Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Viruso parvyti emigrantai dairosi į ūkius

Europa verkšlena dėl migrantų darbininkų trūkumo, atsiradusio dėl karantino ir judėjimo ribojimų. Dabar darbo jėgos ypač stinga žemės ūkyje. Sumažėjus darbo migrantų ir apstojus verslams, vakariečiai viešai ragina visuomenę talkininkauti žemdirbiams. Ar mūsų ūkininkams siūlosi pargrįžę emigrantai, ar spynas ant durų pakabinę grožio industrijos, viešojo maitinimo ir kitų paslaugų teikėjai?

Bedarbių daug, darbininkų nėra

„Valstiečių laikraščio“ kalbintiems ūkininkams toks klausimas sukėlė šypseną ir juoką. Tiesa, ne visiems. Kai kurie daržininkai sakė jau sulaukę viruso namo parvytų emigrantų siūlymųsi dirbti ūkyje. Ar tai bus ilgam, laikas parodys. Daugiau buvo abejojančių, ar sugrįžę emigrantai lenks nugaras vietos ūkiuose. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo kovo vidurio į Lietuvą parvyko daugiau kaip 6 100 vien tokių mūsų šalies piliečių, kurie, negalėdami grįžti savarankiškai, registravosi Lietuvos diplomatinėse atstovybėse. Aišku, tarp jų buvo ir turistų, ir emigrantų.

Ūkininkai netiki, kad padirbėti žemės ūkio sektoriuje skubėtų ir dėl pristabdytų verslų darbo netekę žmonės. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje jau atsirado tokių raginimų. Ar į tai bus atsiliepta – kitas klausimas.

„Teko girdėti, kad kitose šalyse darbo netekę miestiečiai raginami važiuoti dirbti pas ūkininkus. Pas mus tokių raginimų nesigirdi“, – pastebėjo Kėdainių rajono daržininkas, stambiausias kopūstų augintojas Baltijos šalyse Vidmantas Girdzijauskas, kuriam darbo jėga – vienas didžiausių rūpesčių, ypač sezono metu.

Pasak jo, situacija dėl darbininkų – dvilypė. „Atrodo, kad bedarbių yra, jų atsiunčia į ūkį, tačiau darbininkų, kurie norėtų ir galėtų dirbti, tarp jų mažai berasi. Vos tik gauna atlyginimą, savaitę nesirodo, arba nervų šaknelių uždegimas prasideda, ir taip ištisai. Ir ką tu jiems padarysi? Darbai gi nestoja, kitiems, kurie sąžiningai dirba, tenka didesni krūviai“, – seną problemą minėjo ūkininkas.

V.Girdzijauskas abejoja, ar per karantiną sugrįžę emigrantai veršis į žemės ūkį. Kol kas tokių neatsirado. „Visi dabar nori popierius kilnoti ar kompiuterio klavišus spaudyti. Daugeliui žemės ūkis – kaip koks maras, jie žemiškų darbų purtosi“, – konstatavo jis.

Baimė dėl viruso

Kasmet rūpesčių dėl sezoninių darbininkų turintis daržininkas sakė, kad šį pavasarį pagrindinis nerimo šaltinis – koronavirusas. Dabar svarbiausia, kad ūkio darbuotojai nesusirgtų. „Jeigu, neduokdie, įsisuktų šis virusas, būtų labai sudėtinga toliau organizuoti darbą. Visi dirbame toje pačioje aplinkoje, būtų sunku laikytis saugaus atstumo. Laukuose dar galima, bet sandėliuose, kur vyksta fasavimas, rūšiavimas, niekur nesidėsi, nes stovi įranga, žmonės dirba vienas šalia kito, ir nieko nepakeisi. Jeigu kas susirgtų, būtų didelė bėda“, – savo nuogąstavimus išsakė V.Girdzijauskas.

Stambaus daržininkystės ūkio savininkas užsiminė, kad viena įdarbinimo agentūra yra pasiūliusi atsarginį variantą dėl darbuotojų. „Jie siūlo atvežti žmonių iš Ukrainos. Aišku tai firmai, kuri tarpininkautų ir viską įformintų, reikėtų nemažai sumokėti. Bet jeigu atsitiktų bėda, niekur nesidėtum. Juk reikia sodinti bulves, kopūstus, sėti morkas, burokėlius“, – aiškino daržininkas.

Galima padoriai uždirbti

Lietuvoje žinomas salotų augintojas Vaidas Nagreckis, kurio ūkyje nuo pavasario iki vėlyvo rudens reikia nemažai darbo rankų, nesulaikė šypsenos paklaustas, ar per karantiną iškepti bedarbiai nesiprašo darbo. „Nesitiki, kad darbo netekę miestiečiai eitų dirbti į ūkius. Jie nenori purvinų darbų, geriau sėdėti prie kompiuterio ar gauti pašalpas ir gal dar kur nors nelegaliai padirbėti“, – samprotavo Raseinių rajone ūkininkaujantis vyras.

Specializuotame salotinių daržovių ūkyje reikia apie pusšimčio darbuotojų. Dabar jau pluša apie 10 ne vienerius metus čia dirbančių darbuotojų. „Yra užsirašiusiųjų dirbti, bet dar trūksta apie 20 žmonių. Tikimės, kad susirinks“, – vylėsi V.Nagreckis.

Salotų augintojas tvirtino, kad pas ūkininkus galima padoriai uždirbti, ypač jeigu dirbama

kaip vakariečių ūkiuose. Jis pats keturiolika metų praleido emigracijoje, dirbo daržovių ūkyje, sukaupė įvairių karjeros etapų patirties, tad puikiai žino, kaip ten organizuojami darbai. „Užsienyje žymiai daugiau padaro. Jeigu ten nedirbi, automatiškai meta lauk“, – iš patirties darbo užsienyje niuansus žino vyras.

Vakaruose pluša daugiau

Kodėl svetur nugaras nuo ryto iki vakaro lenkiantys tautiečiai nenori taip dirbti vietos ūkiuose? „Jie čia noriau grįžta papramogauti, pašėlti, o ten pluša kaip reikiant“, – pastebėjo V.Nagreckis.

Daržininko V.Girdzijausko teigimu, Lietuvai dar nėra ko lygintis su vakariečiais. „Ten kitoks pragyvenimo lygis ir kitokie atlyginimai. Ir dar emigrantai žino, kad jeigu ten nedirbs, iškart neteks darbo. O be darbo pragyvenimas ten brangus“, – sakė ūkininkas.

Daržininkas savo kailiu patyrė, kokia yra dalies vietos žmonių motyvacija dirbti. „Jie yra labai gerai išnagrinėję savo teises ir privilegijas, bet pamiršta apie pareigas. Mes, darbdaviai, neretai tik žagsime nuo jų reiškiamų norų“, – tvirtino Kėdainių rajono ūkininkas.

V.Nagreckis užsiminė, kad tautiečių emigrantų pamėgtose šalyse yra palankesnės sąlygos žemės ūkyje mokėti geresnius atlyginimus. „Pas mus yra didesni mokesčiai, taikomi darbo jėgai. Skandinavijos šalyse ir kitur į rankas gauna daugiau, bet mažiau sumoka valstybei. Ten žemės ūkiui padarytos išlygos dėl darbo užmokesčio mokesčių“, – aiškino jis.

Prašosi į ūkius

Ukmergės rajone ekologiškai ūkininkaujanti Ieva Stragytė sakė jaučianti, kad sugrįžę emigrantai ieškosi darbo. Yra tokių, kurie dirbo užsieniečių ūkiuose, turi reikalingos patirties. Viena pargrįžusi pora nori pabandyti dirbti jos ūkyje. „Tie žmonės sako, kad nebenorėtų grįžti atgal į Angliją, jie ten jau atidirbo, yra vyresni. Nežinau, kiek jie bus pastovūs, norisi dirbti su pastoviais darbuotojais“, – apie atsiradusius naujus darbuotojus kalbėjo ūkininkė.

Ekologiniame daržininkystės ūkyje darbo rankų reikia dar daugiau nei chemizuotame, tad patikimi darbuotojai – tikra dovana. Ūkininkė sakė, kad ištisus metus ūkyje dirba iki 5 darbuotojų. Žiemos laikotarpiu daržoves reikia paruošti prekybai: plauti, rūšiuoti, fasuoti. O nuo pavasario prireikia nemažai sezoninių darbininkų.

Ekologinio ūkio savininkės teigimu, pas ūkininkus galima gauti gerą atlyginimą. „Kai žmonės dirba kaip užsienyje, tada ir galima mokėti panašų atlyginimą. O ten, kaip pastebi emigracijoje duonos krimtę ūkininkai, didesni reikalavimai ir tempas. Būna, kad iš pradžių dirba kaip užsienyje, uždirba, bet paskui našumas krenta. Kai pasidomi kodėl, sako, kad užtenka ir minimumo. Mums būtų geriau mokėti daugiau vienam, negu mažiau dviem“, – sakė ūkininkė.

Vokiečiai įsileidžia

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Lietuviai jau važiuoja dirbti į Vokietiją. Ši šalis dabar iškėlė žemės ūkį ir maisto pramonę kaip strateginę kryptį, tam skiria daug dėmesio ir palaikymo. Nors šalys užsidarė sienas, riboja žmonių judėjimą, vokiečiai į žemės ūkį leidžia įsivežti darbo jėgą. Aišku, ten privalu laikytis saugumo reikalavimų. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojai būtų sveiki, saugūs. Juos pasitinka prie sienos, nuveža į darbo ir gyvenamąją vietą.

Nežinia, ar pritaps

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė

Sudėtingiausia buvo, kai reikėjo ruošti bei pardavinėti produkciją ir pradėti sėją. Dabar daugelis baigė aktyvius pardavimus ir tik sėja bei sodina. Augintojai sulaukia sugrįžusiųjų iš užsienio skambučių dėl darbo, tai juos nuteikia teigiamai. Tačiau dar nežinia, ar nauji darbuotojai čia liks. Anksčiau skambindavo tik tie vietiniai sezoniniai darbininkai, kurie tai dirba, tai ne. Kai nėra kitų, tai ir tokius priima. Dabar yra ir kitokių pasiteiravimų dėl darbo. Tačiau teirautis ir skambinti gali daug kas, bet svarbiausia, ar jie čia pritaps ir norės dirbti?

Rekomenduojami video