Per įvairias krizes melagingos naujienos (arba dezinformacija) plinta ypač greitai ir sukelia didelę žalą visuomenei. Krizės metu žmonės yra labiau pažeidžiami – jie ieško atsakymų, jaudinasi dėl savo sveikatos, saugumo ir ateities, todėl yra labiau linkę tikėti klaidinga informacija. Melagienos iškraipo faktus, kelia visuomenės nerimą ir netgi gali turėti rimtų pasekmių, kai klaidingi patarimai arba sąmokslo teorijos veikia žmonių sprendimus.
Melagienos pandemijos metu
COVID-19 pandemija tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip krizės metu plinta melagienos. Nuo pandemijos pradžios buvo kuriama ir skleidžiama daugybė klaidingų teorijų apie viruso kilmę, vakcinų saugumą ir gydymo būdus. Ši dezinformacija padarė didelę žalą visuomenei, nes kenkė pasitikėjimui sveikatos apsaugos institucijomis ir mokslu, taip pat skatino žmones ignoruoti mokslu pagrįstus patarimus. Pandemijos metu skleistas melagienas galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes.
Viruso kilmės sąmokslo teorijos
Vienas pirmųjų dezinformacijos šaltinių pandemijos metu buvo sąmokslo teorijos apie COVID-19 kilmę. Nors mokslininkai nustatė, kad virusas natūraliai perėjo iš gyvūnų į žmones, buvo platinamos teorijos, kad virusas sukurtas laboratorijoje. Tokie teiginiai dar labiau įaudrino situaciją, padidino priešiškumą tarp šalių ir kėlė nepasitikėjimą mokslu. Šios sąmokslo teorijos buvo plačiai skleidžiamos socialiniuose tinkluose, netgi kai kurie politikai ir žinomi asmenys jomis tikėjo.
Vakcinų dezinformacija
Vakcinų nuo COVID-19 sukūrimas tapo didžiuliu žingsniu pandemijos suvaldyme, tačiau kartu su vakcinų plėtra atsirado daugybė melagingos informacijos apie jų saugumą. Pavyzdžiui, buvo skelbiama, kad vakcinos sukelia nevaisingumą, keičia DNR, yra dalis „globalios sąmokslo“ arba kad jose įterpti mikroschemos. Nors visi šie teiginiai buvo paneigti mokslininkų, socialiniuose tinkluose šie melagingi įrašai plito neįtikėtinu greičiu, o tai prisidėjo prie žmonių dvejonių dėl skiepijimosi.
Klaidingi gydymo metodai
COVID-19 pandemijos metu taip pat plito daugybė klaidingų gydymo būdų, kurie buvo ne tik neveiksmingi, bet ir pavojingi. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose buvo platinama informacija, kad dezinfekcinės priemonės ar peroksidas gali apsaugoti nuo viruso, arba kad hidroksichlorokvinas, vaistas nuo maliarijos, gali veiksmingai išgydyti COVID-19, nors tam trūko mokslinių įrodymų. Tokie klaidingi teiginiai paskatino kai kuriuos žmones vartoti pavojingus preparatus, kas sukėlė apsinuodijimų ir net mirties atvejų.
Sąmokslo teorijos apie 5G technologiją
Pandemijos metu taip pat paplito absurdiškos sąmokslo teorijos, kad COVID-19 sukėlė ne virusas, o 5G mobiliojo ryšio technologija. Buvo teigiama, kad 5G bokštai silpnina žmonių imuninę sistemą, arba kad virusas plinta per šią technologiją. Dėl šios klaidingos informacijos kai kuriose šalyse buvo padegami 5G bokštai, taip pat buvo puolami inžinieriai, įrenginėjantys šią infrastruktūrą.
Muzikos ir sporto įžymybės jau seniai yra ne tik lyderiai savo srityse, bet ir įtakingi viešosios nuomonės formuotojai. Kai kurios visame pasaulyje šimtus milijonų gerbėjų turinčios sporto ir popkultūros žvaigždės per pandemiją tapo aršiais melagienų skleidėjais.
Plinta įvairiomis kalbomis
2021 m. lapkritį socialinius tinklus apskriejo 55 sportininkų, daugiausia – futbolininkų, sąrašas, kurie, anot šį sąrašą komentuojančių internautų, mirė nuo COVID-19 arba po skiepų nuo šią ligą sukeliančio viruso. Sąraše tik išvardyti sportininkai, jų sporto šakos ir kas jiems atsitiko.
Dauguma jame paminėtų sportininkų iš tiesų mirė 2020–2021 m., tačiau jų mirties priežastys buvo toli gražu ne COVID-19 ar skiepai.
Pavyzdžiui, amerikietiškojo futbolo žaidėjas Ivanas Hicksas sukniubo treniruotės metu ir vėliau ligoninėje mirė. Jo mirties priežastimi buvo nustatyta hipertenzinė širdies liga.
Kitas amerikietiško futbolo žaidėjas, 17-metis Nikolas Lawrynas iš Floridos, mirė miegodamas. Medikų teigimu, mirties priežastis buvo epilepsijos priepuolis.
Futbolininkas iš Naujosios Zelandijos Lee Mosesas mirė patyręs širdies smūgį per treniruotę 2021 m. rugpjūčio pabaigoje. Didžiojoje Britanijoje dėl tos pačios priežasties netrukus mirė 17-metis futbolininkas Dylano Richas.
Melagiena pirmiausiai pasirodė ispaniškai, tačiau jau kitą dieną drebino socialinius tinklus išversta į anglų, vokiečių, italų ir kt. kalbas. Ant šios melagienos kabliuko „užkibo“ ir savo grupėse dalijosi užsienyje gyvenantys lietuviai, o po kelių dienų jau išverstas į lietuvių kalbą sąrašas pasirodė ir lietuviškose socialinių tinklų grupėse. Dauguma sąrašą komentuojančių žmonių sportininkų mirtis siejo su COVID-19 ir skiepais nuo šio viruso.
Džokerio skandalai
Serbas Novakas Džokovičius, vienas geriausių visų laikų pasaulio tenisininkų, COVID-19 pandemijos metu pagarsėjo savo kontraversiškais pasisakymais apie virusą ir vakcinas. Šimtus milijonų gerbėjų visame pasaulyje turintis Džokeris (angl. Joker, už visas kortas žaidimuose aukščiausia korta) kelis kartus buvo įsivėlęs į diskusijas dėl dezinformacijos skleidimo pandemijos kontekste.
Viena ryškiausių temų, kuriomis N.Džokovičius mėgo pasisakyti pandemijos metu, buvo jo neigiamas požiūris į vakcinavimą. 2020 m. pavasarį, pačioje pandemijos pradžioje, N.Džokovičius viešai pareiškė, kad yra „prieš skiepus“ ir nenori būti priverstas skiepytis norėdamas dalyvauti teniso varžybose. Šis jo pasisakymas iškart sulaukė didelės kritikos iš sveikatos priežiūros specialistų ir sporto pasaulio atstovų, nes vakcinos buvo laikomos pagrindiniu įrankiu kovojant su COVID-19. Jo pasisakymai sukėlė abejones vakcinacijos svarba tarp kai kurių gerbėjų ir neabejotinai prisidėjo prie dezinformacijos plitimo.
Be skeptiško požiūrio į vakcinas, N.Džokovičius taip pat palaikė ir skleidė abejotinus alternatyvius sveikatos metodus. Jis kalbėjo apie „energijos transformaciją“ ir šventai tikėjo, kad teigiamos mintys gali „išvalyti“ užterštą vandenį. Nors šie teiginiai buvo susiję su jo asmeniniu tikėjimu (jie nebuvo pagrįsti mokslu), viešas tokios informacijos skleidimas iš tokio įtakingo žmogaus lūpų taip pat prisidėjo prie klaidingo suvokimo apie COVID-19 gydymo metodus.
Džokerio fiasko Australijoje
Vienas iš kontroversiškiausių N.Džokovičiaus pandemijos metu organizuotų renginių buvo „Adria Tour“ – teniso turnyras, kurį jis organizavo 2020 m. birželį, Balkanuose. Turnyre nebuvo laikomasi griežtų pandemijos valdymo priemonių, tokių kaip socialinio atstumo laikymasis ar kaukių dėvėjimas, o į renginį buvo pakviesta daugybė žiūrovų.
Netrukus po turnyro pradžios keli žaidėjai, įskaitant patį N.Džokovičių ir jo žmoną Jeleną, užsikrėtė COVID-19, o tai sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Šis renginys buvo kritikuojamas kaip neatsakingas, nes jis galėjo prisidėti prie viruso plitimo regione.
N.Džokovičiaus požiūris ir veiksmai pandemijos metu sulaukė griežtos kritikos tiek iš sveikatos priežiūros specialistų, tiek iš sporto pasaulio. Jo komentarai apie vakcinas ir alternatyvų gydymą buvo laikomi pavojingais, nes jie galėjo daryti įtaką visuomenės nuomonei ir elgesiui pandemijos metu.
Nepaisant viso to, N.Džokovičius išliko ištikimas savo įsitikinimams ir toliau abejojo vakcinų svarba, kol 2022 m. sausį buvo deportuotas iš Australijos dėl atsisakymo pasiskiepyti prieš „Australian Open“ turnyrą.
2022 m. pradžioje Australijoje kaip kasmet prasidėjo pirmasis metų „Didžiojo kirčio“ turnyras „Australian Open“. Tame turnyre galiojo itin griežti COVID-19 skiepų reikalavimai, tačiau N.Džokovičius griežtai atsisakė skiepytis.
Serbų tenisininkas, atvykęs į Australiją, pateikė dokumentus, rodančius esą jis persirgo COVID-19. Australijos pareigūnams kilo abejonių dėl dokumentų tikrumo ir Serbijos tenisininkas su policijos palyda buvo deportuotas iš Australijos. Maža to, Džokeriui buvo uždrausta lankytis šalyje iki 2025 m. Tiesa, draudimas dar tais pačiais metais buvo panaikintas ir po Kalėdų serbas vėl atvyko į šalį, kurioje buvo pagautas sukčiaujant.
N.Džokovičiaus pandemijos metu skleistos melagienos ir dezinformacija parodė, kaip garsių sportininkų vieši pasisakymai gali daryti didžiulę įtaką visuomenei. Jo veiksmai sustiprino diskusijas apie viešų asmenybių atsakomybę skelbiant informaciją, ypač susijusią su tokiais svarbiais klausimais kaip visuomenės sveikata.
Uždraudė lankytis rungtynėse
Tuo pat metu Amerikoje Nacionalinės aukštųjų mokyklų sportininkų asociacijos (NCAA) rūstybę užsitraukė ir NBA krepšinio legenda Johnas Stocktonas. Geriausiam visų laikų NBA rezultatyvių perdavimų meistrui buvo uždrausta lankytis visose NCCA rungtynėse, kuriose rungtyniaus Gonzagos universitetas, suspenduotas jo turimas metų abonementas. Gonzagos universitete 2014–2016 m. studijavo ir už „Gonzaga bulldogs“ komandą žaidė Domantas Sabonis.
NCAA paskelbė, jog 59 metų amerikietis nesutiko per mačą dėvėti kaukės, o internete platina melagienas apie pandemiją. Po tokio NCAA sprendimo buvęs krepšininkas buvo itin piktas ir su žiniasklaida bendrauti atsisakė.
Prieš diskvalifikaciją, J.Stocktonas kalbėjo, jog nuo COVID-19 pandemijos pradžios krepšinio aikštelėse jau mirė apie pusantro šimto atletų. „Nuo pandemijos pradžios iki dabar JAV krepšinio aikštelėse mirė 150 atletų. Jie visi buvo pasiskiepiję ir jėgų žydėjime. Tai yra neįtikėtina!“ – savo socialinių tinklų paskyrose rašė J.Stocktonas.
Melagienų pasekmės
COVID-19 krizės metu melagienos sukėlė ne tik psichologinį stresą, bet ir realią grėsmę žmonių sveikatai. Dėl klaidingų įsitikinimų daugelis žmonių nesiskiepijo, nepaisė karantino reikalavimų arba pasirinko neveiksmingus gydymo metodus. Tai trukdė kovoti su pandemija ir padidino ligos plitimą bei mirtingumą. Melagienos taip pat padidino visuomenės susiskaldymą, kai kurios grupės ėmė nepasitikėti mokslu, sveikatos apsaugos institucijomis ir vyriausybe.
Melagienų plitimas krizės metu rodo, kokią didelę įtaką dezinformacija gali turėti visuomenei. Svarbu mokytis atpažinti melagienas, ugdyti kritinį mąstymą ir remtis patikimais informacijos šaltiniais, kad būtų užkirstas kelias jų plitimui.
Alvydas Budraitis