Kas nutinka miestui, kai jo istorija ima nykti – ir kiek kainuoja ją išsaugoti? Senieji pastatai tyliai griūva, o paveldas pamažu traukiasi į nuotraukas ir prisiminimus. Kultūros paveldas – tai ne tik sienos ar stogai, tai mūsų tapatybės pamatai. Tačiau ar tam skiriame pakankamai dėmesio ir lėšų? Naujausias 2024 metų tyrimas atskleidžia ne tik, kaip savivaldybės saugo savo praeitį, bet ir kiek realiai į ją investuoja. Šiame kontekste ryškėja ir Kėdainių situacija – ar skiriamas finansavimas leidžia išsaugoti istoriją, ar vis dar balansuoja ant ribos?

Kas tai per tyrimas?

Valstybinė kultūros paveldo komisija pristatė išsamų 2024 m. tyrimą, kuriame vertinama, kaip visos 60 Lietuvos savivaldybių rūpinasi savo krašto kultūrine praeitimi ir paveldu. Šis ilgametis stebėjimas, vykdomas dar nuo 1997 m., leidžia suprasti, kokią vertę paveldui teikia vietos valdžia. Kėdainių rajono savivaldybė šiame tyrime išsiskiria kaip skirianti nemažą finansavimą paveldo išsaugojimui, tačiau yra ir kur pasitempti.

Savivaldybių veiklos kultūros paveldo apsaugos srityje tyrimu siekiama įvertinti savivaldybių paveldosauginį indeksą. Valstybinė kultūros paveldo komisija analizuoja, kiek pinigų skiriama paveldui, kaip efektyviai veikia specialistai, ar savivaldybės turi specialias paveldotvarkos programas ir kaip į šiuos procesus įtraukiamos vietos bendruomenės.

2024 m. tyrimas rodo, kad bendras savivaldybių finansavimas paveldui pasiekė rekordinę 27,7 mln. eurų sumą.

Kiek finansų Kėdainiai skiria paveldui?

Ataskaitos duomenimis, Kėdainių rajonas pasižymi solidžia kultūros vertybių koncentracija. Nustatyta, kad Kėdainiuose paveldo objektų tankumas yra 8,83 objekto 25 km² plote. Nors tai nepasiekia didžiųjų miestų (pavyzdžiui, Kauno ar Vilniaus) koncentracijos lygio, tai rodo itin turtingą ir tankų istorinį kraštovaizdį, lyginant su daugeliu kitų rajoninių savivaldybių.

Ataskaitoje nurodyta, kad 2024 m. Kėdainių rajono savivaldybė kultūros paveldui iš savo biudžeto skyrė 122 934 eurus, o tai sudaro 0,117 proc. nuo bendrų metinių savivaldybės asignavimų.

Pagal šį rodiklį Kėdainiai lenkia tokias savivaldybes kaip Jonavos, Panevėžio ar Marijampolės, tačiau dar turi vietos augti iki paveldo finansavimo lyderių, tokių, kaip Pakruojis ar Akmenė. Šios savivaldybės paveldui skiria per 1 proc. biudžeto.

Paveldotvarkos programos

Kėdainiai minimi tarp tų pažangių savivaldybių, kurios sėkmingai įgyvendina paveldotvarkos programas. Tai reiškia, kad savivaldybė ne tik pati tvarko savo turtą, bet ir finansiškai padeda privatiems paveldo objektų savininkams.

Toks modelis skatina gyventojus rūpintis savo istoriniais namais, fasadais ar kitais elementais, žinant, kad dalį išlaidų padengs miestas.

Kėdainiai minimi tarp tų pažangių savivaldybių, kurios sėkmingai įgyvendina paveldotvarkos programas. Tai reiškia, kad savivaldybė ne tik pati tvarko savo turtą, bet ir finansiškai padeda privatiems paveldo objektų savininkams.Aut. past.

Aktyvumas inventorizuojant paveldą

Vienas ryškiausių Kėdainių pasiekimų tyrime – nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimas.

Kėdainių rajono savivaldybė įvardijama kaip viena aktyviausių Lietuvoje šiame procese. 2024 m. duomenimis, Kėdainiai pateikė 14 objektų anketas naujai išaiškinamiems paveldo objektams. Tai rodo specialistų iniciatyvumą fiksuoti dar neapsaugotas vertybes, kol jos nėra sunykusios ar praradusios autentiškumo.

Bendruomenės įsitraukimas galėtų būti geresnis

Nors bendrame kontekste Kėdainiai atrodo stipriai, tyrimas atskleidžia ir silpnąsias vietas bei kur mūsų kraštui derėtų pasitempti.

Vertinant vietos bendruomenių ir privačių valdytojų iniciatyvas, Kėdainių rajono pateikta informacija apie šias veiklas buvo įvardinta kaip fragmentiška.

Tai reiškia, kad nors savivaldybė ir turi stiprių paveldo išsaugojimo pavyzdžių, informacija apie bendruomenės įsitraukimą ne visada pasiekia nacionalinį lygmenį arba šioje srityje trūksta sistemingo tęstinumo.

Vis dėlto tyrimas parodė, kad iš esmės Kėdainiai išlieka viena iš paveldui neabejingų savivaldybių, kuri ne tik išlaiko savo istorinį identitetą, bet ir aktyviai ieško būdų, kaip į paveldo išsaugojimą įtraukti privačius savininkus bei identifikuoti naujas vertybes.