Nuo pat Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą 2022 metais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo viena ryškiausių ir žinomiausių politinių figūrų pasaulyje. Jo lyderystė krizės metu pelnė didžiulį palaikymą tiek tarp ukrainiečių, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Tačiau kartu su šiuo dėmesiu atsirado ir nuolatinė dezinformacijos banga, nukreipta prieš jį ir jo šeimą. Viena populiariausių dezinformacijos formų – melagingos naujienos (angl. fake news) apie V.Zelenskio ir jo šeimos tariamus turtus bei prabangius pirkinius. Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais tikslais platinamos šios melagingos naujienos, kas jas kuria ir kaip jos skleidžiamos internete.
Karališkas pirkinys, kurio nebuvo
Šiemet, kovo 31-ąją (tarptautinės Melagių dienos išvakarėse), anglų kalba transliuojantis, vos 284 prenumeratorius turintis „YouTube“ turinio kūrėjas Samas Murphy paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pasakojo, kad Ukrainos prezidentas V.Zelenskis už 20 mln. svarų sterlingų tariamai įsigijo Highgrove House dvarą, kuris anksčiau priklausė Jungtinės Karalystės karaliui Charlesui III. Vaizdo įrašo autorius nurodė, kad šeši dvaro darbuotojai, tarp jų – ir Grantas Harroldas, buvęs Karolio III liokajumi (2004–2011) pasikeitus savininkui buvo atleisti iš darbo.
„The London Crier“ („Londono šauklys“) savo straipsnyje rašė: nors Bekingemo rūmų pareiškimas dar nepaskelbtas, „daugelis detalių rodo, kad pardavimas įvyko vasario pabaigoje arba kovo pradžioje“. Remiantis buvusiu Charles III liokajumi G.Harroldu, pardavimas turėjo būti užbaigtas 2024 m. vasario pabaigoje, kai Jungtinėje Karalystėje lankėsi V.Zelenskio žmona Olena.
Jau kitą dieną šis vaizdo įrašas ir iš jo „padarytas“ tekstas buvo paskelbtas Didžiojoje Britanijoje registruotame tinklalapyje „The London Crier“. Iškart po to, jau remdamiesi anglišku šaltiniu, šią „naujieną“ pasigriebė Rusijos žiniasklaida ir prorusiški „Telegram“ kanalai.
Tačiau visa ši informacija nepasirodė jokiuose oficialiuose viešuose šaltiniuose, o apie neva įvykusį „sandorį“ nieko nerašė nei britų, nei Ukrainos žiniasklaida. Taip pat, remiantis oficialia Highgrove House interneto svetaine, rūmų sodai, kaip ir anksčiau, yra atviri visuomenei, visos pajamos iš lankytojų ir toliau skiriamos karaliaus įkurtam labdaros fondui „King's Foundation“, o patys rūmai ir toliau išlieka karaliaus Charles III šeimos namais.
Visame šiame „The London Crier“ tekste vienintelis teisingas dalykas yra tas, jog „naujienoje“ minimas G.Harroldas iš tiesų buvo karališkosios šeimos liokajus. Tačiau, kaip G.Harroldo atstovė pakomentavo naujienų agentūrai DPA, visi „The London Crier“ straipsnyje pateikti teiginiai yra „visiškai klaidingi“.
Įtartinas tinklalapis
Šiuo metu jau nebeveikianti „The London Crier“ svetainė, panašu, buvo sukurta būtent šiam vienam, labiausiai tikėtina – Rusijos spec. tarnybų sukurtam projektui. Atidžiau panagrinėję svetainės istoriją bei ne specialisto akiai mažai matomus ir randamus niuansus, interneto saugumo specialistai rado nemažai įtartinų elementų.
Pirmasis – tai, kad minimo straipsnio autorius yra neįvardintas anonimas ir kaip tinklalapio administratorius prisijungė prie svetainės 2024 m. kovo 26 d., t.y. tą pačią dieną, kai buvo užregistruota pati svetainė. Tuo tarpu šviežiai „iškepta“ svetainė matomoje vietoje pabrėžia savo ilgą istoriją (1863–2023) ir pristatoma kaip senas tradicijas turintis britų laikraštis.
Reikia pripažinti, jog naujai iškepto leidinio pavadinimas tam, kad suklaidintų skaitytojus, parinktas labai apgalvotai. Didžiosios Britanijos miestuose leidžiama dešimtys laikraščių, kurie savo pavadinime turi „Crier“. Yra netgi Londone leidžiamas „The Town Crier“ („Miesto šauklys“), tad iš pirmo žvilgsnio klastotę gali pastebėti tikrai ne kiekvienas skaitytojas.
Svetainėje buvo publikuoti tik keliolika „straipsnių“, ir jų visų
autoriai – anonimai, pasirašantys pseudonimais „xavier.parker7“,
„dennis.marshall10“ ar „alberto.young5“. Kai kurie video siužetai netgi buvo
įgarsinti rusų kalba, su angliškais subtitrais.
Melagienoje apie Highgrove House pardavimą buvo nuoroda į vaizdo įrašą, „YouTube“ kanale @SamMurphyRealEstate, kuris buvo skelbiamas vos vieną dieną. O ir pats „YouTube“ kanalas @SamMurphyRealEstate buvo įkurtas 2024 m. vasario mėnesį.
Taip pat svetainėje nebuvo jokios visose normaliose interneto svetainėse įprastos informacijos apie autorines ir nuosavybės teises, naudojimo sąlygas ar administratoriaus kontaktinę informaciją. Visos socialinės žiniasklaidos nuorodos skaitytojus nukreipdavo skaitytojus į programinės įrangos kūrėjo, iš kurio galima įsigyti pasirinktinį svetainės šabloną, profilius.
Interneto specialistų nuomone ir pati „The Town Crier“ svetainė sukurta paskubomis ir nekokybiškai, kaip rusai sako – „tiap–liap“, naudojant nemokamą šabloną, tačiau paties puslapio ir grafikos įkėlimo laikas buvo labai ilgas. Anot specialistų, tai sako, kad tokiam vienkartiniam projektui buvo paimtas pigus ir silpnas serveris, ir patys tinklalapio programavimo darbai buvo atlikti paskubomis ir nekokybiškai.
Tinklalapyje iš viso neveikė paieškos funkcija, pirmajame puslapyje esančio meniu, einant gilyn į tinklalapį, nuorodos, skyriai ir funkcijos. Taip pat kai kurie skyriai buvo pavadinti taip, kaip Didžiojoje Britanijoje neįprasta.
Tikslai ir motyvai
Melagingos naujienos apie V.Zelenskio ir jo šeimos turtus platinamos siekiant kelių tikslų. Vienas pagrindinių – diskredituoti V.Zelenskį kaip lyderį Ukrainoje ir tarptautiniu mastu. Skleidžiant melagingas istorijas apie jo tariamus turtus, kūrėjai siekia sukelti abejones dėl jo sąžiningumo, parodyti jį kaip korumpuotą ir asmeniniais interesais besivadovaujantį politiką. Tokios melagienos gali sukelti nepasitikėjimą V.Zelenskiu tarp jo rinkėjų, skatinti vidinį nestabilumą Ukrainoje ir mažinti jo tarptautinį palaikymą.
Tokios dezinformacijos kampanijos dažnai siekia demoralizuoti Ukrainos žmones, ypač tuos, kurie kenčia dėl karo. Pateikiant prezidentą kaip turtingą ir neprieinamą elitą, propaganda siekia iššaukti visuomenės nepasitenkinimą ir sukurti įspūdį, kad šalies vadovai nesidalija tų pačių sunkumų kaip ir paprasti piliečiai.
Skleidžiant melagingas naujienas apie V.Zelenskio tariamą turtą siekiama sumažinti tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainai. Jei tarptautinė visuomenė patikėtų, kad Ukrainos prezidentas yra korumpuotas, tai galėtų paskatinti kai kurias šalis peržiūrėti savo paramą Ukrainai, o tai būtų didelis geopolitinis pranašumas Rusijai.
Kas kuria ir platina melagienas?
Melagienas apie V.Zelenskio turtus dažniausiai kuria ir platina Rusijos valstybinės ir prorusiškos žiniasklaidos priemonės – televizijos stotys, tokios kaip „Russia Today“ (RT) ir „Sputnik“. Šios šimtamilijonines auditorijas turinčios žiniasklaidos priemonės yra pagrindiniai dezinformacijos šaltiniai, kurie platina melagingas naujienas ne tik vidaus, bet ir tarptautinei auditorijai. Šios žiniasklaidos priemonės yra tiesiogiai kontroliuojamos Kremliaus ir veikia kaip Rusijos užsienio politikos įrankiai, siekiant formuoti viešąją nuomonę pagal savo interesus.
Didžiąją dalį melagienų kaip blynus kepa ir Rusijos valdžios dosniai finansuojami internetinės propagandos centrai, žinomi kaip „trolių fabrikai“. Šios organizacijos veikia koordinuotai, kurdamos ir platindamos melagingą informaciją per įvairias platformas.
„Trolių fabrikai“ samdo šimtus ar net tūkstančius žmonių, jie kuria melagingą turinį, skleidžia jį socialiniuose tinkluose, komentuoja naujienų straipsnius ir dalyvauja įvairiose diskusijose. Šie „troliai“ dažnai rašo šališkus ar melagingus komentarus, kurie sustiprina skleidžiamą dezinformaciją.
Be tradicinės žiniasklaidos, melagienos aktyviai platinamos per socialinius tinklus „Facebook“, „X“ (buvęs „Twitter“), „VK“, „Telegram“. Propagandistai naudoja automatizuotus botus ir tikslingai sukuria pseudonaujienų svetaines, kurios atrodo kaip patikimos žiniasklaidos priemonės, tačiau iš tiesų skleidžia melagingą informaciją.
Platinimo mechanizmai ir metodai
Melagienos apie V.Zelenskį platinamos pasitelkiant daugybę metodų ir kanalų. Kaip ir „karališkojo pirkinio“ atveju, dezinformacija dažnai prasideda nuo mažiau žinomų socialinių tinklų paskyrų, kurios skelbia melagingą turinį. Šis turinys gali būti pateikiamas kaip „nuomonių straipsniai“ ar „ekspertų analizė“, o vėliau šias žinutes perima „botai“, kurie jas masiškai dalina, kad informacija taptų labiau matoma ir „patikima“.
Propagandistai dažnai kuria pseudonaujienų svetaines, kurios imituoja patikimų žiniasklaidos priemonių dizainą ir kalbą. Šios svetainės skleidžia melagingas istorijas, kurios vėliau perrašomos ar išplatintos kitose platformose.
Taip „naujiena“ nukeliauja į trečias šalis, kurios dėl savo nekompetencijos ar kokio nors suinteresuotumo šias melagienas platina savo kanalais. Taip „The London Crier“ melagiena apie „karališkąjį“ V.Zelenskio pirkinį Didžiojoje Britanijoje plačiai pasklido po trečiųjų šalių naujienų agentūras ir interneto portalus, atlikdama šios istorijos planuotojų ir vykdytojų užmanymus.
Siekia diskredituoti V.Zelenskį
Išgalvota istorija apie Ukrainos prezidento pirkinį Didžiojoje Britanijoje – tik vienas iš daugybės Rusijos bandymų pavaizduoti V.Zelenskį kaip nelojalų Ukrainai ir besirūpintį tik savo asmeniniais interesais, pateikiant jį kaip godų ir korumpuotą vadovą, kuris naudojasi karine situacija, kad turtėtų.
Visos konvejeriu kuriamos ir platinamos melagienos apie V.Zelenskio ir jo šeimos turtus – tik dalis didesnės informacinio karo kampanijos, kurią vykdo Rusija, siekdama diskredituoti Ukrainos prezidentą ir susilpninti jo palaikymą. Ši propaganda skleidžiama per įvairius kanalus, naudojant „trolių fabrikus“, socialinius tinklus ir netikras naujienų svetaines.
Šios melagienos, deja, dažnai sulaukiančios plačios auditorijos dėmesio, kuriamos su vienu tikslu – pakenkti Ukrainos valstybei ir destabilizuoti jos vadovybę tarptautinės krizės metu. Dėl šios priežasties svarbu būti kritiškai nusiteikusiam ir patikrinti informaciją iš patikimų šaltinių, kad nepatektume į dezinformacijos pinkles.
Nepaisant milžiniškų Rusijos pastangų, nepriklausomi faktų tikrintojai ir žurnalistai visame pasaulyje kasdien dirba ir nuolat paneigia šias melagienas, parodydami jų tikrąją prigimtį – bandymą manipuliuoti viešąja nuomone ir destabilizuoti Ukrainos vidaus situaciją.
Kitos melagienos apie V.Zelenskį
Prabangūs pirkiniai užsienyje
Viena labiausiai paplitusių melagienų apie V.Zelenskį susijusi su tariamu jo šeimos nekilnojamojo turto pirkimu Italijoje. Prorusiškuose žiniasklaidos kanaluose buvo skelbiama, kad V.Zelenskio šeima neva įsigijo prabangią vilą Italijoje už milijonus eurų. Ši informacija buvo platinama per socialinius tinklus, ypač „Telegram“, „VK“ ir prorusiškas naujienų svetaines.
Faktai. Tokios istorijos buvo paneigtos tiek Ukrainos valdžios atstovų, tiek nepriklausomų faktų tikrintojų. Nėra jokių įrodymų, kad V.Zelenskis ar jo šeima būtų įsigijusi nekilnojamąjį turtą Italijoje. Ši melagiena sukurta siekiant sugadinti prezidento reputaciją ir sukelti nepasitenkinimą tarp ukrainiečių.
Milijoninės Šveicarijos bankų sąskaitos
Kita paplitusi melagiena – tariamos V.Zelenskio banko sąskaitos Šveicarijoje. Pasak jos, V.Zelenskis neva Šveicarijos bankuose laiko milijonus dolerių, kurie tariamai sukaupti iš korupcijos ir neteisėtos veiklos. Šios naujienos taip pat dažnai naudojamos kaip įrodymai propagandiniuose pasakojimuose apie korupciją Ukrainos valdžioje.
Faktai. Šios istorijos buvo paneigtos tiek V.Zelenskio administracijos, tiek įvairių tarptautinių žurnalistinių tyrimų komandų. Pranešimai apie tariamas V.Zelenskio banko sąskaitas yra visiškai nepagrįsti ir sukurti siekiant pakenkti prezidento įvaizdžiui.
„Pandoros dokumentai“
„Pandora Papers“ („Pandoros dokumentai“) – tarptautinis žurnalistinis tyrimas, paremtas didžiausiu istorijoje dokumentų nuotekiu. Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro ICIJ koordinuojamame tyrime dalyvauja 600 žurnalistų iš viso pasaulio. Ne viena dezinformacija prorusiškuose interneto portaluose ir „Telegram“ platformos kanaluose pasirodė su „Pandoros dokumentų“ nuorodomis, kai remiantis šiuo žurnalistiniu tyrimu buvo išplatintos melagienos apie tai, jog V.Zelenskis turi slaptų užsienio sąskaitų ir nekilnojamojo turto. Rusijos propaganda bandė išpūsti šią temą, pristatydama nepatikrintą informaciją kaip įrodymus dėl tariamų korupcinių schemų.
Faktai. „Pandoros dokumentai“ iš tiesų atskleidė tam tikrų Ukrainos politikų veiklą, tačiau teiginiai apie V.Zelenskį buvo iškraipyti arba visiškai melagingi. Nepriklausomi tyrėjai patvirtino, kad nėra įrodymų, jog V.Zelenskis dalyvavo kokiose nors neteisėtose finansinėse operacijose.
„Auksinis laikrodis“
Neseniai internete buvo platinamos nuotraukos, kuriose V.Zelenskis segi brangų šveicarišką laikrodį, kuris vertas dešimčių tūkstančių dolerių. Ši melagiena buvo skleidžiama per socialinius tinklus, ypač prorusiškus kanalus „Telegram“ platformoje.
Faktai. Po tyrimo paaiškėjo, kad nuotraukos buvo suklastotos. Tiesą sakant, V.Zelenskis dažnai segi paprastus, nebrangius laikrodžius, o šios nuotraukos buvo naudojamos kaip dezinformacijos kampanijos dalis, siekiant sumenkinti jo, kaip kuklaus lyderio, įvaizdį.
Alvydas Budraitis