apie 40, o gimsta vos trečdalis to. Bet žmonės rankų nenuleidžia, radę kokią nors veiklą, Lukšiuose „užsikabina“ ilgam.

Darbo rankų ir specialistų reikia vienai stipriausių Lietuvoje Lukšių žemės ūkio bendrovei. Stabiliai dirba ir kiekvieną darbštų darbuotoją stengiasi išlaikyti bendrovė „Lukšių tekstilė“, kurios vairą laiko Sigitas Bendorius su žmona Rima. Dar viena rimta įmonė – tai Lukšių pieninė, ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų garsėjanti skaniais sūriais, sūreliais.

Viena po kitos Lukšiuose kuriasi verslo įmonėlės, siūlomos įvairios paslaugos, veikia kirpyklėlės. Darbo vietų suteikia ir lentpjūvės.

„Darbų miestelyje yra. Pas mus bedarbiai tik tie, kuriems galbūt stinga kvalifikacijos arba kurie praradę sveikatą. Nors dar pasitaiko ir tokių, kuriems pakanka pašalpėlių“, – teigė V.Cikana.

Pask seniūno, jauni ar didesnę patirtį turintys žmonės bando „įsukti“ savo verslą. Dabar Lukšiai turi tris maitinimo įmonėles, viena jų – Zyplių dvaro restoranas. Taigi į jį užsukę turistai jau turi kur pavalgyti. Daugėja ir banketinių salių.

Akimirkos iš renginio "Pirksiu molio puodynėlę".

Neįsivaizduojami be dvaro

Pirmą kartą Lukšiai paminėti 1697–1706 m. Sintautų bažnyčios metrikų knygoje, tada ši vietovė priklausė Veliuonos seniūnijai. Nuo 1808 m. miestelis tapo parapijos centru, o iki mūsų dienų išlikusi mūrinė neogotikinė Lukšių Šv. Juozapo bažnyčia buvo pastatyta 1877 m.

1839–1855 m. Lukšiuose kunigavo rašytojas Antanas Tatarė, 1839 m. jis įsteigė parapinę mokyklą, kuri 1866 m. rusų valdžios buvo uždaryta ir įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba. Tačiau lietuviškas žodis nemirė – šiame krašte draudžiamą spaudą lietuvių kalba platino Petras Kriaučiūnas, kiti knygnešiai. Lukšiuose 1885–1892 m. veikė P.Kriaučiūno įsteigta knygrišykla. Lietuviškai mokykloje vaikus pradėta mokyti tik po spaudos draudimo panaikinimo.

Mokykla didžiuojasi, kad joje mokėsi žinomas prieškario skulptorius Vincas Grybas, kurio vardu mokykla ir pavadinta, taip pat tautos patriarchas, visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas Jonas Basanavičius, mokslo žinių populiarintojas, publicistas, knygnešys Juozas Adomaitis-Šernas.

XIX amžiaus viduryje netoli Lukšių buvo pastatytas didžiulis dvaras, kuris XIX ir XX amžių sankirtoje buvo rekonstruotas ir išplėstas. Bėgant dešimtmečiams ir šimtmečiams, keitėsi dvaro šeimininkai ir valdytojai – jais buvo ne tik dvarininkai, jame veikė ir Kunigų seminarija, žemės ūkio mokykla. Karo ir pokario laikotarpiu dvare buvo įsikūrusi ligoninė, kolūkio kontora, apylinkės vykdomasis komitetas. 2002 m. pradėti dvaro tvarkymo ir atstatymo darbai buvo užbaigti tik po dešimties metų.

Šiuo metu buvusioje dvaro vežiminėje įsikūręs Zanavykų muziejus, buvusioje virtuvėje įkurtas restoranas, siūlantis paragauti pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kuchmistrų (virtuvės šefų) tradicijas pagamintų patiekalų, kitose dvaro komplekso pastatuose šeimininkauja menininkai ir kultūros darbuotojai.

Akimirkos iš renginio "Pirksiu molio puodynėlę".

Traukos centras

Pasak Lukšių kultūros centro direktorės Daivos Bukšnienės, šiandieninis Lukšių miestelio kultūrinis gyvenimas neatsiejamas nuo Zyplių dvaro, kuriame įsikūręs ir pats Lukšių kultūros centras. Nesvarbu, koks būtų metų laikas, Zyplių dvare šurmuliuoja žmonės, vyksta įvairūs renginiai, rodantys dvaro gyvybingumą, jo kultūrinę reikšmę vietos bendruomenei, Suvalkijos (Sūduvos) kraštui ir visai Lietuvai.

„Zyplių dvaro erdvė suvokiama ne tik kaip istorinis paveldas, bet ir kaip reikšmingas šiandienos kultūrai objektas. Dvaro centriniuose rūmuose, buvusiose dvaro arklidėse, kairiojoje oficinoje ir svirno galerijoje įrengtos parodų erdvės, kuriose nuolat eksponuojami įvairūs meno dirbiniai – paveikslai, rankdarbiai, medžio, akmens skulptūros. Taip pat organizuojamos laikinos profesionalaus ir mėgėjų meno, tautodailininkų parodos“, – pasakojo D.Bukšnienė.

Lietuvos tūkstantmečio vartai Lukšiuose

Pasak jos, šiemetinė jų Joninių šventė Zyplių dvare sutraukė daugiau kaip 4 tūkst. lankytojų, klasikinės muzikos gerbėjai kasmet, prasidedant vasarai, pakviečiami klausytis „Beatričės vasaros“ festivalio koncertų, o paskutinę liepos mėnesio savaitę, bendradarbiaujant su Šakių tautodailininkų bendrija „Dailius“, rengiami tradiciniai tautodailininkų plenerai „Zyplių žiogai“. Menininkų sukurti darbai lieka kaupiamajam Zyplių dvaro galerijų fondui, likusieji papuošia miestelio „Siesarties vingio“ parką, dvaro bei Lukšių seniūnijos erdves.

Zyplių dvare ir kitose Lukšių miestelio erdvėse vyksta daug susitikimų su kūrėjais, filmų peržiūrų, tradicinių kalendorinių ir kitokių švenčių, įvairių stovyklų, kamerinės muzikos koncertų. „Jau tęsiame tradiciją ir belaukdami šv. Velykų, Didįjį ketvirtadienį, marginame vašku kiaušinius. Ta proga ir miestelio centras pasipuošia Velykų simboliu – dideliu margučiu“, – pasakojo Kultūros centro direktorė.

Rugpjūtį kasmet rengiama keramikų šventė-mugė „Pirksiu molio puodynėlę“. Dviem dienoms į Zyplių dvaro sodybą sukviečiama apie 30 keramikų iš visos Lietuvos. Rugsėjį vyksta tradicinė kapelų šventė „Vasarą palydint“, kuri rengiama nuo 2009 m.