Šakotis, be abejonės, yra didžiausia lietuvių šventinio desertų stalo puošmena. Jie dažniausiai kepami vestuvėms, krikštynoms, kitoms šventėms, dažnai jais gardžiuojamasi ir per Kalėdas ar Naujuosius metus.

Vienuolių sumanymas

Šakočius vienuoliai kepdavo dar XV a., šio deserto receptus laikė didelėje paslaptyje. Šiandien iš viso žinoma apie 60 šakočių receptų. Apie tradiciją šakočius kepti Lietuvoje sklando daugybė legendų. Viena jų pasakoja, kad šį egzotišką kepinį į Lietuvą atvežė vokiečių vienuoliai XIX a. Kepinio pavadinimo kilmė taip pat siejama su vokiečių kalba: „Baum kuchen“, išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia „medžio pyragas“. Lietuvoje taip pat dar gana dažnai galima išgirsti šakotį vadinant „baumkuchenu“ ar „bankuchenu“. Tiesa, yra ir lietuviškiau skambančių šio kepinio pavadinimų: raguotis, ragočius, raguotinis, ragius, raguolis.

Ilgas galiojimo terminas lemia šakočio populiarumą ir pasaulinėje rinkoje. Juos kepa ir kitose šalyse: Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Japonijoje.

Kepamas specialioje krosnyje

Šakočio tešlos sudėtis labai paprasta – kiaušiniai, cukrus, miltai, sviestas, grietinėlė. Kai kurie kepėjai šakočio tešlą pagardina citrinos žievelėmis, šokolado glajumi. Tačiau namuose jo nepavyks pasigaminti – pernelyg sudėtinga technologija. Šakotis kepamas įkaitintoje krosnyje, vyniojant tešlą ant volo. Krosnį reikia kūrenti beržinėmis arba alksninėmis malkomis. Volas įkaitinamas ir ištepamas lydytu sviestu. Tada vienas žmogus pila ant jo tešlą, o kitas tuo metu suka volą. Kuo greičiau volas sukamas, tuo ilgesni spygliai išeina. Kai tešla apkepa ir tampa gelsva, pilami kiti sluoksniai. Taip daroma tol, kol šakotis tampa norimo storio, o tai gali užtrukti net kelias valandas.

Be tradicinio šakočio, kepamas ir trapusis šakotis, kurio gamybai sunaudojama dar daugiau kiaušinių. Yra žinomas ir paprastesnis šio kepinio variantas, jis kepamas be iešmo. Į kepimo skardą įpilama tešlos ir kepama. Šiam sluoksniui iškepus, užpilamas naujas sluoksnis tešlos ir vėl kepama, kol pyragas pasidaro reikiamo storio. Toks šakotis primena paprastą pyragą, kurį Lietuvoje vadina šakočio pusbroliu. Plokščiasis šakotis gali būti kepamas ir namų orkaitėje.

Gardžiausiojo titulas

Lietuvoje yra ne vienas šakočių kepėjas. Visi jie naudoja savas receptūras ir turi savas kepimo paslaptis. Nors iš pažiūros visi šakočiai panašūs, skoniu ir išvaizda jie gali labai skirtis. Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai šiemet surengė geriausių Pamario krašte kepamų šakočių rinkimus. Gardžiausiu šakočiu buvo išrinktas UAB „Toluta“ iškeptas spygliuotis. Pamario kepykloje šie tradiciniai lietuviški desertai kepami pagal senovinę receptūrą. Siekiant išlaikyti kuo autentiškesnį skonį, į šakočių tešlą maišomi tik natūralūs, aukščiausios kokybės produktai. Pamario kepyklos šakočių sudėtyje nėra jokių dažiklių ar skonio stipriklių, todėl jais drąsiai gali mėgautis net ir patys mažiausi šeimos nariai.

Daugiau informacijos skaitykite ČIA

Bendrovės nuotr.