Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Internete laukiantys pavojai

Jau antrą dešimtmetį gyvename ypač agresyvioje informacinėje aplinkoje. Vyresni „Valstiečių laikraščio“ skaitytojai dar puikiai prisimena laikus, kai dažname name ar bute net nebuvo telefono ir norint paskambinti draugui ar giminaičiui tekdavo eiti pas telefoną turintį kaimyną ar į gatvėje stovintį telefono automatą. O ką jau kalbėti apie tarpmiestinius pokalbius... Prireikus telefonu paskambinti į kitą miestą, tekdavo eiti į pašto skyrių, kur telefonistės sujungdavo su telefono abonentu kitame mieste.

Rytas prasideda nuo telefono

Dabar dažno, nepriklausomai nuo amžiaus, Lietuvos ir viso išsivysčiusio pasaulio gyventojo rytas prasideda nuo išmanaus telefono, radijo ar televizijos: orai, naujienos, galų gale, tiesiog – informacinis fonas. Paprastas „informacinio fono vartotojas“ dažniausiai net nesusimąsto apie tai, kas, kodėl ir už kieno pinigus kuria visą šį informacijos srautą. O, kaip žinome – be priežasties nieko nebūna.

Visa tai, ką mes vadiname organizuotu informaciniu srautu, skirstoma į žiniasklaidos rūšis. Prie jau įprastų XX a. žiniasklaidos rūšių – spaudos, radijo ir televizijos – jau senokai prisijungė ir naujienų portalai – interneto žiniasklaida. Dėl savo specifikos – naujienų pateikimo greičio ir varžymosi dėl kiekvieno skaitytojo (atidaryto teksto arba „kliko“ (paspaudimo), būtent interneto žiniasklaida ir yra vienas didžiausių melagingų naujienų (angl. fake news) šaltinių.

Tiesa, netgi interneto žiniasklaidai dar toli iki didžiausio melagienų skleidėjo – socialinių tinklų.

Kaip sako apibrėžimas, socialinis tinklas – tai interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė), vienijanti tam tikrą bendrų interesų turinčią narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendrauja tarpusavyje, automatizuotomis konkrečios svetainės priemonėmis.

Be lietuviams gerai žinomo „Facebook“, kiti socialiniai tinklai – „TikTok“, „YouTube“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir kiti – turi dešimtis ir šimtus milijonų vartotojų, kurie savo rate tarpusavyje dalijasi filmukais, nuotraukomis ar žinutėmis. Štai čia ir yra interneto sukčių ariami dirvonai, kuriuose kiekvieną minutę neršia milijonai tarptautinių ir tūkstančiai nacionalinių internetinių sukčių, prieš kuriuos bejėgiai ir policija, ir bankai (arba – užmerkia akis).

„Nemokami“ bilietai Klaipėdoje

Nuo šių metų pradžios Klaipėdoje miestiečius autobusais vežanti bendrovė „Klaipėdos keleivinis transportas“ pabrangino bilietus. Nieko šia keisto – dabar visi viską brangina. Tačiau šiuo Klaipėdos vežėjų veiksmu netruko pasinaudoti internetiniai sukčiai. Socialiniame tinkle „Facebook“ sukčiai sukūrė paskyrą „Klaipėdos viešojo transporto kortelė“ ir joje klaipėdiečiams pasiūlė „nemokamus“ bilietus. Sukčių sukurta paskyra buvo itin panaši į tikrąją „Klaipėdos keleivinio transporto“ paskyrą.

Savo paskyroje sukčiai paskelbė „apklausą“ ir atsakius į jos klausimus pasiūlė gauti „vienų metų nemokamą viešojo transporto bilietą“. Paspaudus ant aktyvios nuorodos „Facebook“ paskyroje, lankytojas buvo nukreipiamas į tinklalapį, kuris – kaip iš akies trauktas tikrasis „Klaipėdos keleivinio transporto“ interneto puslapis.

Šiame puslapyje sukčiai rašė, jog galima nemokamai gauti vieną iš 500 kortelių, su kuria visus metus nemokamai bus galima važinėtis Klaipėdos autobusais. Tam tereikia atsakyti į tris klausimus: „Ar jau esate girdėję apie KKT kortelę?“, „Ar naudojatės mūsų paslaugomis?“ ir „Ar gyvenate Klaipėdoje?“. Klausimai nesudėtingi, tad, aišku, ne vienas susigundė tokia loterija. Atsakius į šiuos nesudėtingus klausimus, prasideda sukčių loterija, kurioje reikia pasirinkti dovaną.

Po kelių mygtuko paspaudimų patiklus „laimėtojas“ sužino, jog laimėjo ir nukreipiama į mokėjimo puslapį, kur reikia suvesti savo asmens duomenis. Būtent dėl šio momento internetiniai sukčiai ir užsuko visą šį melagienų vežimą. Kai tik patiklus klaipėdietis į sukčių tinklalapį suveda savo banko kortelės duomenis, pradeda veikti negrįžtantis mechanizmas. Per kelias sekundes ištuštinama banko kortelė, ir čia, dažniausiai, jau niekas negali padėti – nei bankas, nei policija.

Kaip apsisaugoti?

Su internetiniais sukčiais susiduriame kasdien. Prekybos tinklų vardu patiklius pirkėjus jie bando suvilioti neįtikėtinomis nuolaidomis ir išpardavimais, apsimetę bankais reikalauja atnaujinti elektroninio prisijungimo duomenis, o apsimetę turizmo agentūromis – beveik nemokamai nukeliauti į kokį nors rojaus kampelį. Visų šių pasiūlymų esmė – patiklius interneto vartotojus nuvilioti į neva tikrą svetainę, kuri sukurta tik tam, kad išviliotų naivuolių banko, elektroninio pašto ar socialinių tinklų prisijungimo duomenis.

Interneto vartotojai kasdien gauna dešimtis elektroninių laiškų su nuorodomis į netikras elektroninių parduotuvių svetaines ir SMS žinučių apie netikras siuntas su nuorodomis į fiktyvias pašto kurjerių svetaines. Todėl, siekdami išvengti apgaulės, žmonės turi išlikti budrūs ir tikrinti, kur, kam ir kokiu tikslu pateikia savo duomenis.

Daugumą sukčių apgautų interneto vartotojų suklaidina tai, jog melagingos interneto svetainės atrodo beveik taip pat kaip ir tikros. Sukčiai nepaprastai tiksliai kopijuoja tikrų svetainių dizainą – naudojamos tos pačios spalvos kaip ir banko ar elektroninės parduotuvės svetainėje, pateikiami originalūs arba labai panašūs logotipai, tekstai ir iliustracijos.

Tačiau nors ir panašios, sukčių interneto svetainės ar SMS žinutės nėra visiškai identiškos originalioms. Dažnai atpažinti užsienio sukčių svetaines ar žinutes padeda tai, jog melagienų kūrėjai nepažįsta lietuviškų raidžių ir nemoka lietuvių kalbos. Jie naudojasi „Google“ ir kitų programėlių automatinių vertimų paslaugomis, todėl atidžiai skaitydami tekstus nesunkiai pastebėsite nesuderintų linksnių, giminių, laikų ar kitų klaidų. Todėl niekada neskubėkite ir gerai išstudijuokite įtarimų sukėlusią interneto svetainę. Ypač jei ketinate kažką pirkti, laimėti ar norite įvesti savo prisijungimų prie socialinių tinklų ar elektroninės bankininkystės duomenis.

Dar vienas sukčių sukurtų apgaulingų interneto svetainių išskirtinis bruožas – skubinimas. Lankytojas skubinamas kažką daryti – kuo greičiau prisijungti, pakeisti slaptažodį ar pasinaudoti riboto laiko išpardavimo akcija. Vartotojas raginamas kuo greičiau prisijungti, nes jo sąskaita bus užblokuota, praras pinigus ar neteks netikėtai loterijoje laimėto prizo. Nusikaltėlių tikslas – potencialiai aukai neleisti ramiai įvertinti situacijos, mat skubėdami žmonės paprastai neatkreipia dėmesio į smulkmenas, detales ir lengviau atskleidžia savo elektroninės bankininkystės ar kredito kortelės duomenis.

Apgaulingose svetainėse paprastai būna iššokančių langų, kuriuose prašoma įvesti savo elektroninės bankininkystės, kredito kortelės ar kitus duomenis. Tikrose svetainėse tokių iššokančių langų paprastai nebūna, juos taip pat blokuoja kai kurios interneto naršyklės. Todėl neveskite savo duomenų tokiuose iššokančiuose languose ir jokiu būdu nespauskite ant juose esančių nuorodų.

Labai svarbu, kad lankydamiesi svetainėje, kuri prašo jūsų duomenų, adreso eilutėje prieš svetainės adresą, prasidedantį www, būtų raidės https, o ne http. Raidė „s“ reiškia, kad svetainė naudoja saugų protokolą ir joje atskleisti duomenis greičiausiai bus saugu. Tačiau jeigu matote užrašą http arba pažymėtą eilutę, kad ši svetainė nesaugi, jokiu būdu nepateikite savo asmeninių ar banko duomenų.

Rekomenduojami video