Internetui tapus neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, didžiąją dalį naujienų sužinome iš socialinių tinklų. Tačiau sparčiai plintant melagingų naujienų (angl. fake news) ir dezinformacijos srautams, verta savęs paklausti, ar gebame kritiškai vertinti informaciją, kuria dalijasi net ir, rodos, patikimi asmenys?

Aktyviausiems – didžiausia rizika

Net 93 proc. jaunuolių socialiniuose tinkluose yra susidūrę su netikromis naujienomis, tačiau daugiau nei pusė jų nedaro jokių veiksmų, kad tokia informacija ar jos skleidėjas sulauktų atitinkamų pasekmių – tokie skaičiai paaiškėjo technologijų bendrovei „Samsung“ atlikus tyrimą, skirtą „Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serijos pristatymui, kurio metu buvo apklausti 15–25 metų jaunuoliai.

„Visi žmonės, leidžiantys didelę laiko dalį internete, susiduria su rizika būti paveikti netikrų naujienų, dezinformacijos, įvairių socialinių, grožio, stiliaus ar išsilavinimo klišių, kurios formuoja mūsų pasaulėžiūrą, požiūrį į save, kitus ir, žinoma, gali turėti skausmingų padarinių psichinei sveikatai“, – teigia Mažvydas Kunevičius, nepriklausomas dezinformacijos ekspertas.

„Tiek jauni, tiek vyresni žmonės geba kritiškai vertinti informaciją, tačiau yra ir tokių, kurie lengvai paveikiami dezinformacijos. Jaunimas yra paveikiamas labiau, nes praleidžia daugiau laiko internete, tačiau ir vyresnė karta gali būti lygiai taip pat paveikiama, nes nespėja kartu su technologine ir informacine pažanga. Tokio poveikio pavyzdys – dažnos senolių apgavystės, kurias inicijuoja telefoniniai sukčiai“, – sako M.Kunevičius.

Platina patys to nežinodami

Apklausos duomenimis, 46 proc. jaunuolių mano gebantys atskirti melagingą informaciją nuo tikros, tačiau beveik pusė apklaustųjų mano, kad galimai patys yra platinę netikrą informaciją to nežinodami. Tokių neapdairių veiksmų pasekmės gali būti itin rimtos – taip ne tik paveikiama kitų žmonių mąstysena, bet ir galima susilaukti institucijų dėmesio.

„Atsakomybė už melagienų platinimą yra labai didelė, tačiau nėra apibrėžta. Žmonės dar nesupranta tokios informacijos įtakos. Vargu ar dauguma naudojančių socialines medijas ar bendravimo platformas galėtų pasakyti, kaip veikia šių medijų algoritmai, kodėl jie gauna ir mato būtent tokią informaciją savo naujienų sraute. Mano nuomone, asmenys, platinantys melagienas, dažnai neįvertina atsakomybės už tokį elgesį arba mano, kad jos neneša, tačiau vienas pasidalinimas netikra naujiena gali padaryti didelę įtaką kitų žmonių sprendimams“, – tikina specialistas.

Iš žinomų žmonių lūpų įtaigiau

Net 58 proc. respondentų yra susidūrę su atvejais, kai melagingą informaciją platina žinomi asmenys ir nuomonės formuotojai. Tokie žmonės turi itin didelį sekėjų ratą, tad paskleista melaginga žinutė gali turėti didelę įtaką.

„Nuomonės formuotojai ir žinomi žmonės turi didelę įtaką informacijos sklaidai ir savo auditorijai, ypač jei ji yra kritiškai nemąstanti ir jautri. Tačiau nuomonės formuotojai yra tik dar vienas kanalas dezinformacijai skleisti – jei ta informacija radikaliai skirsis nuo iki tol žinomo žmogaus skleistos informacijos, gali būti, kad tai sukels daug klausimų jo auditorijai ir melagienos nebus tokios paveikios. Todėl tai dar vienas paskatinimas labai kritiškai vertinti bet kokią internete sutinkamą informaciją“, – teigia M.Kunevičius.

Klastotojų aukso kasyklos

Populiarus dainininkas Marijonas Mikutavičius šių metų pavasarį tiesiogiai susidūrė su internetinių melagienų kūrėjais, o tiksliau – pačiais tikriausiais sukčiais, kurie vagia jo nuotraukas ir, panaudoję įvairias fotografijų ir video redagavimo programas, kuria melagienas, skirtas žmonėms apgaudinėti.

M.Mikutavičius, vieną dieną atsidaręs savo feisbuką, negalėjo patikėti tuo, ką mato – prieš jo akis buvo vaizdo įrašas, kuriame kalbėjo jis pats, nors Marijonas puikiai prisiminė, kad niekada panašiame video nėra filmavęsis. Vaizdo įrašas buvo „susuktas“ gana negrabiai, todėl dainininkui sukėlė juoką.

„Sėdžiu su žurnaliste, kalbu kažką ir mano balsas toks dirbtinis, su tokiu kvailu akcentu, tai šioje vietoje nuoširdžiai žvengiau, nes atrodė labai juokingai. Kažkuria prasme net smagu į save iš šono pažiūrėti, kai ten tu su antrankiais“, – TV3 televizijai pasakojo M.Mikutavičius.

Tačiau internete pasirodžiusi melagiena ne juokais išgąsdino Marijono mamą, kuri pamačiusi netikras nuotraukas ir vaizdo įrašą internete labai išsigando ir iš tiesų pagalvojo, kad sūnus tikrai yra areštuotas.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai sukčiai, pasinaudoję M.Mikutavičiaus atvaizdu ir vardu. Melagienai pasinaudoję gerai žinomu ir lengvai atpažįstamu, geros reputacijos žmogumi, interneto sukčiai feisbuke prašėsi į draugus ar kvietė žmones investuoti pinigus, pirkti kriptovaliutas, dalyvauti naftos, valiutų ar brangiųjų metalų biržose, akcijų investavimo platformose ir pan.

Interneto sukčiai per gerą mėnesį prikūrė šimtus netikrų Marijono profilių ir juos parodė milijonus kartų. Interneto saugumo specialistai sako, kad ant šio sukčių kabliuko užkibo ne vienas, dažniausiai – vyresnio amžiaus, patiklus interneto naršytojas iš Lietuvos.

Pats M.Mikutavičius dėl melagingų naujienų platinimo kreipėsi į policiją, tačiau ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o atlikėjo pareiškimą atmetė „kaip neturintį faktinės priežasties“.

Interneto saugos specialistų nuomone, toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad socialinį tinklą „Facebook“ valdanti kompanija „Meta“ neteikia duomenų apie panašių melagienų ar sukčiavimo atvejų autorius, ir policija iš anksto žino, kad jos tyrimas atsidurtų aklavietėje.

Marijonas, šiuo atveju – jokia išimtis. Į panašias melagienų pinkles patiklius lietuvius interneto sukčiai gaudė pasinaudodami puikiai sumontuotais video klipais ir publikacijomis su Arvydo Sabonio, Natalijos Bunkės ar net Elono Musko atvaizdais.

Visos tokios „aukso kasyklos“ yra tikrų tikriausios apgavystės ir bandymas išvilioti patiklių žmonių pinigus. Pakanka patikliam interneto naršytojui susidomėti melagiena ir paspausti „ant vaizdelio“, kai jį iškart nukreipia į atseit patikimą investavimo puslapį, kuriame pradžioje piešia pasakiško greito praturtėjimo viziją ir, kol euforijos apimtas klientas dar šiltas, prašo suvesti savo banko są-skaitos ar banko duomenis. Suprask – kad būtų kur „investicijomis“ uždirbtus pinigus siųsti...

Ir vos tik patiklus investuotojas patiki įtikinamai skambančiais pažadais ir „investuoja“ bent kažkiek pingų, užsisuka tikra pinigų viliojimo mašina. Pradžioje į patiklaus kliento sąskaitą tikrai pervedama keliolika ar keliasdešimt eurų. Kol žmogus džiaugiasi netikėtai pradėsiančia tekėti pinigų upe, puikiai žmonių psichologiją išmanantys „investavimo konsultantai“ ragina nesustoti ir „didinti investiciją“ – atseit taip ir uždarbis bus gerokai didesnis. Ir vos tik saldžių kalbų įtikintas žmogelis patiki sukčiais ir perveda didesnę pinigų sumą – konsultantų ir pėdos ataušta. Su visais naivuolių patikėtais pinigais.

Tačiau tuo panašios istorijos nesibaigia. Kai žmogelis galutinai supranta, kad buvo apgautas, o sukčiai – kad daugiau pinigų išvilioti „investicijos“ nepavyks, scenoje pasirodo „advokatai“. Tų pačių sukčių bendrininkai, o dažniausiai – tie patys nukentėjusiojo kontaktus jau turintys sukčiai, rašo ir skambina apgautajam, teigia, jog už tam tikrą nedidelį „sėkmės mokestį“ gali grąžinti pavogtus pinigus. „Advokatų“ pasakos dėl svarumo grindžiamos teigiamais patenkintų klientų atsiliepimais ar „ekspertų“ vertinimais.

Jei apgautasis įkalbamas „nemokamai susigrąžinti“ prarastus pinigus, prašoma pervesti simbolinį
10–20 eurų sutarties sudarymo mokestį. Smulkmena, taip sakant. Tačiau čia – naujos apgavystės pradžia. Jei patiklus žmogelis perveda tą „simbolinę“ sumą, jis antrąkart lipa ant to paties grėblio, ir sukčiai įsuka naują apgavysčių mašiną... Pasaka tęsiasi be galo.

Vietoje pabaigos

Neseniai atsirado dar viena, anksčiau nematyta sukčiavimo schema. Įvairios, solidžiose šalyse (Didžiojoje Britanijoje, JAV, Šveicarijoje), atseit, registruotos tarpininkavimo ar įdarbinimo įmonės per įvaičių žinučių platformas („Viber“, „WhatsApp“, „Telegram“, „Signal“ ar „Facebook Messanger“) siuntinėja žinutes, kuriomis kviečiama būti laisvai samdomais darbuotojais (angl. freelancer) ir, nesitraukiant nuo pagrindinio darbo, užsidirbti lengvų pinigų, tiesiog atidarant interneto naršyklėje įvairias nuorodas – spaudinėti ant įvairių vaizdo įrašų.

Pagal šią sukčiavimo schemą, užsiregistravusiam patikliam freelanceriui po dienos kitos į sąskaitą pervedama 10–20 eurų, o vėliau siūloma „pakilti“ į aukštesnį lygį ir uždirbti nepalyginamai daugiau. Tiesa, tam jau reikia investuoti didesnę sumą pinigų. Taip patiklus „darbuotojas“ auginamas, kol galiausiai viskas baigiasi kaip įprasta – „darbdaviai“ dingsta su visais pinigais.

Yra ir kitokių sukčiavimo schemų ir metodų, kai patikliam arba smalsiam skaitytojui tam, kad prarastų visus banko sąskaitoje esančius pinigus, pakanka tik susivesti savo kortelės duomenis ir per keletą sekundžių jo kortelė visiškai ištuštinama.

Apie tai, kaip atpažinti melagienas internete bei kitus interneto apgavysčių ir sukčiavimo būdus, „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams papasakosime atrtimiausiuose laikraščio numeriuose.

Alvydas Budraitis