Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasKultūraRegionaiSodybaPatarimaiSveikata
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Rubrika
Talkininkų rankomis Paberžė atgimė dar vienam pavasariui

Prasmingos verslo tradicijos klesti ir stiprina bendruomenę. Kone keturis dešimtmečius savo rankomis ir širdimi Paberžę globojusiam Tėvui Stanislovui išėjus Amžinybėn, jau keliolika pastarųjų metų šia ypatinga trauka garsėjančia Kėdainių rajono vieta toliau padeda rūpintis UAB „Vikonda grupė“, Paberžėje organizuojanti ne tik publikos itin laukiamus tarptautinius muzikos festivalius, bet ir kasmet su savo darbuotojais čia rengianti pavasario talkas. Daugiau kaip pusšimtis talkininkų iš skirtingų „Vikonda grupės“ įmonių prieš pat Velykas – Didįjį Penktadienį, nuo ryto tvarkė ir gražino jaukią medinę Paberžės bažnytėlę bei kitas sakraliąsias erdves. „Svečių Paberžė sulaukia, o štai norinčiųjų šia vieta pasirūpinti, čia pasidarbuoti vis mažiau, todėl labai džiaugiamės ir branginame ilgametę „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojų iniciatyvą. Jų dėka Paberžės bažnyčia per Šv. Velykas savo tikinčiuosius sutinka švari ir išpuoselėta“, – pasidalino Tėvo Stanislovo patikėtinė 1863 metų sukilimo muziejaus muziejininkė Regina Galvanauskienė.

Įsitraukia ir darbuotojų šeimos

Kiekvieną pavasarį skirti pusdienį Paberžėje rengiamai talkai „Vikonda grupės“ bendruomenei tampa viena svarbiausių metų tradicijų, kuria, kaip pastebi, bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Snarskis, darbuotojai nori dalintis ir su savo šeimomis.

„Didysis Penktadienis – labai simboliška bei gera diena pakeisti įprastą profesinę aplinką ir su kolegomis pasidarbuoti gryname ore būtent šioje vietoje – Paberžėje, kuri mums – „Vikonda grupei“, yra labai brangi, – pabrėžė M. Snarskis. – Fizinė veikla sakralioje vietoje prieš šventes padeda sutelkti mintis ir pasiruošti tinkamai sutikti Šv. Velykas.

Džiaugiuosi matydamas, kad kolegos į talką atvažiuoja su savo vaikais. Aš pats šiemet kartu irgi pasikviečiau paauglę dukrą. Esu įsitikinęs, kad ugdant vaikus esminis dalykas yra ne tai, ką jiems sakai, o kokį pavyzdį rodai. Ši talka yra geras pavyzdys, kuriuo džiaugiamės.

Jeigu sugebi tvarkytis ne tik savo kieme, bet ir išeini toliau – tai jau yra sektinas, brandą liudijantis žingsnis, – kalbėjo „Vikonda grupės“ generalinis direktorius. – Labai svarbi ir šių talkų metu tarp darbuotojų stiprėjanti bendrystė, kuri čia prasideda nuo darbų pasiskirstymo ir baigiasi bendrais pietumis. O šiemet klebonas mums pats verda žuvienę, tad diena – išvis pasaka.“

Apsigyveno Paberžėje

Tęsti Tėvo Stanislovo darbus ir globoti Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapiją patikėta kunigui teol. lic. Giedriui Maskolaičiui, kuriam pernai Paberžė tapo ir naujaisiais namais. Po Tėvo Stanislovo mirties jis yra antrasis čia apsigyvenęs dvasininkas.

„Anksčiau Paberžėje gyveno kunigas Skaidrius Kandratavičius, o nuo praėjusių metų liepos čia įsikūriau aš.

Kiekviena parapija turi savo istoriją ir savus iššūkius. Vis dar pratinuosi prie šios vietos, – atskleidė iš viso trimis parapijomis besirūpinantis dvasininkas. – Noriu, kad Paberžėje durys būtų nerakintos – kad kiekvienas čia jaustųsi laukiamas.

Paberžėje man pačiam įdomu, miela ir malonu, nes tai yra Paberžė – dvasia.“

„Didysis Penktadienis – labai simboliška bei gera diena pakeisti įprastą profesinę aplinką ir su kolegomis pasidarbuoti gryname ore būtent šioje vietoje – Paberžėje, kuri mums – „Vikonda grupei“, yra labai brangi. Fizinė veikla sakralioje vietoje prieš šventes padeda sutelkti mintis ir pasiruošti tinkamai sutikti Šv. Velykas”.M. Snarskis

Darbo visada yra

Įsikūręs Paberžėje, klebonas G. Maskolaitis rūpinasi ne vien tikinčiųjų sielovada, bet ir ūkiškais buities darbais. Dvasininko iniciatyva Paberžės bažnyčios pastatų komplekso erdvėse įrengti lauko šviestuvai, apšviestas ir takas, vedantis į netoliese esantį 1863 metų sukilimo muziejų.

„Dabar Paberžė šviečia ne tik savo dvasia, – šypsojosi, kaip pastebėjo muziejininkė R. Galvanauskienė, po trisdešimties metų XXI amžių į atokų kaimą atnešęs kunigus. – Norint išsaugoti Paberžę tokią, kokia išpuoselėta ji buvo čia gyvenant Tėvui Stanislovui, reikia įdėti daug darbo. Tad darbščių rankų ir uolių darbininkų visada reikia. Ačiū Dievui, kad „Vikonda grupė“ išlaiko savąją tradiciją ir nepamiršta Paberžės. Smagu sulaukti taip entuziastingai čia besidarbuojančių svečių.“

Patyrusiems talkininkams – nelengvi darbai

Kunigas į talką atvykusiems „Vikonda grupės“ darbuotojams patikėjo pačius reikalingiausius darbus, kad atgimimo šventę – Velykas, Paberžė sutiktų tvarkinga.

Moterys šventoriuje ir bažnyčios prieigose sugrėbė lapus, blizgino viso pastatų ansamblio langus, rūpestingai valė Dievo namuose per metus susikaupusias dulkes ir voratinklius net iš palubių.

Tuo metu vyrai, klebono prašymu, viename iš takų klojo trinkeles, švarino krūmais apaugusį Liaudies upelio krantą, tvarkė priėjimus prie rūsių, pervežė akmenis ir jais suformavo taką, vedantį link kitoje kelio pusėje stovinčio medinio kryžiaus.

Tėvui Stanislovui Paberže rūpintis padėjusi čia gyvenanti muziejininkė R. Galvanauskienė atskleidė, jog sulaukus garbaus amžiaus – perkopus 80-metį, didžioji dalis buities darbų jos pečiams jau tapo per sunkūs, tad gausi „Vikonda grupės“ darbuotojų talka pavasarį šiai vietai yra tikras išsigelbėjimas.Aut. past.

Svarbi pagalba

Tėvui Stanislovui Paberže rūpintis padėjusi čia gyvenanti muziejininkė R. Galvanauskienė atskleidė, jog sulaukus garbaus amžiaus – perkopus 80-metį, didžioji dalis buities darbų jos pečiams jau tapo per sunkūs, tad gausi „Vikonda grupės“ darbuotojų talka pavasarį šiai vietai yra tikras išsigelbėjimas.

„Šios talkos labai reikalingos, o ypač prieš šventes, nes aš pati jau gerokai silpnesnė nei buvau anksčiau ir mažai ką begaliu padaryti, – atviravo muziejininkė. – Paberžė visada laukia tokių darbščių žmonių, kokie čia pluša šiandien. Per metus visur susikaupia dulkių, voratinklių, pavalai, bet, žiūrėk, ir vėl jų yra, o aukštai – palubėse, išvalyti ne taip paprasta. Tai nėra vieno žmogaus darbas.

O šį kartą ir lauke prisikaupė daug darbų, kurių patys atlikti negalime – reikia ir specialios įrangos, transporto, ir vyriškos jėgos. Tad labai didelis dėkingumas „Vikonda grupės“ darbuotojams už tai, kad kasmet taip nuoširdžiai tvarko Paberžę. Erdvės atgyja ir susigrąžina savo tikrąjį sakralumą, nes melstis sakralioje, bet nešvarioje vietoje – neįmanoma. Norint, kad per šventes dvasia išties būtų pakylėta, aplinka irgi turi būti rūpestingai sutvarkyta.

„Vikonda grupė“ mums ištiesia ranką ne tik talkomis, bet ir Paberžėje rengdama muzikos festivalius. Su šia pagalba stengiamės toliau gyvuoti.“

Atsidėkojo pietumis

Kol talkininkų rankose vienas po kito tirpo net patys sunkiausi darbai, klebonas ruošė sočias vaišes.

„Mėgstu gaminti ir vaišinti savo svečius. O šiandien ypač norisi atsidėkoti tiek darbų nudirbusiems talkininkams, – kalbėjo kunigas G. Maskolaitis. – Kadangi šiandien – Didysis Penktadienis, pasninko diena, tad lauke verdu didžiulį puodą žuvienės.“

Nuo kompiuterio – prie grėblio

Kantrybės bei ištvermės reikalavę darbai tik dar labiau skatino talkininkų ūpą. Noro prisidėti prie prasmingos iniciatyvos nenumaldė net ant rankų pritrintos pūslės.

Paberžėje organizuotos talkos antrus metus nepraleido ledus gaminančioje bendrovėje „Vikeda“ technologo asistente dirbanti Inga Činikienė.

„Pernai čia buvau pirmą kartą – labai patiko, todėl šiemet važiavau su dar didesniu entuziazmu. Gražinti tokią ypatingą vietą, o dar ir Didįjį Penktadienį – labai faina, naudinga ir prasminga. Palaikau šią iniciatyvą ir mielai prisidedu.“

Duetu su kolege I. Činikiene lapus bažnyčios šventoriuje grėbusi „Vikedos“ eksporto vadybininkė Neringa Čepkauskienė „Vikonda grupės“ įmonių bendruomenėje – naujokė. Pašnekovė pabrėžė, jog palaikyti bendras kolektyvo tradicijas jai labai svarbu.

„Tokioje talkoje su kolegomis dalyvauju pirmą kartą. Tai puikus būdas puoselėti bendruomeniškumą, – dalijosi N. Čepkauskienė ir šyptelėjusi parodė nuo grėblio po pirštine ant rankos pritrintą pūslę. – Smagu su kolegomis pabūti kitokioje aplinkoje ir imtis visai kitokių darbų, o dėl pūslės nesijaudinu, – juokėsi pašnekovė. – Palaikyti tokią vertingą iniciatyvą man svarbiau.“

Jonaviškis atrado Paberžę

Pusdienį vietoje kompiuterio ekrano akis paganyti į vaizdingus Paberžės panoramos horizontus mielai sutiko ir UAB „EVA paslaugos“ IT sistemų administratorius bei duomenų inžinierius jonaviškis Ričardas Sniegiriovas-Baublys.

„Pirmą kartą talkoje dalyvavau pernai. Iki tol Paberžės nežinojau, – pasidalino pašnekovas. – Labai įsiminė tai, kad Paberžė yra viena tyliausių vietų Lietuvoje. Čia išties gali pajusti savitą ramybę, todėl su malonumu talkoje dalyvauju ir šiemet.

Su kolegomis ėmėmės sunkesnių darbų – pervežėme akmenis ir iš jų prie kryžiaus dėliojome taką.

Po talkos įspūdžiai puikūs. Smagu darbą kompiuteriu pakeisti į tokią veiklą. Tai gera proga ne tik pajudėti, bet ir pagilinti ryšį su kolektyvu.“

Rekomenduojami video