Praleidžiame daugybę laiko interneto portaluose skaitydami įvairius straipsnius ir komentarus socialiniuose tinkluose. Komentuojame, dalijamės informacija, bendraujame su draugais, skaitome ir persiunčiame jiems naujienas. Tačiau ar kada pagalvojame, kodėl savo naujienų sraute matome vienus ar kitus įrašus, kometarus ar reklamas?
Internetui tapus absoliučiai prieinamu visiems, nepaisant amžiaus, išsilavinimo, socialinio statuso ir gyvenamosios vietos, informacijos sklaida tapo nekontroliuojama. Kiekvienas gali skelbti, dalintis ir skaityti, ką tik nori. Tokia aplinka – puiki terpė melagingoms naujienoms sklisti.
Asmeniniai algoritmai
Socialiniai tinklai kiekvieną savo vartotoją siekia kiek įmanoma ilgiau išlaikyti pas save, todėl vartotojams siekia pasiūlyti tik jam, pagal jo pomėgius atrinktą turinį. „Facebook“ tėvo Marko Zuckerbergo valdoma „Meta“ po savo sparnu turi ne tik „Facebook“, bet ir „Instagram“. Interneto milžinui „Google“ priklauso tinklas „YouTube“ ir t.t.
Kiekvienas socialinis tinklas ir paieškos sistema žino vartotojų naršymo istoriją, visus nuo pat pradžių peržiūrėtus ir atmestus puslapius, įrašus bei jų žiūrėjimo įpročius. Tokia informacija ir milijonus terabaitų interneto serverių atminties kaupiama ne šiaip sau. Visus jūsų apsilankymus ir praleistą laiką kruopščiai analizuoja dirbtinis intelektas ir įvairios analizės programos tam, kad kiekvienam interneto vartotojui pateiktų personalizuotą, tik pagal jo poreikius, pomėgius bei apsilankymų internete istoriją parengtą reklamos pasiūlymą.
Pavyzdžiui, jeigu neseniai „Google“ ieškojote, pavyzdžiui, „atostogos Kretoje“, savo naujienų sraute rasite viešbučių Kretoje reklamų ir pasiūlymų, straipsnių apie atostogas, Kretą, Graikiją, automobilių nuomą, maudymosi reikmenis, kelionių draudimą ir t.t. – visko, kas turi bent kokį ryšį su jūsų pasirinktais paieškos raktažodžiais.
Įsivaizduokime, jog per dieną „Google“ ieškome dar kelių ar keliolikos dalykų be „atostogų Kretoje“ – trąšų augalams, automobilio padangų, televizijos programos, mokyklos reikmenų vaikams, pasėlių deklaravimo termino ir pripučiamo baseino vaikams. „Google“, „Facebook“ ir kitos panašios programos, kurioms davėte sutikimą naudotis savo duomenimis kai instaliavote programėlę, visa tai fiksuoja, kaip ir vakar dienos jūsų paieškos istoriją, užvakar, savaitės, mėnesio ir metų senumo.
Burbulai valdo
Taip kiekviena asmeniniame ar darbo kompiuteryje ir telefone naudojama programa ir programėlė turi sukaupusi milžinišką vartotojų lankymųsi istoriją, savotišką „dosjė“ apie jūsų pomėgius, gyvenamąją vietą, amžių, šeimą, pirkinius, aplankytas vietas ir t.t. Apie jus žino viską, netgi tai, ko nežinote pats, nes visą jūsų užklausimų, apsilankymų tinklalapiuose ir realiame gyvenime istoriją kaupia ir kruopščiai analizuoja „didysis brolis“. Viskas, apie ką tu galvoji, skaitai, ieškai, žiūri, su kuo bendrauji, kur lankaisi ir yra „tavo burbulas“.
O viskas, ko tu nežiūri, nelankai, nemėgsti, kuo nesidomi, kas prieštarauja tavo požiūriui – visa tai taip pat kruopščiai stebima, fiksuojama ir analizuojama. Visi tie duomenys kiekvieną minutę apdirbami ir atrenkami – išfiltruojami, kad nematytum to, kas tau netinka, nepatinka, neatitinka tavo religinių ar politinių pažiūrų ir t.t. Savotiška cenzūra arba „minčių policija ir muitinė“ kartu sudėjus. Šiam filtrui interneto aktyvistas Elis Pariseris pasiūlė terminą „filtro burbulas“ ir apie šį parašė knygą „Filtro burbulas: ką internetas slepia nuo tavęs“ („The Filter Bubble: What the Internet is Hiding from You“).
Taigi, „filtro burbulas“ kiekvieną interneto vartotoją izoliuoja nuo jam nepatrauklių ir nepriimtinų naujienų, kaip tai beskambėtų paradoksaliai kalbant apie visiems atvirą ir begalinį internetą. Tuo pačiu, „filtro burbulas“ prisideda prie poliarizuotos visuomenės kūrimo – tam tikrų pomėgių, rato ar pažiūrų žmonės mato tik panašiems žmonėms skirtas naujienas ir komentarus.
Būdami „filtro burbule“ galime pradėti galvoti, kad visi galvoja taip, kaip tu, kad visi mėgsta tuos pačius dalykus ir nemėgsta taip pat panašių. Tačiau tai – netiesa, tiesiog už tavo „filtro burbulo“ vyksta kitas gyvenimas, nes ten – jau kitas „filtro burbulas“. Taip didėja politinė, ekonominė ir intelektualinė atskirtis. Ne veltui jau dabar kalbame apie dvi ar net kelias Lietuvas, kurios gyvena savo atskiruose burbuluose. Kiekvieno „burbulo“ gyventojai gauna panašias pajamas, klauso panašią muziką, palaiko vienus politikus ir t.t.
Melagienų kūrėjai nesnaudžia
Gerai išmanydami „burbulų“ veikimą, jais puikiai naudojasi ir melagienų kūrėjai. Pajungus „burbulų“ dėsnius ir veikimo taisykles, bet kurios melagienos daug tiksliau pasiekia savo tikslą – būtent tuos, reikalingus vienokių ar kitokių požiūrių, poreikių ir galimybių žmones. Konkrečiai tuos, kuriuos melagienų kūrėjai ir platintojai siekia paveikti.
Visai nesvarbu, kokios konkrečios melagienos platinamos – sukčių žinutės, kviečiančios „investuoti“ į apgaulingas staigaus praturtėjimo investavimo platformas ar kitos, priešiškos valstybės specialiųjų tarnybų – siekiančios suformuoti reikiamą nuomonę ar paveikti tam tikrą ratą žmonių. Visos profesionaliai platinamos melagienos pasiekia būtent tuos „burbulus“, į kuriuos jos ir taikė. Todėl išmokti atpažinti melagienas, tikrinti interneto portaluose ir socialiniuose tinkluose skelbiamus faktus ir komentarus yra būtinas kiekvieno interneto vartotojo kasdienis įprotis.
Savo tikslams pasiekti „troliai“ naudoja visas prieinamas priemones: melagingas naujienas, klastotes, koliažus, dirbtinio intelekto sukurtas nuotraukas ir vaizdo filmus, garso įrašus. Kiekvieno „trolio“ darbo dienos norma – 120–150 komentarų. Ir tokių „trolių fabrikų“ Rusijoje – ne vienas. Ar galite įsivaizduoti, kokios melagienų upės kiekvieną minutę teką į internetą vien iš Rusijos?
Kas yra dezinformacija?
Nemažai kiekvieno interneto vartotojo „burbule“ pasirodančios informacijos gali būti specialiai sukurta ir platinama siekiant pakenkti, suklaidinti ar tiesiog pasilinksminti ir iš ko nors pasišaipyti. Todėl labai svarbu atskirti skirtingų tipų manipuliacijas, pasirodančias kiekvieno vartotojo naujienų sraute. Pagal JAV valstybės departamento programą „Medijų raštingumas Baltijos šalyse“ parengtą programą, išskiriami trys pagrindiniai melagienų tipai:
1. Misinformacija – melaginga informacija, skleidžiama be tikslo suklaidinti (pavyzdžiui, žurnalistų klaidos, gandai ir spėlionės).
2. Dezinformacija – melaginga informacija, sąmoningai kuriama siekiant pakenkti ar reklamuoti asmenį, socialinę grupę, politinę organizaciją ar šalį, užsidirbti pinigų ar tiesiog pasilinksminti.
Dezinformacija dažnai gali tapti misinformacija – viskas priklauso nuo to, kas ir kodėl ja dalijasi. Pavyzdžiui, jei politikas tikslingai skleidžia klaidingą informaciją straipsnių, nuotraukų ar memų forma, tai yra dezinformacija. Kai asmuo, pamatęs šią dezinformaciją, ja patiki ir ja dalijasi, nesuvokdamas, kad ji melaginga, ji laikoma misinformacija. Kartais tai gali tapti labai painu, todėl kai kurie ekspertai pasiūlė vietoje šios sąvokos vartoti terminą „sustiprinta propaganda“, jei galima įrodyti, kad pirminis skleidėjas ją sukūrė sąmoningai.
Daug dezinformacijos yra pagrįsta pusiau tiesa, kai melas pateikiamas su tam tikra teisinga informacija arba nutylimas svarbus kontekstas. Tai daroma siekiant suteikti daugiau patikimumo. Tokiuose dezinformacijos pranešimuose dažnai nurodomi „liudininkai“ arba „tyrimai“, kurie gali būti visiškai suklastoti arba klaidingai interpretuoti. Dezinformaciją kartais kruopščiai parengia specialistai ar politiniai technologai, kad įtikintų viešąją nuomonę tam tikro tikslo naudai arba tiesiog pasėtų abejones, sukeltų ginčus.
3. Malinformacija – informacija, kuri iš esmės yra teisinga, bet naudojama siekiant pakenkti asmeniui, organizacijai ar šaliai. Tai gali būti nutekinta asmeninė informacija, intymios nuotraukos ar kitas kompromituojantis turinys. Pagrindinis jos tikslas – sugriauti asmenų ar organizacijų reputaciją.
Rusija propagandą naudoja seniai
Visas šių tipų melagienas tiesiog konvejeriu štampuoja pasaulio „fake news“ lyderis – agresyvioji Lietuvos kaimynė Rusija.
Pernai Rusijos raketa numuštame lėktuve skridęs ir žuvęs „Wagner“ privačios karinės grupuotės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas laikomas pramoninio melagienų konvejerio, „trolių fabriko“ įkūrėju. J.Prigožinas, vadintas Rusijos prezidento Vladimiro Putino virėju (jam priklausė bendrovė, tiekusi maistą Kremliuje vykstantiems priėmimams), kaip melagienų fabriko įkūrėjas nuskambėjo prieš kelis metus JAV, kai specialusis prokuroras Robertas Muelleris jį ir dar 12 Rusijos piliečių apkaltino kišimusi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus.
Rusijos „trolių fabrikas“, oficialiai vadinamas Interneto tyrimų agentūra (ITA), buvo gausiai finansuojamas asmeniškai J.Prigožino ir jo valdomų bendrovių. Iš ITA būstinės Sankt Peterburge konvejeriu buvo skleidžiama dezinformacija ne tik prieš JAV ir Prancūzijos prezidento rinkimus, bet ir prieš Vokietijos, Italijos parlamento rinkimus. Nors pagrindiniai „trolių fabriko“ taikiniai – JAV, ES, Ukraina, Prigožino „trolių“ dėmesio sulaukia ir Baltijos šalys, Lenkija.
Vien Sankt Peterburge esančiame „trolių fabrike“ pilną darbo dieną dirba daugiau nei 400 žmonių, kurių pareigos – socialiniuose tinkluose ir interneto portalų komentarų skyriuose rašyti provokuojančius ir melagingus komentarus. Kiekvieno „trolio“ darbo dienos norma – 120–150 komentarų. Ir tokių „trolių fabrikų“ Rusijoje – ne vienas. Ar galite įsivaizduoti, kokios melagienų upės kiekvieną minutę teką į internetą vien iš Rusijos?
Klastotės – įprastas dalykas
Jau prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, socialinius tinklus, ypač prorusiškas grupes, tinklaraščius ir susirašinėjimų programėlės „Telegram“ kanalus apskriejo fotografija – koliažas, kuriame sudėtos dviejų knygų nuotraukos. Vienoje – puikiai atpažįstama Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“, kitoje – nedidelė knygelė plastikinėje pakuotėje, ant jos atspausdintas susirūpinusio Volodymyro Zelenskio atvaizdas. Ant knygos viršelio – geltonomis raidėmis mėlyname fone ukrainietiškai užrašytas pavadinimas, identiškas A.Hitlerio knygai „Моя боротьба“ („Mano kova“).
„Mein Kampf“ – 1925 m. išleistame autobiografiniame nacional-socialistų partijos manifeste, A.Hitleris aprašė, kaip jis tapo antisemitu ir išdėstė politinę ideologiją bei Vokietijos ateities planus. Net ir dabar kai kuriose šalyse šios knygos leidimas ir platinimas vis dar yra uždraustas arba ribojamas.
Koliažą vėlų 2022 m. rudenį paskelbė anglišku pseudonimu Colonel Cassad (pulkininkas Cassaduas) prisistatantis blogeris, kuris iš tiesų yra Rusijos okupuotame Kryme gyvenantis ir karinės-politinės žurnalistikos centro ekspertu prisistatantis Borisas Rožinas.
Jis pridėjo trumpą: „Epigono kova“ (epigonu vadinamas kurios nors mokslinės, politinės ar meno srovės vėlesnis pasekėjas, naudojantis pirmtakų atgyvenusias idėjas). Viename „Telegram“ kanale koliažą palydėjo toks pasiūlymas: „A.Hitlerio ir V.Zelenskio knygos – raskite 10 skirtumų. Paskui mums, žinoma, pasakos, kad taip tiesiog sutapo. Aga.“
Kitame „Telegram“ kanale prie nuotraukų buvo prirašyta frazė „Labas vakaras, mes – iš Trečiojo reicho“ (tai aliuzija į populiarią ukrainietišką dainą, kurioje skamba frazė „Доброго вечора, ми з України“ („Labas vakaras, mes – iš Ukrainos“), karo metu tapusi neoficialiu kariniu pasisveikinimu. Ir panašių komentarų buvo tūkstančiai.
Suprantama, kad V.Zelenskio knygos tokiu pavadinimu ar viršeliu nėra ir niekada nebuvo. Tačiau būtent Ukrainos „demilitarizacija“ ir „nenacifikacija“ buvo pagrindė oficiali Rusijos prezidento V.Putino paskelbtos ir 20224 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtos pilno masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės invazijos į Ukrainą priežastis.
Interneto „trolių“ demaskuotojai greitai su nuotraukų analizės programa „FotoForensics“ išsiaiškino, kad kažką laikančios rankos nuotrauka buvo pakeista: aiškiai matyti, kad buvo iš kitur įkeltas „viršelis“ – iš oficialaus Ukrainos prezidento tinklalapio paimta V.Zelenskio nuotrauka. Jau vėliau ant knygos buvo „uždėtas“ užrašas „Mano kova“.
Savo tikslams pasiekti „troliai“ naudoja visas prieinamas priemones: melagingas naujienas, klastotes, koliažus, dirbtinio intelekto sukurtas nuotraukas ir vaizdo filmus, garso įrašus.
Visą šią „produkciją“ Rusijos propaganda jau kaip oficialią
nesibodi naudoti savo propagandai, nukreiptai prieš visą pasaulį ir net pačius
Rusijos gyventojus.
Alvydas Budraitis