Bukonys, esantys Jonavos rajone, žinomi nuo XVI a., nes per juos ėjo garsusis Varšuvos–Sankt Peterburgo kelias. Gyvenvietė tuo metu buvo išsidėsčiusi tik palei pagrindinį kelią. Dabar miestelis prarado buvusią griežtą struktūrą – čia naujus, modernius namus pasistatė ne vienas naujakurys.
Dvaras ir bažnyčia
Garsusis kelias, matyt, ir nulėmė Bukonių dvaro atsiradimą strategiškai patogioje vietoje. Dvaro statybos, anot vietinių, apipintos paslaptimi. Teigiama, kad jį pastatė ponas Juozapas Hoppenas, kuris vietą pasirinko radęs užkastą lobį. Jis susapnavo, kad už rastus pinigus privalo pastatyti bažnyčią, o likusią dalį gali pasilikti sau. Tačiau J.Hoppenas, užuot pastatęs bažnyčią, surentė sau rūmus ir įrengė parką bei sodą. Panaudojęs lobį ne pagal paskirtį jis prarado ramybę, negalėjo naktimis užmigti, todėl nutarė vis dėlto pastatyti bažnyčią. Neturėdamas pinigų plytoms, jis liepė baudžiauninkams rinkti akmenis iš laukų. Iš jų ir sumūrijo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią. Šventykla per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė, tačiau po kelerių metų vėl buvo atnaujinta. Ši nedidelė bažnytėlė – klasicistinio stiliaus, labai kukli. Jos šventoriuje po klevais ilsisi kunigas klebonas Jonas Klimavičius, dirbęs Bukonyse daugiau nei 40 metų ir palikęs čia ryškų pėdsaką kaip švietėjas ir blaivybės propaguotojas.
Pono Hoppeno dvaro statybos, anot bukoniškių, yra apipintos paslaptimi. J. Žurauskienės nuotr.
Mokyklos istorija
J.Hoppeno pastatytame dvare 1921 m. buvo įkurta Bukonių pradžios mokykla, kurioje mokėsi 32 mokiniai. Mokykla veikė iki 1949 m., vėliau ji buvo reorganizuota į septynmetę mokyklą. Dabar Bukonių mokykla-daugiafunkcinis centras – pačiame gyvenvietės centre. Ši mokymo įstaiga – neeilinė. Jai 2015 m. buvo suteiktas „Geros mokyklos“ vardas, nes čia dirbantys pedagogai daro viską savo ugdytinių labui. Mokykloje įdiegtos šiuolaikinės technologijos, veikia informacijos centras, sveikatingumui stiprinti įrengta sporto ir treniruoklių salės bei stadionas. Bibliotekoje nestokojama naujausių leidinių ir reikiamų knygų. Mokinukai dalyvauja skautų organizacijoje, valančiukų, maironiečių, sporto bei kituose būreliuose. Didelį indėlį į mokyklos gyvenimą įnešė pedagogės Anastazija Venckienė, Janina Paviolionytė bei Elena Tuzovienė, vadovavusi šiai švietimo įstaigai beveik keturis dešimtmečius. Entuziastinga vadovė E.Tuzovienė įtraukta į 800 žymiausių ir Jonavos kraštui labiausiai nusipelniusių asmenų pirmąjį enciklopedinį biografijų žinyną „Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Jonava“. Dabar mokyklos vairą į savo rankas perėmė Dalia Autukienė.
Mokykloje puoselėjamos įvairios tradicinės ir netradicinės šventės bei renginiai. O. Autukaitės, A. Kukienės nuotr.
Tradicijos ir išvykos
Bukonių mokyklos aplinką puošia nepaprasto grožio gėlynai, kuriuos prižiūri visi mokyklos darbuotojai ir mokiniai. Vieno gėlyno, atkartojančio Lietuvos valstybės kontūrus, projektą pasiūlė buvusi mokyklos direktorė E.Tuzovienė. Šalia mokymo įstaigos ošia ąžuolynas. Ąžuoliukus čia sodina baigiamųjų klasių mokiniai, atsisveikindami su mokykla. Puoselėjant šią gražią tradiciją prie mokyklos jau veši 94 medžių giraitė. Mokykloje švenčiamos įvairios tradicinės ir netradicinės šventės, organizuojami renginiai, į kuriuos susirenka ne tik mokyklos, bet ir kaimo bendruomenė. Mokinukai skatinami pažinti savo kraštą, todėl jiems kiekvienais metais sudaromos galimybės išvykti į pažintines-mokomąsias ekskursijas, išvykas po Lietuvą. Mokytojai taip pat keliauja, jie susipažįsta su įvairių šalių švietimo tradicijomis ir kultūra, pasisemia daug naudingų idėjų darbui. Tarptautinių projektų dėka į užsienio šalių mokyklas drauge su pedagogais išvyksta ir mokiniai.
Bukonių seniūnijos šventėje „Vasaros vėjai“ koncertavo Bukonių mokyklos- daugiafunkcinio centro ritminių šokių būrelio mergaitės, kurioms vadovauja mokytoja Jolita Pranckūnienė. O. Autukaitės, A. Kukienės nuotr.
Daro stebuklus
Naujų vėjų į katalikiškąjį Bukonių miestelio švietimą įnešė vienuolė sesuo Pranciška. Į mokyklos bendruomenę ji įsiliejo kaip dorinio ugdymo (tikybos) mokytoja. Sesuo Pranciška globoja paramos ir meilės stokojančius, socialinės rizikos ir socialiai remiamose šeimose gyvenančius kaimo vaikus. Jos pastangomis Bukonių parapijos namuose buvo atnaujintas dviejų kambarių butas, į kurį susirenka kelios dešimtys vaikų. Susirinkusieji čia ne tik kalbasi, gvildena rūpimus klausimus, bet ir skaito Šventąjį Raštą, drauge švenčia šventes, mokosi gaminti maistą. Sesuo Pranciška su vaikais lanko ligonius Bukonių slaugos ligoninėje, moko vaikus tvarkyti ir puošti bažnyčią, giedoti giesmes, subūrė vaikų chorą. Bukoniškiai džiaugiasi, kad vienuolė drauge su vaikais nuvyksta prie jūros, aplanko naujausius filmus, koncertus, renginius. Kalbinti žmonės sakė, kad sesers Pranciškos nuoširdi meilė, rūpinimasis vaikais ir parama jiems bei jų šeimoms miestelyje daro stebuklus.
Seniūnas A.Narkevičius „Metų gerumas“ nominaciją įteikė seseriai Pranciškai. O. Autukaitės, A. Kukienės nuotr.
Kuria sodą
Bukonyse akis traukia daug tvarkingų sodybų, kuriamas netradicinis sodas, kurio šeimininkas – Vladimiras Sadovskis. Vyras ne tik dirba pas ūkininką, prižiūri savo ūkį ir namų aplinką, bet įgyvendina savo svajonę. „Laikas bėga greitai. Todėl stengiuosi sukurti kažką apčiuopiamo ir gražaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams“, – sakė V.Sadovskis. Pašnekovas pabrėžė, kad visi žmonės yra skirtingi, todėl ir darbai turi būti skirtingi. Vyras idėjų iš niekur nekopijuoja, jos pačios gimsta jo mintyse. Bukoniškis pasakojo, kad svajonę apie sodą jis ėmė įgyvendinti tuomet, kai šalia namų nusipirko 20 arų žemės sklypą, skendintį pelkėje. Kai ši vieta buvo nusausinta, savininkas padalijo žemę į vienodo dydžio plotus ir apjuosė juos akmenimis. Atskiruose ploteliuose jis pasodino rožes, levandas, spygliuočius. „Dalis rožyno nunyko. Manau, gėlėms pristigo mano šilumos“, – šmaikštavo vyras, pabrėždamas, kad jam ypač patinka šios kvapios gėlės. Šalia rožyno jis planuoja pastatyti pavėsinę ir piramidę iš skaldytų akmenų, iškasti nedidelį tvenkinį.
Bukonyse kuriamas netradicinis sodas. J. Žurauskienės nuotr.
Darbštūs žmonės
Bukonyse daug ūkininkaujančiųjų. Augalininkystės ūkius plėtoja Aidas Garnys, Zita Sabeckienė, Bronius Ragaišis, Danas Vensbergas, Giedrius Mickevičius, Julius Keliauskas, Kazimieras Kasilauskas, Mantas Bapkauskas, Vladas Tuzovas. Mišrų ūkį turi žemės ūkio bendrovė „Auga Lankesa“. „Valstiečių laikraštis“ aplankė vieną stambiausių Bukonių miestelio ūkininkų V.Tuzovą, kuris dirbo buvusiame Bukonių tarybiniame ūkyje, o nepriklausomybės laikotarpiu ėmėsi ūkininkauti savarankiškai. Augalininkystės ūkį įkūręs gyvenvietėje ir išplėtęs jį iki 500 ha, V.Tuzovas jau nebeturi galimybės dar daugiau plėstis ir statyti sandėlių. Jo žmona Elena, buvusi Bukonių mokyklos direktorė, išėjo į užtarnautą poilsį ir didžiąją savo laiko dalį skiria vaikaičiams, tačiau mielai talkina ir bendruomenei. Drauge su tėvu ūkyje dirba ir jo dukra Simona.
V. ir E.Tuzovai miestelyje gyvena daugiau nei keturis dešimtmečius. J. Žurauskienės nuotr.
Paplūdimio tinklinis
E.Tuzovienė daug šiltų žodžių pasakė apie seniūną A.Narkevičių. Pasak jos, jis yra bendruomenės varomoji jėga, visada kupinas naujų idėjų, kaip pagražinti ne tik seniūnijos aplinką, bet ir socialinę gerovę. Pats seniūnas teigė, kad visi darbai ir sumanymai įgyvendinami darbščių žmonių, mokyklos ir darnios bendruomenės pastangomis. Praėjusiais metais A.Narkevičius Bukonių seniūnijos žmones sutelkė į bendrą būrį organizuodamas naujas šventes. Prieš septynerius metus įkurtos Bukonių bendruomenės vadovė D.Autukienė pasakojo, kad per šį laikotarpį dalyvaujant projektuose ir pasitelkiant mokyklos, kaimo bendruomenės žmones bei geranoriškus rėmėjus buvo atlikta daug darbų, įrengtos kelios treniruoklių ir paplūdimio tinklinio aikštelės.
Bukonių kaimo bendruomenė sėkmingai įgyvendino Vaclovo Slivinsko, kilusio iš Bukonių seniūnijos, idėją – aprašyti ir įamžinti šio krašto partizaninį judėjimą. Dalyvaudamas projekte „Bukonių krašto partizanų aukų paminėjimas ir įamžinimas“, V.Slivinskas surinko daug vertingos informacijos ir nuotraukų, kurios buvo sudėtos į knygą-albumą „Partizaninis judėjimas Vidurio Lietuvoje“. Tai, pasak knygos recenzento Vaido Banio, vertingas leidinys, papildantis Lietuvos istoriją. Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti šalia Bukonių mokyklos pastatytas paminklas.
Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti šalia Bukonių mokyklos buvo pastatytas paminklas. O. Autukaitės, A. Kukienės nuotr.
Lankytinos vietos
- Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia
- J.Hoppeno statytas dvaras
- Paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę