Želvos miestelis įsikūręs 21 km į rytus nuo Ukmergės. Šiame krašte yra daug lankytinų vietų: piliakalnių, pilkapių, senų kapinaičių ir kitų unikalių objektų. Miestelis garsus ir poezijos šventėmis, ir tuo, kad čia užaugo už chemijos mokslo laimėjimus Nobelio premija įvertintas Aaronas Klugas.

Keliaujančiųjų po Želvos kraštą patogumui išleistas lankstinukas „Kur Želvos kraštas žalias...“  Jame pateikta informacija apie šio krašto lankytinas vietas: Skuolių koplyčią, Bastūnų pėduotą akmenį, Laumėnų dvaro liekanas, unikalųjį Činelių kaimą.

Vienas svarbiausių Želvos priešistorės objektų – Paželvių piliakalnis – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas. 1936 m. archeologas ir rašytojas Petras Tarasenka,  su tyrinėtojų grupe kasinėdamas šį piliakalnį, rado deginto molio, anglies, brūkšniuotos keramikos, anglių gabalėlių. Jie nustatė piliakalnio, kaip žmonių gyvenamosios vietos, amžių: I tūkst. prieš Kristų – VI tūkst. po Kristaus. 1963 metais piliakalnio papėdėje buvo aptikta ir žalvario amžiaus gyvenvietės liekanų.

Netoli Želvos yra ir paslaptingas, legendomis apipintas Pilionių piliakalnis. Viena jų byloja, kad kalvą kepurėmis supylė baudžiauninkai dideliam ponui kaip kapą, kita teigia, kad Napoleono kariai čia paslėpė sunkų lobį, pažymėdami jį supiltu kalnu, kad grįžę atrastų.

Dar vienas piliakalnis, Daubariškių, stūkso vaizdingoje vietoje ant Siesarties upės kranto.

Žydų pėdsakai

XVIII a. pradžioje Želvoje, kaip prekybai palankioje vietoje, įsikūrė žydai. Jie iki pat Antrojo pasaulinio karo sudarė didesnę Želvos gyventojų dalį. Jų pastangomis miestelyje buvo pastatyta sinagoga, keli maldos namai, įkurtos žydų kapinės. Želvos gimnazijos muziejaus vadovė Zita Kriaučiūnienė pasakojo, kad Želva garsi joje gimusiais pasaulyje žinomais žydais: Abraomu Kolinu Kolinskiu, Nobelio premijos laureatu, Kembridžo universiteto profesoriumi Aaronu Klugu, kurio garbei miestelio centre pastatytas paminklas, ir kitais. Žydų tautybės žmonės šiame miestelyje gyveno iki 1941 m. liepos pabaigos, vėliau dauguma jų buvo sušaudyti.

Miestelio vakarinėje dalyje yra nacionalinės reikšmės istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas – Želvos žydų senųjų kapinių ir žudynių vietos kompleksas, kuris užima 8 349 kv. m. Žudynių vietoje pastatytas paminklas. Kapinėse yra ir dar vienas mažosios architektūros statinys –akmens plokštė su užrašu lietuvių ir hebrajų kalbomis.

Želviškiai neužmiršo ir jų krašte sovietinės okupacijos metais kovojusių partizanų. Jų atminimas įamžintas paminklu – paguldytu baltu kryžiumi. Ant jį laikančių kolonų išrašytos 75 nukankintųjų ir žuvusiųjų pavardės.

Žirgų simbolis

Pernai miestelio centre pastatyta nauja skulptūra – trijų žirgų kompozicija. Ją želviškiams sukūrė garsus tautodailininkas Rimantas Zinkevičius.

„Ramybe, o kartu ir vidine ekspresija dvelkia menininko sukurti žirgai. Kai akys krypsta žemėliau, pamatai ir meistro išmoningai įkomponuotas tris pasagas, tarsi įrėmintas ąžuolų vainikais. Tai – lyg eiklių žirgų šlovės, stiprybės simbolis, lyg ženklas, kad mūsų žemėje liko giliai įspaustos eiklių žirgelių pėdos su geležiniu atspaudu, o širdyse – prisiminimai“, – mintimis dalijosi muziejaus vadovė Z.Kriaučiūnienė.

Želvos seniūnas Kęstutis Mikalajūnas pasakojo, kad žirgai miestelio simboliu pasirinkti neatsitiktinai. Nuo seno šis miestelis garsėjo arklių turgumis, o vėliau – ir žirgų sportu. Želvoje šviesaus atminimo šio sporto meistro Jono Vinckaus dėka buvo įkurtas hipodromas, kuriame vykdavo žirgų lenktynės.

Gražias ir prasmingas žirgininkystės tradicijas Želvos krašte tęsia laumėniškis Kazimieras Trota ir jo sūnus Kastytis. Jie –žirgų sporto entuziastai, daugelio įvairių varžybų nugalėtojai.

Iškilios asmenybės

Birželį Želvoje vyko Poezijos pavasarėlio šventė, gyvuojanti nuo 1977 m. „Želvos vidurinės mokyklos (dabar gimnazijos – red. past.) 28-oji abiturientų laida ,,išaugino“ pirmąją mokinių instrumentinę grupę ir mūsų literatę Ritą Kontrimavičiūtę-Gelūnienę. Tuomet su abiturientais surengėme pirmąją poezijos šventę, kuri šiemet vyko jau 33-iąjį kartą“, – pasakojo Z.Kriaučiūnienė.

Želvos mokykla subrandino poetus ir rašytojus Vandą Kinderytę-Budrienę, Praną Maželį, Kęstutį Arlauską. Čia, pasak pašnekovės, mokėsi ir vėliau į poezijos versmes įbrido Albina Tumaitė-Povilavičienė, Stasė Kairytė-Čirbienė,  Monika Kalesnykaitė-Blauzdienė, Audronė Subačiūtė-Gabienė, Antanas Guzelis.

„Suradome juos, išsibarsčiusius po Lietuvėlę, prisijaukinome, jie vėl tapo savais. Daugelį metų mes klausėmės jų eilių, ir net prozininkas K.Arlauskas atvykdavo kaskart su nauju eilėraščiu, kurį skirdavo ,,Tik Želvai“. Deja, nebeturime nei jo, nei talentingos poetės ir prozininkės V.Kinderytės-Budrienės, besiilsinčių Anapilyje amžinoje ramybėje. Bet muziejaus Literatų kampelyje liko visos jų knygos, o mūsų širdyse – šviesūs prisiminimai“, – kalbėjo Želvos gimnazijos muziejaus vadovė.

Žmones sutelkia šventė

Želvos bendruomenės narė, lietuvių kalbos mokytoja Rasa Povylienė pasakojo, kad krašto žmonės ir miestelio svečiai nekantriai laukia rugpjūčio pradžioje vykstančios tradicinės Kraštiečių šventės. Ji rengiama per didžiuosius Želvos parapijos Šv. Ignaco Lojolos atlaidus ir vyksta dvi dienas. Kažkada ši šventė buvo pradėta rengti Želvos bendruomenės iniciatyva, o dabar – bendromis Želvos seniūnijos, kultūros namų, gimnazijos ir parapijos atstovų pastangomis.

Kiekvieną vasarą vykstantis kraštiečių susibūrimas sutraukia didelį būrį įvairaus amžiaus dalyvių ir žiūrovų, nes jo renginiai skirti ir vaikams, ir jaunimui, ir vyresniesiems. R.Povylienė įsitikinusi, kad tokie renginiai padeda atitrūkti nuo kasdienių darbų, suteikia galimybę susitikti seniai matytus bičiulius, ugdo bendruomeniškumo jausmą, kuris šiuolaikinėje vis labiau svetimėjančioje visuomenėje ypač svarbus.