„Mūsų krašte neužtikrinamos gyvenimo kokybę gerinančios viešosios paslaugos, dėl netvarios aplinkos regionas nėra pakankamai patrauklus, o netolygus prisitaikymas prie ekonominių ir socialinių pokyčių mažina mūsų krašto konkurencinį pranašumą“, – Alytaus regiono problemas vardijo šio krašto plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Butrimaitė. Būtent šias problemas naujuoju 2022–2030 m. ES investiciniu laikotarpiu ir bus bandoma išspręsti.

Iš 40 įstaigų

Per keletą artimiausių metų Alytaus miesto bei Alytaus, Varėnos, Lazdijų rajonus ir Druskininkų savivaldybę pasieks beveik 128 mln. eurų ES investicijų. Kaip tikslingai panaudoti šias lėšas pradėta galvoti dar 2021 m., kuomet buvo įkurta Alytaus regiono plėtros taryba. Ji iš karto ėmėsi kurti Alytaus regiono plėtros planą, kuris buvo patvirtintas šių metų balandžio 5 d., o visai neseniai, lapkričio 13 d., planas buvo pakeistas, papildant jį dar viena pažangos priemone.

„Planą kuriame dalimis, ne visą iš karto. Šiandien regiono plėtros plane turime suplanavę projektų už maždaug 40 proc. regionui numatytų ES lėšų, t.y. už beveik 51 mln. eurų. Švietimo srities projektams suplanuota 6 proc., darnaus judumo – 8,5 proc., o regiono centro – Alytaus miesto – plėtrai – 25 proc. regionui skirtų ES lėšų. Dar šiais metais tikimės suplanuoti regiono socialinio būsto projektus, kurių įgyvendinimui, tikėtina, atiteks apie 10 proc. regionui skirtų ES lėšų. Tikimės iki kitų metų vidurio suplanuoti visų pažangos priemonių projektus, įtraukiant socialinių paslaugų, visuomenės sveikatos, vandentvarkos, atliekų ir funkcinės zonos sritis“, – pasakojo J.Butrimaitė.

Anot jos, regiono plėtros planas rengiamas, visų pirma, identifikuojant krašto problemas, jų priežastis ir modeliuojant galimus veiksmus, kuriais būtų galima visa tai pašalinti. Apie esamas problemas, be abejo, geriausiai žino regiono institucijų darbuotojai ir krašto gyventojai, tad iš karto po regiono plėtros tarybos įkūrimo buvo suformuota plano rengimo darbo grupė, į kurios sudėtį buvo įtraukta net 40 regiono institucijų atstovai iš regiono savivaldybių, švietimo, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos įstaigų, vietos veiklos grupių, verslo ir kt. Su šių institucijų atstovais daugiausiai ir buvo konsultuotasi rengiant regiono situacijos analizę, formuojant siektinus tikslus bei uždavinius.

Pasak J.Butrimaitės, visos savivaldybės yra sutarusios, kad daugiausiai lėšų – maždaug 33 mln. eurų – šiuo laikotarpiu atiteks Alytaus miestui, kuriame bus investuojama į švietimo įstaigas, pramoninių ir komercinių teritorijų pritaikymą verslo kūrimui ir vystymui, viešųjų erdvių sutvarkymą bei pritaikymą rekreacijai ir turizmui, pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtrą bei viešojo transporto patrauklumo didinimą.

Daugiau nei 25 mln. eurų ES lėšų bus investuojama į Nemuno ir Merkio upių, Metelių ir Ančios ežerų, piliakalnių, dvarviečių, laisvės kovų atminimo vietų, Druskininkų kurorto senamiesčio ir kitų gamtos bei kultūros objektų pritaikymą lankymui.

Pasiskirstė vaidmenis

Alytaus regionas yra unikalus tuo, kad jis vienija pakankamai skirtingas savivaldybes. Šiame krašte yra vidutinio dydžio miestas Alytus, Lietuvos kurortas Druskininkai, „žiedinė“ Alytaus rajono savivaldybė bei retai gyvenamos Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybės. Būtent dėl to regionas vienu metu susiduria su daugybe skirtingų problemų.

„Nepaisant visko, mūsų regiono savivaldybių bendradarbiavimas yra glaudus. Visi aiškiai suvokia, kad regiono ekonominiai centrai yra Alytaus miestas ir Druskininkai, todėl ten turi būti investuojama į darbo vietų pasiekiamumą, sąlygų investicijų pritraukimui sudarymą. O Alytaus, Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybių iššūkis – užtikrinti gyventojų poreikius ir gerinti gyvenimo bei aplinkos kokybę kaimiškosiose teritorijose“, – pasakojo J.Butrimaitė.

Regiono plėtros tarybos administracijos direktorė teigė, kad visos savivaldybės vieningai sutarė rengti funkcinę zoną ir kartu įgyvendinti projektus, kurie užtikrintų regiono viešosios infrastruktūros ir viešųjų paslaugų tinklo efektyvumo didinimą. Anot pašnekovės, planuojant ir įgyvendinant verslo sąlygų gerinimo projektus, lyderio vaidmens ėmėsi Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybių atstovai, turizmo skatinimo projektams vadovauti ėmėsi Druskininkų savivaldybė, vieningos viešojo transporto sistemos kūrimui – Lazdijų rajono savivaldybė, o neformalaus švietimo ir visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo didinimui – Varėnos rajono savivaldybė.

Darbai jau prasidėję

Pirmieji 2022–2030 m. ES investicinio laikotarpio projektai turėtų būti įgyvendinami Alytuje. Kitų metų pradžioje Alytaus miesto savivaldybė planuoja pradėti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo didinimo projektus. Numatyta modernizuoti visas penkiolika Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų, įrengiant trūkstamą infrastruktūrą ir papildomas ugdymo vietas. Bus remontuojamos vidaus patalpos, lauko pavėsinės, rekonstruojamos šildymo sistemos ir elektros tinklai, įrenginėjami nauji logopedų kabinetai, sensorinės klasės, laboratorijos, neįgaliesiems pritaikyta infrastruktūra ir kt.

Jau netrukus Alytuje prasidės ir Jaunimo parko bei Sveikatos tako teritorijų atgaivinimo darbai. Vykdant Jaunimo parko teritorijos sutvarkymo darbus numatoma įrengti Jaunimo parko takus, apšvietimą, mažosios architektūros elementus, keturias automobilių aikšteles, rekonstruoti pėsčiųjų tiltą ir jo prieigas, sukurti rekreacinę infrastruktūrą.

Tuo tarpu vykdant Sveikatos tako teritorijos atgaivinimo darbus numatoma pritaikyti jo infrastruktūrą aktyviam laisvalaikiui: įrengti vaikų žaidimo aikšteles, mažosios architektūros elementus, dviračių-pėsčiųjų taką nuo Kepyklos ir Sudvajų gatvių žiedinės sankryžos iki Šv. Benedikto gimnazijos.

„Kai kurie iš šių sumanymų jau pradėti įgyvendinti. Esame investavę nemažai savivaldybės lėšų. Artimiausiu metu lauksime Centrinės projektų valdymo agentūros kvietimų teikti paraiškas, kad galėtume susigrąžinti jau padarytas investicijas“, – pasakojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

Siekdamas įgyvendinti 2022–2030 m. ES investicinius projektus, Alytaus miestas pasitvirtino atskirą Alytaus miesto tvarios plėtros strategiją. Planuojama per šį laikotarpį įgyvendinti 16 projektų. Jau minėti švietimo įstaigų ir kai kurių teritorijų tvarkymo projektai – tik nedidelė dalis to, kas planuojama nuveikti Alytuje.

„Didžiausia dalis projektų bus orientuoti į patrauklios aplinkos verslui kūrimą ir plėtrą. Sutvarkysime reikiamą infrastruktūrą komercinės bei pramoninės srities žemės sklypuose. Turime ambicijų įkurti ir bendradarbystės erdvę, kurioje pradedantis verslas turėtų galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti patalpas ir visas sąlygas, reikalingas verslo pradžiai bei plėtrai“, – planus vardijo N.Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

Ji pasakojo, kad 2022–2030 m. ES investiciniu laikotarpiu Alytuje taip pat bus įgyvendinami projektai, susiję su viešojo transporto paslaugų kokybės gerinimu, Nemuno pakrantės teritorijos sutvarkymu ir kt.

Darbai – kitų metų pradžioje

Nemažai ES skiriamų lėšų turėtų atitekti ir Druskininkams. Kaip pasakojo šio rajono savivaldybės vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Diana Sinkevičiūtė-Griežė, pagal 2022–2030 m. regionų plėtros programą suplanuotų projektų vertė sudaro 42,7 mln. eurų, iš kurių 21,3 mln. yra ES lėšos.

Daugiausiai projektų numatyta turizmo srityje. Ketinama padidinti Druskininkų senamiesčio ir jame esančių turizmo objektų patrauklumą bei prieinamumą. Norima atlikti takų tinklo rekonstrukciją, sutvarkyti Ratnyčios upės prieigų infrastruktūrą, rekonstruoti Druskininkų kultūros ir kongresų rūmus, atnaujinti „Saulės taką“ bei dviračių takus „Žvaigždžių orbita“ ir „Žilvino takas“.

Įgyvendinant kitų sričių projektus bus rekonstruojama Vilniaus alėja, kurioje žadama įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką. Taip pat bus kuriamos verslo ir kūrybinių industrijų bendradarbystės erdvės, vykdoma ikimokyklinio ugdymo vietų plėtra, o Druskininkų „Atgimimo“ ugdymo įstaigoje kuriama visos dienos mokykla. Gailiūnuose ir Leipalingyje bus vykdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra. Už ES investicijas Druskininkų savivaldybėje taip pat bus statomi savarankiško gyvenimo namai, kuriamas dienos užimtumo centras, vykdoma socialinio būsto fondo plėtra, įgyvendinami projektai, susiję su prevencinių programų bei psichikos sveikatos paslaugomis.

„Prie visų šių projektų dirba stipri miesto vadovų ir specialistų komanda, daug diskutuojama susitikimuose su bendruomene ir įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Analizuojamas ir diskutuojamas projektų poreikis, kad būtų pasiekta didžiausia nauda gyventojams ir miesto svečiams“, – sakė D.Sinkevičiūtė-Griežė.

Ji pabrėžė, kad jau kitų metų pirmoje pusėje turėtų būti įgyvendinamas projektas pagal pažangos priemonę „Darnus judumas“. Vyks Druskininkų miesto Vilniaus alėjos rekonstrukcija. Bus įrengiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, tokiu būdu suformuojant vientisą dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą.

Per keletą artimiausių metų Alytaus miesto bei Alytaus, Varėnos, Lazdijų rajonus ir Druskininkų savivaldybę pasieks beveik 128 mln. eurų ES investicijų. Kaip tikslingai panaudoti šias lėšas pradėta galvoti dar 2021 m., kuomet buvo įkurta Alytaus regiono plėtros taryba.

„Druskininkams, kaip kurortui, svarbu turėti išvystytus susisiekimo sistemos elementus, siekiant įgyvendinti darnaus ir tvaraus mobilumo pricipus, skatinant gyventojų ir turistų darnius judėjimo įpročius bei užtikrinant patogų viešųjų paslaugų ir objektų prieinamumą“, – kalbėjo D.Sinkevičiūtė-Griežė.

Taip pat jau kitais metais prasidės projekto „Druskininkų kurorto senamiesčio ir jame esančių turizmo objektų prieinamumo ir patrauklumo didinimas“ įgyvendinimas. Jo metu planuojama atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takus prie kurorto centre esančių objektų: M.K.Čiurlionio paminklo, Vilniaus alėjos, Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios.

Gerins sąlygas jaunoms šeimoms

Gražių sumanymų 2022–2030 m. ES investiciniu laikotarpiu turi ir Varėnos rajonas. Šios savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Svetlana Griškevičienė pasakojo, kad didžioji dalis projektų bus skirta siekiant rajone išlaikyti jaunas šeimas ir pritraukti naujas.

„Norime dar pagerinti vaikų ugdymo sąlygas, viešųjų paslaugų kokybę. Už ES investicijas ketiname steigti visos dienos mokyklą, kad tėvai nesirūpindami, ką jų atžalos veikia po pamokų, galėtų ramiai dirbti. Norėtume išplėsti ir neformaliojo ugdymo paslaugas. Žadame orientuotis į sportines veiklas. Mokiniai iki pietų ir taip prasėdi beveik visą laiką suoluose, tad antroje dienos pusėje norėtųsi paraginti juos laiką leisti aktyviau. Bendradarbiaudami su Lazdijų ir Alytaus rajonų savivaldybėmis ketiname stiprinti savo sportinę bazę“, – vardijo S.Griškevičienė.

Varėnoje taip pat žadama įkurti naujas Atvirojo jaunimo centro patalpas, kuriose ne tik vyktų pačios įvairiausios jaunimui skirtos veiklos, bet ir būtų įkurtos nakvynės vietos. Kaip pasakojo Varėnos Švietimo centro direktorius Raimondas Žilinskas, dabartinės vaikams ir jaunimui skirtos erdvės neatitinka jokių šiuolaikinių standartų ir yra per ankštos. Anot jo, reguliariai Varėnos jaunimo centrą lanko apie 200 jaunuolių. Dalis jų gyvena toliau nuo rajono centro, o dėl ne iki galo išvystytos pavėžėjimo sistemos kartais nutinka taip, kad pasibaigus veikloms jaunimas neturi kaip grįžti į namus. Būtent dėl to žadama naujose patalpose įrengti ir nakvynės vietas. Tai būtų unikalus atvejis visoje šalyje.

Atvirąjį jaunimo centrą žadama steigti tose pačiose patalpose, kaip ir verslo centrą. Tikimasi, kad tokiu būdu šių dviejų sričių atstovai ims bendradarbiauti.

„Už gautas ES investicijas nemažai dėmesio žadame skirti socialiai pažeidžiamų asmenų sąlygų gerinimui. Steigsime savarankiško gyvenimo namus, socialines dirbtuves, kursime kompleksinių paslaugų centrą, skirtą neįgaliems vaikams bei jų šeimos nariams. Kartu su kitomis Alytaus regiono savivaldybėmis daug dėmesio skirsime turizmui. Pavyzdžiui, turistų poreikiams bandysime pritaikyti Merkio ir Nemuno upių trasas – įrengsime prieplaukas. Taip pat vykdysime „Laisvės kovų“ maršruto plėtrą. Čia numatytos nemažos investicijos į Merkinės miestelį: tvarkysime Merkinės memorialinio komplekso prieigas bei aikštę, esančią prie Merkinės krašto muziejaus“, – vardijo Varėnos savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja.

Pačios savivaldybės nepajėgtų

Kaip pasakojo J.Butrimaitė, ES lėšos regionams skiriamos siekiant mažinti šalies regioninius skirtumus ir užtikrinti tolygią bei tvarią regionų plėtrą visoje valstybėje.

„Mūsų regiono savivaldybės, pasinaudodamos finansavimo galimybėmis, kooperuojasi ir bendromis jėgomis siekia stiprinti regiono ekonominį-socialinį potencialą, kad regiono gyventojams būtų gera gyventi Alytaus regione ir kad mažėtų socialiniai netolygumai regiono viduje. Neįsivaizduoju, kaip be ES investicijų tai būtų galima padaryti“, – kalbėjo J.Butrimaitė.

Panašios nuomonės laikėsi ir D.Sinkevičiūtė-Griežė, kurios teigimu, visi ES investiciniai projektai pirmiausiai yra orientuoti į vietos bendruomenę ir jos poreikius, o jų naudą tiesiogiai pajunta tiek vietiniai žmonės, tiek turistai.

„Be ES investicijų, tiek darbų, kiek esame suplanavę, greičiausiai savomis lėšomis nepadarytume net iki 2050 m. Liūto dalis dabartinių savivaldybių biudžetų atitenka švietimui ir socialinėms sritims. ES investicijos padeda žmonėms matyti realius krašto pokyčius. Ankstesnė patirtis rodo, kad žmonės labai patenkinti ES indėliu į krašto gerovę. Neabejoju, kad iki 2030 m. mūsų regionas taps dar patrauklesnis visiems čia gyvenantiems ir besilankantiems“, – kalbėjo N.Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

ES investicijos visai Lietuvai

Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominei ir socialinei gerovei augti bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti.

Tiesiogiai regionams skiriama beveik 1,8 mlrd. eurų.

Straipsniai finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis.