Vos įsukus į Gudelių (Marijampolės sav.) miestelį, pasitinka šimtamečiai dvaro pastatai. Deja, miesteliui griūvantys originalūs pastatai nesuteikia išskirtinio patrauklumo. Apie  miestelio praeitį liudija ir šimtametė bažnyčia bei mokykloje įkurtas muziejus.

Nežinomi dvarininkai

Gudelių seniūnaitė ir bendruomenės slaugytoja Rimalda Maščinskienė, gerai žinanti vietinių džiaugsmus ir rūpesčius, guodėsi, kad pati didžiausia bėda – jų teritorijoje labai mažėja jaunų šeimų. Per metus gimsta vos 5–6 kūdikiai, o miršta apie 10 žmonių. Iš 700 Gudelių ambulatorijoje prisirašiusių pacientų dauguma jau ligoti, o sveikų – vis mažiau. Seniūnijoje yra dvi socialinės darbuotojos, viena rūpinasi socialinėmis šeimomis, kita – seneliais. Ambulatorijoje dirba ne tik šeimos gydytoja, bet ir kartą per savaitę atvykstantis stomatologas.

Gudeliai minimi nuo XVI a. pradžios. Apie 1700 m. buvo pastatyta koplyčia, o dabartinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia suręsta 1894 m. Neseniai šie maldos namai atnaujinti.

Nuo XIX a. antrosios pusės Gudeliai priklausė Tiškevičių Ivoniškio dvarui, įkurtam šalia Ivoniškio ežero. Tarpukario metais dvaro rūmų būklė dar buvo gana gera. 1944 m. juose įsikūrė Gudelių progimnazija. 1968 m. dvaro rūmai buvo nugriauti, jų vietoje įrengtas stadionas, o ūkiniuose pastatuose įsikūrė kolūkio kontora. Iki šių dienų išliko svirno, tvarto ir kitų ūkinių dvaro pastatų griuvėsiai.

„Dvaro pastatai ėjo iš vienų rankų į kitas, kol kai kurių net ir stogai sugriuvo. Dabar net nežinome, kas yra jų šeimininkas“, – kalbėjo Gudelių seniūnas Algirdas Murauskas.

Ne vien tik dvaro statiniai liudija apie nykstantį Gudelių miestelį. Pasak seniūno, jau atsiranda ir tuščių sodybų – mažėja gyventojų. 2011 m. surašymo duomenimis, Gudeliuose gyveno 340 žmonių, o 1989 m. – 496.

Gudeliai įsikūrę pačiame Marijampolės savivaldybės pakraštyje, iki artimiausio miesto –  Marijampolės – 25 kilometrai. Dėl gana didelio atstumo nuo didžiųjų prekybos centrų  Gudeliuose išsilaiko dvi miestelio parduotuvės. Gyventojai daugiausia užsiima žemės ūkiu – vieni patys ūkininkauja, kiti dirba žemės ūkio bendrovėje. Yra ir tokių, kurie susirado darbo mieste.

„Mūsų miestelis visai nebloga vieta gyventi, visur asfaltuotas kelias. Automobiliu lengva pasiekti ne tik Marijampolę, bet ir Kauną, Vilnių, Druskininkus. Miestelis galėtų būti patrauklus kaip miegamasis rajonas. Švarus oras, graži gamta. Jaunai šeimai nusipirkus namuką, savo sklype dar galima užsiauginti daržovių“, – seniūnas dėstė gyvenimo provincijoje privalumus.

Artimiausiuose seniūnijos planuose – sutvarkyti miestelio centrą, prie bažnyčios įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

Bendruomenės jubiliejus

Jau dešimt aktyviai veikia Gudelių miestelio bendruomenė. Joje narių ne tiek daug – 54, iš jų net 20 – labai aktyvūs. Jų pastangomis gražiai sutvarkyti bendruomenės namai, jie pritaikyti  ne tik žmonių susitikimams, bet ir liūdnoms progoms.

Prieš dvejus metus atnaujintose patalpose įrengta didelė šarvojimo salė, virtuvė ir valgomasis. Netekties valandą yra kur susiburti, deramai palydėti žmogų į paskutinę kelionę. Toks poreikis yra, nes gyventojų sveikata prastėja, o visuomenė senėja. Patalpomis Gudelių ir aplinkinių kaimų gyventojai naudojasi palikdami savanorišką auką, o tie, kurie neišgali, jos ir nesiūlo.

Kitas bendruomenės žingsnis – sutvarkyti miestelio ribose tyvuliuojančio Ivoniškio ežero pakrantę, pritaikyti ją žmonių poilsiui. Tvirtą lieptą į ežerą jau įrengė, išvalė ežero dugną. Dabar ten mėgstama žvejų vieta. Gudelių bendruomenės pirmininko Artūro Brusoko teigimu,  sulaukus finansinės paramos,  planuojama įrengti poilsiavietę, aikštelę automobiliams, žaidimų aikšteles vaikams.

Įamžino praeitį

Neatskiriama Gudelių miestelio gyvenimo dalimi yra tapęs mokykloje įkurtas Gudelių kraštotyros ir etnografijos muziejus. Jį ne vieną dešimtmetį puoselėja buvusi istorijos mokytoja Irena Pabedinskienė. Sukaupta per pusantro tūkstančio įvairiausių eksponatų – nuo akmens amžiaus kirvukų iki praėjusio amžiaus audimo staklių. Veikia maldaknygių, liktarnų, buities rakandų ekspozicijos. Kiekvienas eksponatas inventorizuotas.

„Mokytoja pažadėdavo parašyti gerą pažymį, tai vaikai ir tempdavo, ką surasdavo vertingo“, – šmaikštavo Gudelių miestelio bendruomenės pirmininkas A.Brusokas, pats mokęsis šioje mokykloje. Išgirdusi tokius žodžius I.Pabedinskienė tik nusišypsojo. Pasak jos, moksleiviai iš tiesų aktyviai dalyvaudavo kraštotyrinėje veikloje, o surinkti eksponatai būdavo panaudojami vedant pamokas.

Mokiniams, anot muziejaus puoselėtojos, ir dabar patinka lino, duonos, pieno kelias. Ilgus metus kaupti eksponatai vos telpa keliose mokyklos klasėse ir koridoriuje. Jų priežiūra reikalauja nemenkų pastangų. Kokia muziejaus perspektyva, įkūrėja nežino, nes pradinėje mokykloje likę tik 12 pradinukų. Gali taip nutikti, kad tai paskutiniai 1822 m. veiklą Gudeliuose pradėjusios mokyklos mokslo metai.

Kaimo šviesuliai

Gudelių žmonės susitinka ir per šventes, vakarones. Linksmų susibūrimų vieta tampa laisvalaikio salė. Gerą nuotaiką dovanoja Onutės Šovienės suburta Gudelių kapela. Kapelos veikloje sukasi iki dešimt atlikėjų. Ne tik groja, bet ir padainuoja, patrepsi ir kitus išjudina.

Dar vienas miestelio židinys – biblioteka. Anot bibliotekininkės Astos Urkienės, vaikai atėję daugiausia sėdi prie kompiuterių , o brandesnio amžiaus lankytojai mielai skaito laikraščius, knygas. Bibliotekoje pakankamai gausu ne tik knygų, bet ir skaitytojų – jų turi apie 200.

Gudelių meistras Juozas Petkevičius drožia iš medžio gėles, skulptūras, jo rankoms paklūsta ir metalas. Sodybas puoselėja daugelis miestelio gyventojų, tačiau išsiskiria Genutės ir Sigito Litvaičių, Onutės ir Algio Šovų bei Irenos ir Antano Mažeikų sodybos.