Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Socialiniai tinklai: kaip atpažinti melagienas

Interneto amžiuje vienas didžiausių iššūkių – virtualioje erdvėje atskirti tikrą informaciją nuo melagingos. Mūsų dienomis jaunuoliai, didžiąją dalį laiko leidžiantys internete, nejučia ir patys tampa melagienų skleidėjais, pavyzdžiui, dalinasi klaidinančiais, tačiau greitai plintančiais memais, taip išplėsdami dezinformacijos gavėjų ratą.

Ir klaidina, ir kursto konfliktus

Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių informacijos sklaidos platformų pasaulyje. Tačiau kartu su šiuo patogumu atsirado ir didelė problema – melagingų naujienų (angl. fake news) arba melagienų plitimas. Tokios melagienos gali būti įvairių formų ir turėti rimtų pasekmių visuomenei, įskaitant dezinformaciją politiniais klausimais, visuomenės sveikatos grėsmę ar net smurto kurstymą. Šiame rašinyje aptarsime, kokios melagienos dažniausiai platinamos socialiniuose tinkluose ir kokį poveikį jos daro visuomenei.

Melagienos socialiniuose tinkluose tampa vis didesne problema, nes jos ne tik klaidina visuomenę, bet ir kursto socialinius konfliktus, skatina pavojingą elgesį ir pažeidžia asmenų privatumą, nes vis daugiau žmonių naudojasi socialiniais tinklais kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu.

Politikos ir rinkimų melagienos

Politika yra viena iš sričių, kurioje melagienos socialiniuose tinkluose plinta itin greitai. Per rinkimus dažnai platinama klaidinanti informacija apie kandidatus, jų politines pažiūras ar veiksmus. Tokios melagienos gali būti kuriamos siekiant pakenkti politiniams priešininkams arba manipuliuoti rinkėjais. Pvz., 2016 m. JAV prezidento rinkimai tapo plačiai žinomi dėl Rusijos organizuotos dezinformacijos kampanijos, per kurią buvo skleidžiamos netikros naujienos ir klaidinantys socialinių tinklų įrašai.

Šios melagienos dažnai turi sensacingą turinį, siekiant padidinti jų matomumą ir sklaidą per dalijimąsi bei komentarus. Melagienos politinėse kampanijose gali turėti ilgalaikių pasekmių demokratijai, nes jos sumažina visuomenės pasitikėjimą institucijomis, suskaldo visuomenę ir kursto įtampą tarp skirtingų politinių grupių.

Sveikatos ir medicinos melagienos

Pandemijų, ligų protrūkių ar naujų medicininių tyrimų metu socialiniuose tinkluose dažnai platinamos klaidinančios sveikatos naujienos. Per COVID-19 pandemiją melagienos apie viruso kilmę, vakcinas ir gydymo būdus pasiekė milijonus žmonių. Vieni dažniausių tokio tipo melagienų pavyzdžių buvo nepatvirtintos teorijos apie vakcinų pavojų ar jų tariamą veiksmingumo trūkumą.

Šios melagienos gali būti itin pavojingos, nes jos tiesiogiai veikia žmonių sveikatą. Netikros sveikatos naujienos gali paskatinti žmones atsisakyti skiepų, naudoti nepatikrintus gydymo metodus ar ignoruoti sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijas. Tai gali lemti ligų protrūkius ir padidinti mirtingumą tarp gyventojų.

Sąmokslo teorijos

Sąmokslo teorijos – viena dažniausiai socialiniuose tinkluose plintančių melagienų formų. Tokios teorijos gali apimti daugelį temų – nuo pasaulinių vyriausybių slaptų planų iki išgalvotų katastrofų scenarijų. Viena populiariausių pastarojo meto sąmokslo teorijų buvo susijusi su vadinamuoju „QAnon“ judėjimu, teigiančiu, kad pasaulį valdo slapta elito grupė, kuri yra atsakinga už įvairias pasaulines bėdas.

Sąmokslo teorijos dažnai panaudoja žmonių baimes ir nepasitikėjimą tam, kad plėstų savo įtaką. Tokios melagienos gali skatinti priešiškumą ir nepasitikėjimą valdžios institucijomis, mokslu bei žiniasklaida. Be to, sąmokslo teorijos gali sukelti socialinę įtampą, kurti nepagrįstą baimės atmosferą ir skatinti smurto veiksmus.

Finansai ir verslas

Socialiniuose tinkluose taip pat dažnai plinta melaginga informacija apie finansus ir verslą. Tai gali būti klaidinančios investavimo rekomendacijos, netikros reklamos apie stebuklingus finansinius produktus arba netgi sukčiavimai.

Šios melagienos gali paskatinti žmones prarasti pinigus investuojant į nesaugius produktus ar pasitikint sukčiais. Socialinių tinklų platformos dažnai tampa puikia erdve tokioms melagienoms, nes žmonės yra linkę pasitikėti turiniu, kuriuo dalijasi jų draugai ar pažįstami.

Šmeižtas ir privatumo pažeidimai

Asmeniniai išpuoliai socialiniuose tinkluose taip pat dažnai grindžiami melaginga informacija. Tai gali būti klaidingos žinutės apie viešus asmenis, netikros istorijos apie jų asmeninį gyvenimą arba iškraipytos citatos. Šmeižtas gali turėti rimtų pasekmių asmeninei reputacijai, psichinei sveikatai ir karjerai.

Tokios melagienos dažnai plinta per netikrus ar anoniminius profilius, o socialinių tinklų platformoms sunku užkirsti kelią tokioms kampanijoms dėl didelio informacijos srauto ir greito plitimo.

Memai – nauja forma

Bendrovė „Samsung“ išmaniųjų telefonų „Galaxy A53 5G“ pristatymo metu atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad beveik trečdalis (29,4 proc.) Lietuvos jaunuolių galimai yra platinę melagingas naujienas to nežinodami. Melagienų platinimas apima ne tik melagingų žinučių skleidimą, bet ir veido bruožų keitimo programėlėmis redaguojamas nuotraukas, kuriamus juokelius ar diskusijas jaunimo mėgstamose platformose. Išsiplėtus melagienų sąvoką ypač sunku suprasti ribą tarp tiesos ir melo, tad jaunimas dažnai tampa įrankiu dezinformacijai skleisti.

Interneto memai jau tapo jaunuolių bendravimo standartu, tad melagienų skleidėjai šia komunikacijos forma taip pat aktyviai naudojasi norėdami platinti dezinformaciją. Tyrimo metu paaiškėjo, kad trečdalis (32 proc.) Lietuvos jaunuolių galimai pateisintų melagienos skleidėją, jei jis dezinformacija dalintųsi norėdamas pajuokauti.

„Noras pasišaipyti, pasijuokti ir juokelį parodyti kitiems gali stipriai prisidėti prie netikrų naujienų sklaidos ir pasiekiamumo. Reikia atminti, kad viena iš melagienų skleidėjų taktikų ir yra paveikti tuos žmones, kurie norėdami pasijuokti padeda užtikrinti netikros naujienos sklaidą ir tuo pačiu prisideda prie naujienų portalo diskreditavimo“, – teigia Mažvydas Kunevičius, nepriklausomas dezinformacijos ekspertas.

Plinta žaibiškai

Prieš porą metų atliktos apklausos duomenimis, 47 proc. Lietuvos jaunuolių internete sutiktą melagingą informaciją ignoruoja, 27 proc. įspėja informacija pasidalinusį asmenį, o 49 proc. apie pastebėtas melagienas praneša interneto svetainės administratoriui.

Melagienos internete sklinda žaibišku greičiu – jų įtikinantis turinys ir gerai apgalvota platinimo schema veikia taip, kad melagienos išplistų. Vis dėlto specialistas primena, kad prie dezinformacijos sklaidos labiausiai prisidedame mes patys – neapdairus dalinimasis melagienomis jas paskleidžia artimam pažįstamų ratui ir taip dezinformacija kitiems tampa dar įtaigesnė.

„Vienas svarbiausių žingsnių siekiant užkardyti melagienų plitimą – nesidalinti nepatikrinta informacija. Jei pastebėjote melagingas naujienas socialiniuose tinkluose, būtina apie tai pranešti svetainės administratoriui paspaudžiant „Report“ mygtuką – tokia pati taisyklė galioja ir netikroms paskyroms. Jei naujiena yra kurstanti neapykantą, žeidžianti ar skleidžianti kitą žalingą informaciją, būtina tai perduoti policijai, o jei netikra naujiena pastebima žiniasklaidoje – perspėti tos žiniasklaidos priemonės atstovus ir jokiu būdu ja nesidalinti“, – pataria M.Kunevičius.

Kaip patikrinti informacijos patikimumą

Patikrinkite informacijos šaltinį

·         Nežinomi arba abejotini šaltiniai. Jei informacija platinama neaiškioje svetainėje ar paskyroje, kuri nėra žinoma dėl patikimumo, ji gali būti klaidinanti.

·         Priemonės patikimumas. Įsitikinkite, ar informacija skelbiama patikimose, gerą reputaciją turinčiose naujienų svetainėse. Oficialios žiniasklaidos priemonės dažniausiai laikosi griežtų faktų tikrinimo taisyklių. Pasitaiko, kad netgi didieji šalies portalai, lenktyniaudami kas pirmas paskelbs naujieną, melagienas paskelbia nepatikrinę informacijos.

Įvertinkite antraštes

·         Sensacingos ar perdėtai dramatiškos antraštės. Dažnai melagienos pateikiamos su ryškiomis ir šokiruojančiomis antraštėmis, kurios pritraukia dėmesį, bet neturi pagrindo tikrame turinyje. Daug melagienų pavadinimų būna su žodžiais „šokiruojantis“, „sensacija“ ir pan.

·         Didžiosios raidės ir šauktukai. Jei antraštėje naudojamos didžiosios raidės ar šauktukai, tai gali būti ženklas, kad informacija yra iškraipyta ar sensacinga.

Patikrinkite faktus ir datas

·         Netiksli arba sena informacija. Kai kurios melagienos grindžiamos tikrais faktais, bet jie pateikiami netinkamame kontekste arba neatitinka dabartinės situacijos.

·         Skirtingų šaltinių patikrinimas. Jeigu susiduriate su neįtikėtina informacija, ieškokite ją patvirtinančių nepriklausomų šaltinių. Jei apie tai praneša tik viena svetainė, informacija gali būti netikra.

Atkreipkite dėmesį į emocinę reakciją

·         Stiprios emocijos. Melagienos dažnai kuriamos siekiant išprovokuoti stiprias emocines reakcijas, tokias kaip baimė, pyktis arba džiaugsmas, kad paskatintų žmones nesusimąsčius dalytis informacija.

·         Loginės klaidos. Jei informacija atrodo per daug graži, kad būtų tiesa, arba sukelia per stiprią reakciją, verta ją peržiūrėti dar kartą ir kritiškai įvertinti.

Patikrinkite vaizdus ir vaizdo įrašus

·         Vaizdų manipuliacija. Dažnai melagienos remiasi suklastotais ar kontekste neteisingai pateiktais vaizdais. Naudokite įrankius, pvz., „Google Reverse Image Search“, kad patikrintumėte, ar vaizdas buvo naudojamas kitame kontekste. Sužinoti daugiau detalių apie nuotraukas padeda „Google Lens“. Juo pasinaudojus galima sužinoti, kur dar tas pats vaizdas buvo panaudotas internete.

·         Vaizdo įrašų iškarpymas. Vaizdo įrašai gali būti sukarpyti ar redaguoti, kad pakeistų kontekstą. Atkreipkite dėmesį, ar įrašas atrodo neišbaigtas arba įtartinas. Vaizdo įrašus galima patikrinti pasinaudojus „InVID We Verify“, leidžiančiu įrašą suskirstyti atskirais kadrais ir su kiekvienu iš jų atlikti atvirkštinę vaizdų paiešką.

Tikrinkite autorius ir nuorodas

·         Naujienos autorius. Jeigu naujiena nurodo konkretų autorių, patikrinkite jo reputaciją, ar jis dirba patikimoje žiniasklaidos priemonėje.

·         Nuorodos į patikimus šaltinius. Patikrinkite, ar pateiktoje informacijoje yra nuorodų į autoritetingus ir žinomus šaltinius. Jei nuorodos veda į nepatikimas svetaines arba straipsniai išvis neturi nuorodų, tai gali būti melagiena.

·         Papildoma informacija. Jei sudominusiame pranešime minimos konkrečios detalės, pavyzdžiui, susijusių asmenų vardai ir pavardės, mokslinių tyrimų pavadinimai, taip pat vieta ir laikas, kur įvyko įvykis, apie kurį kalbama, visas šias nuorodas galima panaudoti ieškant informacijos apie tą pačią žinutę kituose šaltiniuose: oficialiose žiniasklaidos organizacijų interneto svetainėse ar mokslinių darbų duomenų bazėse.

Paieškokite klaidinančių signalų

·         Kalbos klaidos ir gramatika. Dažnai melagingos naujienos būna parašytos nekokybiškai, su gramatinėmis ar stilistinėmis klaidomis, nes neinvestuojama į profesionalią redagavimo kokybę. Taip pat dažnai melagienos būna parašytos kita kalba ir išverstos vertimo programomis.

·         Nesuderinamas stilius. Jei straipsnis arba įrašas yra neprofesionaliai surašytas ar neatrodo suderintas su tikrojo žurnalizmo standartais, tikėtina, kad tai melagiena.

Alvydas Budraitis

Rekomenduojami video